TURINYS
Įvadas 3
1. Cheminės padėties įvertinimo metodika 4
2. Cheminės situacijos vertinimas išsiliejus svnm 5
2.1. Cheminė situacija gali būti vertinama taip: 5
3. Darbo inspektorių seminaras 6
3.1. Phare dvynių projektas 6
3.2. Dvynių ir mokymo dalies veikla 7
4. Informacinių technologijų sistemos tobulinimo dalis 10
Išvados 11
Informacinių šaltinių sąrašas 12
ĮVADAS
Įvairių cheminių medžiagų ir preparatų gausi gamyba, prekyba ir naudojimas yra svarbus ekonomikos ir šiuolaikinio gyvenimo būdo veiksnys. Apytiksliai 104 tūkst. Atskirų medžiagų ar medžiagų grupių įtraukta į Europos Sąjungos medžiagų registrus, iš kurių apie 30 tūkst., turi komercinę svarbą rinkoje. Tenkindami vartotojų poreikius, chemikalai kartu gali sukelti ir pavojų. Iki 1994 metų cheminių medžiagų kenksmingumas buvo nustatomas pagal GOST 12.1.007 – 76 SSBT. Praėjusio amžiaus 7- ame dešimtmetyje įvykusios didelės avarijos, turėjusios skaudžių pasekmių, Europos pramonėje išryškėjęs itin neigiamas kai kurių cheminių medžiagų ( DDT, asbesto ir kt.) poveikis aplinkai ir sveikatai atkreipė dėmesį į tinkamo cheminių medžiagų tvarkymo ir kontrolės poreikį.
Pavojinga medžiaga – tai medžiaga, kuri dėl savo cheminių, fizinių ar toksinių (nuodingų) savybių pati arba jungdamasi su kitomis kelia pavojų žmogaus sveikatai, gyvybei ar aplinkai.
Darbo tikslas: išanalizuoti, koks yra vertinimas įvykus cheminei situacijai.
Darbo uždaviniai:
1. Pateikti konkrečią informaciją apie cheminės padėties įvertinimo metodiką;
2. Pateikti konkrečią informaciją apie cheminės situacijos vertinimą , išsiliejus SVNM.
Darbo metodai: literatūros apžvalga.
1. CHEMINĖS PADĖTIES ĮVERTINIMO METODIKA
Gręsiant žmonių pažeidimas NM, įvykus avarijai chemiškai pavojingame objekte, reikalauja greito susidariusios cheminės padėties išsiaiškinimo ir įvertinimo, kad atsižvelgiant į tai galima būtų organizuoti būtinus neatidėliotinus gelbėjimo ir avarijos likvidavimo darbus.
Kiekviename chemiškai pavojingame objekte turi būti iš anksto prognozuojama cheminė padėtis įvykus avarijai. Taip pat vadinamas išankstinis prognozavimas. Įvykus avarijai prognozė turi būti tikslinama, atsižvelgiant į avarijos aplinkybes bei esamas metereoligines sąlygas. Praktiškai tai atliekama remiantis ta pačia metodika, kaip ir išankstinis prognozavimas. Tik pradiniai duomenys imami jau konkretūs ( faktinis išsiliejusios nuodingos medžiagos kiekis, tikslus išsiliejimo pobūdis, vėjo greitis ir kryptis, oro temperatūra).
Į cheminės padėties įvykus avarijai įvertinamą įeina šie uždaviniai:
• Užteršimo zonos apskaičiavimas,
• Užteršto oro debesies priartėjimo prie objekto laiko nustatymas,
• Užteršto oro debesies formavimosi laiko nustatymas,
• Užteršimo zonos pažymėjimas žemėlapiuose ir schemose.
Šie uždaviniai išsprendžiami naudojant formules ir metodiką parengtą Sankt Peterburgo Arktikos instituto.
Tikslesnės užteršimo zonų ribas galime nustatyti tik atliekant cheminę žvalgybą, šios ribos nebus pastovios. Tai priklauso nuo daugelio faktorių: gyvenvietės užstatymo tankumo ir namų aukščio, gatvių tinklo ir jų krypties reljefo, augmenijos buvimo ir pan. Be to, užteršto debesies plitimui turės įtakos ir veiksmai, kurie bus įvykus avarijai.
2. CHEMINĖS SITUACIJOS VERTINIMAS IŠSILIEJUS SVNM
Cheminė situacija, kuri gali susidaryti ( susidaro ) išsiliejus SVNM, vertinama prognozuojant galimos ( įvykusios ) avarijos padarinius chemiškai pavojingose objektuose.
Iš anksto prognozuojama remiantis šiais pradiniais duomenimis: išsiliejusių SVNM kiekiu, lygiu visam SVNM kiekiui objekte, meteriologinėmis sąlygomis – inversija, vėjo greičiui – 1 m/s. Planuojant padalinio apsaugą nuo chemiškai pavojingų objektų avarijų padarinių, apskaičiuojamos galimos situacijos visomis įmanomomis metereologinėmis sąlygomis. Skaičiuoti pradedama nuo inversijos ir vėjo greičio 1 m/s, skaičiuojama, kol prognozuojamos užterštos zonos gylis bus mažesnis už nuotolį nuo padalinio iki užtešimo šaltinio. Skaičiavimų rezultatai surašomi į lentelę ir , įvykus avarijai, naudojami priimant sprendimą.
Prognozuojant užtešimo mastą po avarijos, būtina vadovautis realiomis metereologinėmis sąlygomis ir tiksliais duomenimis apie SVNM išsiliejimą. Prognozę reikia tikslinti ne rečiau kaip kas 4 valandas ( tiek laiko vidutiniškai išlieka pastovios meterologinės sąlygos ).
Prognozuojant reikia turėti duomenų apie išsiliejimo pobūdį.
2.1. CHEMINĖ SITUACIJA GALI BŪTI VERTINAMA TAIP: