Cinkas
Cinkas yra žinomas nuo seno. Manoma, kad anksčiau jis buvo gautas Rytų alyse. Europoje cinką i rūdų gauti imokta žymiai vėliau. Cinkas gamtoje randamas mineralais. Svarbiausi i jų – sfaleritas, ZnS, ir galmėjus, ZnCO3. Dažniausiai jis rūdose randamas su kitais mineralais: variu, vinu, manganu, kadmiu. Nedaug cinko junginių aptinkama augaluose bei gyvuliuose. Cinkas sudaro 8.310-3% Žemės plutos masės. 1746 metais vokiečių mokslininkas A.Margrafas sukūrė cinko gavimo technologiją. Iki tol cinko igauti nesisekė todėl, kad nebuvo numatyta, kokiomis sąlygomis tyri vykti cinko redukcijos i jo oksido reakcija, panaudojant anglį:
2ZnS + 3O2 = 2ZnO + 2SO2
ZnO + C = Zn + CO
Ši reakcija vyksta 1000C temperatūroje, o 906C temperatūroje cinkas jau verda, garuoja. Karti garai ore sudega ir vėl virsta cinko oksidu. Vadinasi, cinko garus reikia izoliuoti nuo oro.
Cinkas gaunamas ir kitaip: jo oksidas tirpinamas H2SO4, ir gautasis ZnSO4 tirpalas elektrolizuojamas.
Cinkas ioriniame elektronų sluoksnyje turi po 2, o priepaskutiniame – po 18 elektronų. Dėl to metalinės jo savybės žymiai silpnesnės kaip pagrindinio pogrupio. Jis yra ne toks aktyvus, sunkiai oksiduojasi, kambario temperatūroje neskaldo vandens. Jo hidroksidai netirpsta vandenyje, jo hidroksidas yra amfoterinis.
Savybės: cinkas yra melsvai baltas, minktas, oro veikimui atsparus metalas. Kambario temperatūroje yra trapus, 100-110C temperatūroje – kalus, auktesnėje kaip 200C temperatūroje – labai trapus. Vanduo cinko beveik neveikia. Jis lengvai tirpsta rūgtyse ir, kaip amfoterinis metalas, armuose. Tirpdamas koncentruotame H2SO4, cinkas išskiria SO2, azoto rūgtyje – NH3, kuris su rūgties pertekliumi sudaro amonio nitratą:
Zn + 2H2SO4 = ZnSO4 + SO2 + 2H2O
4Zn+10HNO3 = 4Zn(NO3)2 + NH4NO3 + 3H2O
Cinkas ir jo junginiai yra nuodingi. Dėl to cinkuotame kibire negalima laikyti rūgčių maisto produktų ir gėrimų, nes jie pasidarys nuodingi. Apsinuodijimo požymiai: erzina gleivinę, pykina. Nuodingasis cinko junginys yra fosfidas – Zn3P2, kuris plačiai vartojamas graužikams, žiurkėms ir pelėms, nuodyti.
Cinkas yra chemiškai aktyvus metalas. Jo paviršius ore visada apsitraukia plona, tankia plėvele: veikiant oro deguoniui, anglies (IV) oksidui, vandens garams, susidaro bazinis cinko karbonatas – nZnCO3Zn(OH)2. Jis apsaugo cinką nuo tolesnio cheminio irimo.