MOKYKLOS PAVADINIMAS
Cinkas
Darbą atliko:
KLASES NUMERIS klasės
mokiniai –
VARDAS PAVARDE
MIESTAS
REFERATO ATSISKAITYMO DATA
CINKO FIZINĖS IR CHEMINĖS SAVYBĖSCinkas yra pilkas, melsvo atspalvio, minkštas, blizgantis
metalas. Dažniausiai cinkas būna sulfidinių, karbonatinių, silikatinių
mineralų pavidalo. Nedaug cinko junginių aptinkama augaluose bei
gyvūnuose. Cinkas sudaro 8.3*10-3 % žemės plutos masės.Cinkas – periodinės elementų sistemos II grupės cheminis
elementas. Jo atomų skaičius 30, atomo išorinių elektronų konfigūracija
3d10 4s2. Oksidacijos junginiuose +2. Cinką sudaro 5 stabilūs izotopai.
Cinkas išoriniame elektronų sluoksnyje turi po 2, o priešpaskutiniame – po
18 elektronų. Dėl to metalinės jo savybės žymiai silpnesnės kaip
pagrindinio pogrupio. Jis yra ne toks aktyvus, sunkiai oksiduojasi,
kambario temperatūroje neskaldo vandens. Jo hidroksidai netirpsta
vandenyje, jo hidroksidas yra amfoterinis.Grynas cinkas kalus, aukštesnėje kaip 200 o C temperatūroje –
trapus. Cinko lydymosi temperatūra – 419,5 o C, o virimo – 907 o C.
Pakaitintas cinkas dega. Vanduo cinko beveik neveikia. Jis lengvai
tirpsta rūgštyse ir, kaip amfoterinis metalas, šarmuose:Zn + 2H2SO4 ( ZnSO4 + SO2 + 2H2O
Zn + 2KOH + 2H2O ( K2(Zn(OH)4) + H2Tirpdamas koncentruotame H2SO4, cinkas išskiria SO2, azoto
rūgštyje – NH3, kuris su rūgšties pertekliumi sudaro amonio nitratą:
4Zn+10HNO3 ( 4Zn(NO3)2 + NH4NO3 + 3H2O
Aukštoje temperatūroje ir drėgnoje terpėje cinkas jungiasi su
halogenais. Kaitinant cinko miltelius amoniake susidaro nitridas – Zn3N2,
acetilene susidaro karbidas – ZnC2.
CINKO GAVYBA
Cinkas yra žinomas nuo seno. Manoma, kad anksčiau jis buvo
gautas Rytų šalyse. Europoje cinką iš rūdų gauti išmokta žymiai vėliau.
1746 m. vokiečių mokslininkas A. Margrafas sukūrė cinko gavimo
technologiją. Iki tol cinko išgauti nesisekė todėl, kad nebuvo numatyta,
kokiomis sąlygomis turi vykti cinko redukcijos iš jo oksido reakcija,
panaudojant anglį (pirometalurginiu būdu):2ZnS + 3O2 ( 2ZnO + 2SO2
ZnO + C ( Zn + COŠi reakcija vyksta 1000 o C temperatūroje, o 906 o C
temperatūroje cinkas jau verda, garuoja. Karšti garai ore sudega ir vėl
virsta cinko oksidu. Vadinasi, cinko garus reikia izoliuoti nuo oro.Cinkas gaunamas ir kitaip: jo oksidas tirpinamas H2SO4, ir
gautasis ZnSO4 tirpalas elektrolizuojamas.
CINKO JUNGINIAI
Svarbiausi cinko junginiai – sfaleritas, ZnS, galmėjus, ZnCO3.
Cinkas sudaro ir organinius junginius, kuriuose cinko atomas tiesiog
susijungia su anglies atomu.Medicinoje naudojami neorganiniai cinko junginiai: cinko
sulfato (ZnSO4) vandeniniai tirpalai slopina uždegimą, cinko chlorido
(ZnCl2) tirpalai vartojami stomatologijoje gleivinei prideginti. Cinko
oksidas, ZnO – balti, vandenyje netirpstantys milteliai. Sumaišius juos
su koncentruotu ZnCl2 ar H3PO4 tirpalu, gaunama masė, kuri greit kietėja,
nes susidaro bazinė druska, naudojama stomatologijoje, pvz.:
ZnO + ZnCl2 + H2O ( 2ZnOHCl.
Vandenyje netirpus cinko oksidas vartojamas gydant ir odos
ligas. Beto, cinko oksidas vartojamas kaip pigmentas dažų gamyboje, taip