●MAKROELEMENTAI● 5
KALCIS 5
CHLORAS 5
GELEŽIS 6
MAGNIS 8
FOSFORAS 9
KALIS 10
NATRIS 12
SIERA 13
●MIKROELEMENTAI● 14
VARIS 14
FLUORAS 15
JODAS 16
MANGANAS 17
CINKAS 18
SELENAS 19
CHROMAS 20
ŽODYNĖLIS 21
Cheminiai elementai – tai mineralinės medžiagos, kurių neorganinių junginių pavidalu mes gauname valgydami maistą, gerdami vandenį. Vienų medžiagų reikia daugiau, o kitų – mikroelementų – labai mažai. Mineralinės medžiagos būtinos normaliam fermentų darbui.
Svarbiausios mineralinės medžiagos
Mineralinė medžiaga Šaltinis Atliekama funkcija Stokos simptomai
Kalcis (Ca) Pieno produktai, žaliosios daržovės, jūros produktai, riešutai, nevirintas vanduo Padeda susiformuoti kaulams ir dantims; dalyvauja nervų sistemos veikloje Sustojęs augimas, rachitas, orteoporozė, traukuliai
Cloras (Cl) Valgomoji druska, jūros produktai, pienas, mėsa, kiaušiniai Palaiko jonų pusiausvyrą kūne; skrandžio rūgšties komponentas Raumenų mėšlungis; psichinė apatija, sumažėjęs apetitas
Varis (Cu)* Kepenys, mėsa, žuvis, kruopos, grybai, nevirintas vanduo Reikalingas formuojantis kaulams ir susidarant hemoglobinui Mažakraujystė
Fluoras (F)* Jūros produktai, jūros druska, nevurintas vanduo Stiprina kaulus ir dantis Dantų ėduonis (kariesas)
Jodas (I)* Žuvis, kiautuotieji vėžiagyviai, jūros druska Svarbiausias skydliaukės hormonas Sulėtėjęs metabolizmas; padidėjusi skydliaukė (gūžys)
Geležis (Fe) Raudona mėsa, kepenys, žaliosios daržovės, grūdai, riešutai Svarbiausia hemoglobino dalis Mažakraujystė
Magnis (Mg) Mėsa, žaliosios daržovės, avižų, grikių kruopos, sėlenos Padeda susiformuoti kaulams, reikalingas nervų sistemos veiklai Sustojęs augimas; elgesio sutrikimai; silpnumas
Manganas (Mn)* Daržovės, riešutai, kruopos Aktyvuoja daugelį fermentų Lėtas augimas
Fosforas (P) Mėsa, pienas, pieno produktai, žuvis, kruopos Padeda susidaryti kaulams; svarbi DNR ir ATP dalis Silpni arba deformuoti kaulai
Kalis (K) Mėsa, pienas, kruopos, vaisiai, daržovės Palaiko jonų pusiausvyrą kūne; reikalingas nervų sistemos veiklai Raumenų silpnumas
Natris (Na) Dauguma maisto produktų, išskyrus vaisius Palaiko jonų pusiausvyrą kūne; reikalingas nervų sistemos veiklai Raumenų traukuliai; psichinė apatija; sumažėjęs apetitas
Siera (S) Mėsa, kiaušiniai, pienas, riešutai Svarbiausia kai kurių baltymų dalis Pablogėjusi baltymų sintezė
Cinkas (Zn)* Mėsa, kiaušiniai, žuvis, kruopos Svarbiausia kai kurių fermentų dalis; skatina žaizdų gijimą Sustojęs augimas; lytinio brendimo stoka; apetito praradimas
*Pažymėti mikroelementai
●MAKROELEMENTAI●
KALCIS
Ši mineralinė medžiaga būtina ir mažam, ir suaugusiam, ir pagyvenusiam žmogui. Juo ilgiau kalcis išlieka organizme, juo stipresni kaulai ir sveikesni dantys. Kalcis užtikrina gerą nervų sistemos impulsų perdavimą, raumenų susitraukimą bei kraujo krešėjimą. Iki 19 metų žmogus turi kasdien gauti 900 mg kalcio, nes kaulai dar tik auga ir vystosi. Suaugusiam pakanka 800 mg. Daugiau kalcio reikia nėščiosioms, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms, ypač moterims, nes kalcis padeda išvengti osteoporozės. Kalcio pakankamai gauname iš pieno ir visų jo produktų, išskyrus sviestą ir grietinę. Nemažai kalcio turi ir mineralinis vanduo, kopūstai, razinos, pupelės grikiai. Šios medžiagos pasisavinimą trikdo oksalo rūgštis, kurios yra rabarbaruose, rūgštynėse, taip pat dideliais kiekiais geriama kava.
Kalcio preparatų vartojimas
Kalcio preparatai vartojami tada, kai trūksta kalcio (hipokalcemija) arba profilaktiškai (dažniausiai esant prieskydinės liaukos nepakankamumui, sergant rachitu, osteoporoze, lūžus kaulams), t.p. alerginei reakcijai slopinti, kraujavimui stabdyti, kaip priešnuodis apsinuodijus kalio ir magnio druskomis. Dažniausiai vartojamas kalcio chloridas, kalcio gliukonatas ir kalcio laktatas. Profilaktiškai vartojamus preparatus galima gerti. Nuo hipokalcemijos kalio preparatai švirkščiami į raumenis arba veną. Kalcio chloridas švirkščiamas tik į veną, nes gali sukelti audinių nekrozę.
Nuo geriamų kalcio preparatų gali pykinti, kilti vėmimas, viduriavimas. Švirkščiant į veną, visą kūną išpila karštis.
CHLORAS
Chloras taip pat būtinas žmogaus organizmui, jo yra odoje, poodyje, kauluose.
Šaltiniai
Daugiausia chloro pasisavinama su valgomąja druska ir gyvūniniais maisto produktais –jautiena, pienu, kiaušiniais, sūriu ir kt. Augaliniuose produktuose šio mineralo yra mažai.
Poveikis organizmui
Chloras dalyvauja palaikant organizmo skysčių osmosinį slėgį, vandens apykaitoje, gaminant druskos rūgštį skrandyje.
Poreikis
Suaugusiems žmonėms per parą reikėtų apie 1000mg chloro.
Kiek druskos mums reikia?
Valgomojoje druskoje yra 40% natrio ir 60% chloro. Ir natris, ir chloras – gyvybiškai būtinos maisto medžiagos. Valgant visiškai nesūdyrą maistą per dieną gauname 0,5 – 3 g druskos – tiek sveikam suaugusiam žmogui visiškai pakanka. Gyvulinės kilmės produktuose NaCl yra daugiau, augalinės – mažiau. Todėl vegetarai savo patiekalus turėtų sūdyti.
Paskaičiuota, kad vien sūdant maistą druskos beriame 3 – 5 g, o įprastiniame racione jos yra 10 – 15 g. Tai didokas kiekis, todėl rekomenduojama mažinti druskos suvartojimą. Kai jos per daug, organizme
kaupiasi skysčiai, rizikuojama susirgti širdies ir kraujagyslių, inkstų ligomis, net vėžiu. Be druskos yra įvairių prieskonių, prieskoninių žolelių, suteikiančių patiekalams malonų skonį. Tačiau gausiai prakaituojant, karščiuojant viduriuojant, vemiant organizme druskos gali trūkti (su prakaitu per parą gali išsiskirti 15 – 20 g). Tada apima silpnumas, šleikštulys, išsausėja ir sudrimba oda, gali prasidėti pirštų ir blauzdų raumenų traukuliai. Tokiu atveju reikia gerti daug sūraus mineralinio vandens.
GELEŽIS
Ji būtina kraujo hemoglobino sintezei, padeda išvengti mažakraujystės, didelio nuovargio pojūčio, imuninės sistemos nusilpimo. Trūkumo požymiai: nepaaiškinamas nuovargis, kuris nepraeina net pailsėjus. Ypač dažnai geležies trūksta moterims (dėl gausių mėnesinių, nėštumo, nevisavertės mitybos). Todėl reikia valgyti produktų, kuriuose yra daug geležies.
Šaltiniai
Pagrindiniai geležies šaltiniai yra jautiena, paukštiena, subproduktai, žuvis, kiaušinio trynys, ankštiniai augalai, avižiniai dribsniai, riešutai, grūdų produktai, vyšnios, obuoliai, slyvos, lapinės daržovės. Labai mažai geležies yra piene, jo produktuose, daugumoje šakniavaisių, aukščiausios rūšies miltuose.
Mūsų organizmas geležį geriau pasisavina iš gyvūninių maisto produktų, pavyzdžiui, mėsos, negu iš augalinių. Geležiai rezorbuotis padeda vitaminas C, trukdo – didelės kalcio, magnio ir cinko dozės. Geležies atsargų gali sumažėti vartojant antibiotikus, vaistus, neutralizuojančius skrandžio sulčių rūgštingumą (antacidus). Beje, kava ir stipri arbata taip pat mažina geležies atsargas.
Poveikis organizmui
Geležis įeina į daugelio fermentų sudėtį, svarbi niaurologiniams procesams, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
Poreikis
Geležies poreikis suaugusiems vyrams ir moterims yra skirtingas. Per parą vyrams ir vyresnėms nei 50 metų amžiaus moterims geležies rekomenduojama gauti 10mg, 19 –49 metų moterims – 15mg, nėščioms – 20mg geležies per parą.
Geležies atsargos organizme priklauso nuo vartojamo maisto asortimento ir gali svyruoti nuo 0 iki 20mg vienam kilogramui kūno svorio. Labai mažai geležies yra vaikų organizme. Suaugę vyrai turėtų turėti 1mg, moterys iki klimakterinio periodo – apie 300mg geležies atsargų.
Geležies stoka
Trūkti geležies gali greitai augantiems vaikams; moterims dėl menstruacijų; nėščiosioms, padidėjus jų kraujo tūriui; netekus kraujo gimdant. Blyški oda, silpnumas, nuovargis, galvos skausmai – visi šie požymiai būdingi anemijai (mažakraujystei), kuri atsiranda dėl geležies stokos. Geležies yra įvairiuose maisto produktuose, tačiau jos trūkumas dažnai priklauso nuo vartojamo maisto, jame esančio geležies kiekio, nuo jos pasisavinimo ir apykaitos organizme.
Perteklius
Perdozavus gresia apsinuodijimas, kuris jaunesniems nei 6 metų vaikams gali būti mirtinas. Geležies preparatus reikia laikyti vaikams nepasiekiamose vietose. Neigiamas geležies pertekliaus poveikis kyla dėl to, kad organizmas neturi jos pertekliaus šalinimo mechanizmo. Geležis gali išsiskirti tik su krauju, todėl senstant kaupiasi jos atsargos, ypač vyrų organizme. Moterų organizme iki klimakterinio periodo geležies atsargos dažniausiai yra normalios. Klimakteriniame periode jos pradeda didėti ir kaupiasi taip pat, kaip ir vyrų organizme. Geležies pasisavinimą didina gyvūniniai baltymai.
Svarbu: pagrindiniai geležies šaltiniai yra mėsa, žuvis, paukštiena. Vartojant mažiau mėsos, senka ir organizmo geležies atsargos.
MAGNIS
Magnis yra vienas svarbiausių organizmo mineralų. Jis būtinas kiekvienai organizmo ląstelei, dalyvauja šimtuose fermentinių reakcijų. Magnio organizmas turi gauti nuolat, deja, netinkamai maitinantis, padidėjus jo poreikiui arba jo daugiau netekus, magnio ima trūkti. Trūkumas pasireiškia silpnumu,, nervingumu, sutrikusiu miegu, galvos skausmais, pablogėjusia dėmesio koncentracija, raumenų traukuliais (dažn. blauzdų mėšlungiu), apetito praradimu, kartais pykinimu, vėmimu. Magnio trūkumas ypač pavojingas sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, migrena, stresinių situacijų metuar intensyviai protiškai dirbant bei sportuojant, vartojant vaistus, dėl kurių organizme sumažėja magnio (pvz., skatinančių šlapimo išsiskyrimą), nėščiosioms ir žindyvėms. Magnio negalima vartoti, jei inkstų veikla labai sutrikusi. Magnis, esantis bet kokiame junginyje, yra pasisavinamas iš Žarnyno jonine forma, t.y. tik grynas. Magnį vartojant kartu su vitaminu B6, savijauta ypač pagerėja.