Citologija
5 (100%) 1 vote

Citologija

Citologija – tai biologijos mokslas tiriantis ląstelių sandarą, vystimąsį ir funkcijas.

Organelės – pastovios citoplazmos struktūros būtinos ląstelės gyvybinei veiklai ir atliekančios skirtingas funkcijas.

Ląstelė – visų gyvų organizmų mažiausias struktūrinis ir funkcinis vienetas, jų formavimosi ir gyvybinės veiklos pagrindas. Ji geba savarankiškai gyventi, daugintis ir vystytis.

Intarpai – nepastovūs citoplazmos dariniai nedalivaujantys ląstelių medžiagų apykaitoje. Iš jų galima spresti apie ląstelės medžiagų apykaitą, amžių, aplinkos poveikį jų gyvybinei veiklai. Atsižvelgiant į ląstelės funkcinę būklę intarpai atsiranda tai vėl išnyksta. Intarpus gali sudaryti maisto medžiagos, sekretai, pigmentai arba senatvinių ir patologinių pokyčių produktai.

1665m R. Hukas pirmasis pavartojo terminą ląstelė.

1831m atrastas branduolys.

1839m paskelbta ląstelės teorija: Švanas (gyvūnuose), Šleidenas (augaluose). Teiginiai – 1) ląstelė atsiranda tik iš ląstelės. 2) gyvulių ir augalų ląstelės iš esmės nesiskiria. 3) ląstelė – visų gyvų organizmų mažiausias struktūrinis ir funkcinis vienetas.

Eukariotinės – ląstelės turi membraną, kuri skiria branduoly nuo citoplazmos. Jos bųdingos augalans, gyvūnams, grybams, bei dumbliams. Organinio pasaulio evoliucijos eigoje eukariotinės ląstelės vystėsi iš prokariotinių.

Prokariotinės – branduolio neturi, jose tėra nukeotidas neapgaubtas viduląsteline membrana. Jose nėra membraninių organelių, kurios padalija eukariotinių ląstelių citoplazmą į atskirus skyrius.

Gyvulinė – neturi ląst sienelės, plastidžių, vakuolės, jose yra po dvi centrioles. Gyvulinę ląs gaubia plazminė membrana, ją gaubia fosfolipidų dvisluoksnis, o į šį įsiterpusios baltymo molekulės..

Augalinės – sienelė stora celiuliozinė, yra trijų tipų plastidžių (chloroplastai, chromoplastai, leukoplastai) stambi centrinė vakuolė, centriolių nėra.

Plazminė membrana – tai išorinė ląstelės membrana, sudėtingas daugiafunkcinis darinys. Sandara atitinka skystamozaikį modelį (50 %baltimų, 40% lipidu, 10% angliavandeniu) ją sudaro dvigubas fosfolipidų sluoksnis, dviejų tipų baltymai. Kiekviena lipidų molekulė turi nepolinę (hidrofobinę) uodegėlę, nukreiptą į membranos vidų ir poline (hidrofilinę) galvutę, nukreiptą į membranos išorę. Membranos išorinę ir vidinę plokšteles sudaro periferinių ir integralinių baltimų molekulės, o tarpinę – lipidai, išsidėstę dviem sluoksniais. Periferiniai baltymai lokalizuojasi išoriniame ir vidiniame membranos maviršiuje, o integraliniai užima visą membraną ir siekia abu jos paviršius. Integraliniai formuoja nepertraukiamus baltimų kanalus, šiais kanalais juda vandenyje tirpios medžiagos. Angliavandeniai formuojantys glikokaliksą (glikolipidai + glikoproteinai).

Fukcijos(pl.m) – 1) apsauginė – dengia paviršių, izoliuoja nuo aplinkos ir garantuoja jos vientisumą. 2) transportinė – reaguliuoja medžiagų apykaita tarp ląstelės ir aplinkos 3) receptorinė – sugeba reaguoti į hormonų specifinių antigenų tamtikrų baltymų poveikį. 4) sudaro įvairias specilizuotas ląstelės struktūras (mikrogaurelius, tarpląstelines jungtis).

Vidinė membrana – plonesnė, o sandara labai panaši į plazminės membranos, tačiau gali skirtis baltymais. Vidinės membranos riboja mambranines organeles nuo helioplazmos. Atskiria branduolį nuo citoplazmos, jos formuoja vakuoles, kanalus, cisternas. Funkcija – reguliuoja lastelės viduje būtinų medžiagų koncentraciją. Riboja pašalinių medž patekimą, lemia erdvinį metabolizmą.

Angliavandeniai – energijos šaltinis, tai organiniai junginiai kuriuose anglis susijungusi su vandeniliu ir deguonimi. Veikiami fermentų angliavandeniai suirsta ir išskiria daug energijos. Monosacharidai – gliukozė, fruktozė. jie įeina į helioplazmos DNR ir RNR sudėtį. Polisacharidai – sudaryti iš daugelio monosacharidų, svarbiausias krakmolas (augaluose) ir glikogenas (gyvūnuose). Labiausiai paplitęs gamtoje polisacharidas – celiuliozė – aulalų ląstelių sienelių atraminė medžiaga.

Nukleorūgštys – organiniai junginiai sudaryti iš daugelio nukleotidų. Susideda iš cukraus, fosforo rūgšties ir kurios nors azotinės bazės. DNR – sudaryta iš dviejų spiralinių nukleotidinių grandinių, yra ląstelės branduolyje, mitochondrijose ir augalų pūslelių plastidėse. RNR – sudaryta iš vienos nukleotidinės grandinės, molekulė sintetinama branduolio plazmoje. RNR dalyvauja baltymų biosintezės procese ir realizuoja genetinę informaciją. iRNR, rRNR, tRNR.

Vanduo – universalus medžiagų tirpiklis ir nešiklis, be jo negali vykti jokie gyvybiniai procesai ląstelėse, yra apie 95% ląstelėje. Jis turi didelę šilumos talpą ir pasižymi geromis laidumo ir garavimo savybėmis, todėl jis saugo ląstelę ir visą organizmą nuo didesnių temperatūros sviravimų, užtikrina vienodą šilumos pasiskirstymą protoplazmoje, saugo nuo perkaitimo.

Mineralinės medžiagos – jos palaiko osmosinį slėgį, suteikia audiniams tam tikrą kietumą, kaikurios mineralinės medž turi įtakos fermentų aktyvumui ir organizmo apsauginėms funkcijoms.

Baltymai – sudaro ląstelių struktūros pagrindą, su jais susiję visi ląstelės gyvybiniai procesai, skirstomi į: paprastuosius
(proteinus) ir sudėtinius (proteidus). Paprastieji sudaryti tik iš amino rūgščių, sudėtiniai sudaryti iš polipeptidinės grandinės ir nepeptidinės dalies. Tie baltymai įeina į branduolio, eritrocitu sudėtį. Dalis baltimų yra fermentai, jie kaip organiniai katalizatoriai.

Lipidai – jie netirpsta vandenyje, bet tirpsta organiniuose tirpikliuose. Pagal funkciją – struktūriniai ir rezerviniai. Struktūriniai įeina į plazmonemas ir viduląstelinių membranų sudėtį. Iš jų dominuoja fosfolipidai, jie izoliuoja lastelę nuo aplinkos. Rezerviniai – kaupiasi vienaląsčių ir daugialąsčių riebalinių ląstelių citoplazmoje, kaip atsarginė medžiaga.

Goldžio kompleksas – vienmembraninė organelė, kurią sudaro krūvelės tarsi suspaustų maišelių, pūslelių, bei vakuolių. Aptinkamas visose eukariotinėse ląstelėse. GK – endoplazminio tinklo darinys, jo forma bei lokalizacija priklauso nuo ląstelės fiziologinės būklės ir audinio rūšies. GK sukaupia įvairias ląstelėje sintetinamas medžiagas kurios jo kanaluose chemiškai pakinta.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 868 žodžiai iš 1686 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.