Cheminiai mutagenai ir jų poveikis
5 (100%) 1 vote

Cheminiai mutagenai ir jų poveikis

TURINYS

Įvadas …………………………………………………………………………………………………….3

1. Cheminių mutagenų klasifikacija ………………………………………………………………..4

1.1. Cheminių mutagenų metabolinė transformacija…………………………………………4

1.2. Genotoksiški maisto komponentai ……………….………………………………………5

1.3. Genetinės rizikos apibūdinimas ……………..………………………………………..…6

1.4. Cheminių mutagenų veikimo ypatumai …………………………………………………7

Išvados …………………………………………………………………………………………………..9

Literatūra ………………..…………………………………………………………………………….10

Priedai ………………………………………………………………………………………………….11ĮVADAS

Cheminiai junginiai, sukeliantys mutacijas, vadinami cheminiais mutagenais. Mutacijos yra bet kokie paveldimi genetinės medžiagos pokyčiai, išskyrus atsiradusius dėl genetinės segregacijos ar rekombinacijos, kurie perduodami dukterinėms ląstelėms ar net organizmams, jei tik tokie pokyčiai nėra dominuojančiai letalūs. Jei mutacija įvyksta somatinėse ląstelėse ir ji nėra letali, susidaro mutantinių ląstelių sankaupa. Jei mutacija įvyksta daugialąsčio organizmo lytinėse ląstelėse ir nėra letali, ji gali persiduoti kitai palikuonių kartai: susidarys mutantinis organizmas, kurio ne tik somatinės, bet ir lytinės ląstelės bus mutantinės.

Genotipo mutaciniai vienetai mažėjimo tvarka yra:

a) Genomas,

b) Chromosoma,

c) Chromosomos segmentas, turintis daugiau nei vieną geną,

d) Genas,

e) Tarpgeninė DNR.

Tikslas: supažindinti su cheminiais mutagenais ir jų vaikimu.

Uždaviniai: 1. paaiškinti cheminių mutagenų transfomaciją įvairiuose organuose;

2. apibūdinti mutacijų susidarymo priklausmybę nuo dozės.

1. CHEMINIŲ MUTAGENŲ KLASIFIKACIJA

Šiuo metu cheminių mutagenų žinoma dešimtis tūkstančių, todėl juos tenka grupuoti pagal cheminį – biologinį junginio veikimą.

1. Alkilinančios medžiagos – stipriausi mutagenai. Šiai grupei priklauso visi supermutagenai, dauguma priešvėžinių preparatų. Alkilo grupės (metilo (CH3), etilo (C2H5), propilo (C3H7) ir kt.) nuo alkilinančių medžiagų pereina į alkilinamąjį junginį, t. y. DNR, tad vyksta DNR alkilinimas – metilinimas, etilinimas ir t. t. Šių medžiagų yra didelis įvairumas (136 pav.).

2. Peroksidai – susidaro organizme kaip metabolizmo produktai. Jie gali būti organiniai ir neorganiniai (H2O2). Šios medžiagos sukelia mutacijas, generuodamos laisvuosius radikalus (OH; H; HO2), kurie jungiasi su DNR.

3. Antimetabolitai, tarp jų ir purino-pirimidino bazių analogai (kofeinas, teofilinas, teobrominas, bromuracilas, fluoruracilas, 2-aminopurinas ir kt.). Mutacijas indikuoja ir kitų medžiagų (pvz., vitaminų) analogai (aminopterinas, folinės rūgšties derivatai ir kt.). Antimetabolitai konkuruoja su metabolitais, užimdami šių vietą. Tačiau jie nepasižymi biologiniu veikimu, būdingu metabolitui, todėl sutrinka metabolizmas arba normali reakcijų eiga, pavyzdžiui, DNR replikacija arba transkripcija.

4. Alkaloidai ir gliukozidai.

5. Akridinai – medžiagos, vartojamos kaip fluorescuojantys dažai.

6. Hidroksilaminai.

7. Sunkiųjų metalų druskos.

8. Aldehidai ir kt.

Šis skirstymas yra labai sąliginis. Cheminių mutagenų sąrašus papildo vis nauji ir nauji junginiai su skirtingomis biologinėmis savybėmis ir įvairiausiomis cheminės struktūros – pesticidai, įvairūs vaistai ir kt.

1.1. CHEMINIŲ MUTAGENŲ

METABOLINĖ TRANSFORMACIJA

Cheminės medžiagos daugiausia patenka per plaučius, per skrandį arba injekcijos metu. Jos transportuojamos per kraują arba limfą, tiesiogiai arteriniu tinklu arba per limfagysles, plaučių cirkuliaciją ar kepenų vartų sistemą. Cheminės medžiagos patenka į ląsteles ir jų branduolius arba difuzijos, arba aktyvaus transporto būdu. Taip pat jos šalinamos iš organizmo – su šlapimu, tulžimi, iškvepiamu oru, per virškinamąjį traktą ir odą. Kadangi iš organizmo lengviau pašalinami tirpūs junginiai, tai ksenobiotikų transformacijos metu nepoliški, lipiduose tirpūs junginiai verčiami į labiau poliškus, vandenyje tirpesnius junginius.

Nemaža dalis cheminių aplinkos teršalų yra biologiškai neaktyvios nepoliškos molekulės, tačiau biotransformacijos gyvuose organizmuose metu tarpiniai reakcijų produktai gali būti aktyvūs. Tokios medžiagos vadinamos promutagenais. Pagrindinės promutagenų klasės pateikiamos 3.4 lentelėje.

1.2. GENOTOKSIŠKI MAISTO KOMPONENTAI

Genotoksinai maiste gali būti įvairių tipų:

1. natūralūs augalinio ir gyvulinio maisto komponento;

2. natūralūs teršalai;

3. genotoksiški junginiai, susidarantys gaminant ar apdorojant maistą;

4. maisto priedai;

5. dirbtiniai teršalai.

Junginiai, susidarantys gaminant maistą.

Nitropireno susidarymas priklauso nuo riebalų kiekio gaminamuose maisto produktuose.

Nitrozoaminų aptinkama produktuose, apdorotuose nitritais – sūryje, rūkytoje mėsoje ir žuvyje.

N-nitrozodimetilamino aptinkama skrudintoje žuvyje ir
kalmaruose.

Maisto priedai.

Maisto priedai skirstomi į dvi grupes: tiesioginiai ir netiesioginiai maisto priedai. Tiesioginiai maisto priedai yra cheminės medžiagos, dedamos ruošiant maistą ir pagerinančios tam tikras maisto savybes – stabilumą, skonį, kvapą, spalvą, mitybinę vertę. Netiesioginiai maisto priedai yra cheminės medžiagos, patenkančios į maisto produktus gaminant ar pakuojant, įpakavimo medžiagų ir t. t.

Genotoksiški maisto priedai gali būti suskirstyti į kelias klases. Vieną iš stambesnių klasių sudaro aldehidai, kurių yra daugiau nei 300. tai labai chemiškai aktyvių medžiagų grupė, nes karbonilo anglies atomas yra elektrofiliškas ir gali reaguoti su nukleofilais (cinamono aldehidas, formaldehidas, gluaraldehidas ir kt.).

Kitą grupę sudaro maistiniai dažikliai. Kadangi cheminės savybės, nulemiančios junginio spalvą, taip pat lemia ir jo biologinį aktyvumą, tai daigumas dirbtinių maistinių dažiklių biologiškai aktyvios mokekulės.

Iš kitų genotoksiškų tiesioginių maisto priedų reikėtų paminėti šiuos:

1. azodikarbonamidas yra naudojamas kaip miltus balinanti ir senėjimą stabdanti medžiaga;

2. kadinenas yra sintetinis aromatizatorius;

3. eritorbatas yra konservantas;

4. furfurilacetatas yra sintetinis aromatizatorius;

5. 2,4,5-trihidroksibutirofenonas yra konserbantas;

6. nitritai naudojami kaip maisto konservantai, taip pat padeda išsaugoti mėsos ir žuvies spalvą;

7. metalų druskos – kaip maisto komponentai;

8. chloritai ir hipochloritai, hidrazinas, vandenilio peroksidas, kalio bromatas – kaip antimikrobinės medžiagos, balikliai ar virinamo vandens priedai.

1.3. GENETINĖS RIZIKOS

APIBŪDINIMAS

Genetinės rizikos, kylančios dėl cheminių aplinkos mutagenų, apibūdinimas ilgą laiką rėmėsi prielaidomis, naudotomis radiacijos sukeliamai genetinei rizikai vertinti. Šios prielaidos tokios:

1. Visas žmogaus genetines ligas sukelia spontaninės mutacijos. Jonizuojančioji radiacija padidinta visų genetinių ligų dažnį.

2. Radiacijos sukeltų mutacijų kiekis linijiniškai priklauso nuo dozės.

3. Visuose žmogaus lokusuose sukeltų mutacijų spektras yra toks pat.

4. Visi žmonės vienodai jautrūs mutageniniam radiacijos poveikiui.

Tačiau dabar galima drąsiai sakyti, kad nė viena iš šių prielaidų nėra visiškai teisinga. Todėl genetinės rizikos apibūdinimas turėtų remtis naujomis, pakoreguotomis prielaidomis:

1. Aplinkos mutagenus sudaro labai skirtingos medžiagos,, sukeliančios labai skirtingus genetinius pokyčius.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 965 žodžiai iš 1921 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.