Civilinė atsakomybė
5 (100%) 1 vote

Civilinė atsakomybė

11213141

Civilinė atsakomybė – yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Pagal dabartinį Civilinį kodeksą „ civilinė atsakomybė– tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ( žalą ) ar sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius ) , o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ( žalą ) ar sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius )“ .

Bendrojoje teisėje civilinė atsakomybė yra dviejų atskirų institutų, t.y. sutarčių teisės ir deliktinės teisės sudėtinė dalis.

Civilinė atsakomybė sutarčių teisėje yra apibūdinama kaip turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų ( sumokėti baudą, delspinigius ) , o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius ) .

Deliktinėje teisėje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

Sutartinė bei deliktinė atsakomybė turi kelis bendrus bruožus. Visų pirma šios abi atsakomybės rūšys yra turtinės prievolės, kur kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą, o skolininko pareiga- tą reikalavimą įvykdyti. Tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad taikant bet kuria iš jų, siekiama ne nubausti skolininką, o kompensuoti kreditoriui padaryta žalą, t.y. , kad jis būtų tokioje padėtyje, kurioje būtų buvęs tinkamai įvykdžius sutartį. Be to, tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės taikymo metu skolininkas patiria turtinio pobūdžio praradimus.

Civilinę atsakomybę galima paaiškinti siaurąja bei plačiąja prasme.

Plačiąja prasme civilinė atsakomybė yra prievolė, kai viena šalis privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius, padarytus sutartines prievoles ar kitokius pažeidimus.

Siaurąja prasme civilinė atsakomybė aiškinama kaip deliktinė atsakomybė.

Civilinė atsakomybė pasireiškia turtinėmis poveikio priemonėmis. Šias poveikio priemones, jų taikymo sąlygas ir tvarką nustato civilinė teisė.

Civilinė atsakomybė yra tik kaip prievolė atlyginti padarytus nuostolius. Pagrindinis civilinės atsakomybės tikslas – nuostolių atlyginimas, t.y. kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius. Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus privatų interesą, t.y. esant sutarties pažeidimui. Šios atsakomybės atveju galioja skolininko kaltės prezumpcija.

Esant pasikėsinimui į privatų asmens interesą, jam tuo yra padaroma žala ir jis pirmiausiai sureaguoja, pareikšdamas civilinį ieškinį. Tokio ieškinio tikslas – atstatyti nukentėjusiojo padėtį, kompensuojant patirtus nuostolius.

Pagal vadovėlį “Civilinė teisė” civilinės atsakomybės apibrėžimas skamba taip: „Atsakomybė- prievolė atlyginti žalą arba nuostolius, sumokėti netesybas. Civilinės teisės atsakomybei būdinga tai, kad ji yra viena iš įstatymu ar sutartimi nustatytų sankcijų; jos atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas; ji pasireiškia teisės pažeidėjui nenaudingomis ( neigiamomis ) turtinėmis pasekmėmis, dažniausiai turto sumažėjimu dėl žalos, nuostolių atlyginimo, netesybų sumokėjimo; ji yra papildoma arba nauja prievolė, kuri nėra pažeisto teisinio santykio elementas: ji įgyvendinama valstybės prievarta arba jos taikymo galimybe.“

Taigi civilinė atsakomybė yra aiškinama kaip prievolė. Veikimas arba neveikimas, kuriems esant atsiranda civilinė atsakomybė, pažeidžia asmens turtinius interesus. Todėl civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti, kad būtų kompensuota jos patirta žala, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BYLŲ APŽVALGA

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra padaręs civilinių bylų apžvalgą dėl garbės ir orumo gynimo. Yra nustatyta, kad teismų praktika šios kategorijos bylose nevienoda, teismams kyla neaiškumų, ar ginčas dėl garbės ir orumo gynimo nagrinėtinas baudžiamojo ar civilinio proceso tvarka, pasitaiko, kad netinkamai nustatoma dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi neturintys teisinio subjektiškumo asmenys, neatskiriama žinia nuo nuomonės, ne visada tinkamai derinami konstituciniai principai – garbės ir orumo bei asmens gyvenimo privatumo gynimas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, pasitaiko atvejų, kai nepagrįstai atidėliojamas teismo procesas. Informacijos laisvė yra įtvirtinta Konstitucijoje, tačiau ji nėra absoliuti ir visa apimanti. Visuomenės informavimo įstatymas numato draudimą skleisti žinias, kurios žemina asmens garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės, be asmens sutikimo informaciją apie jo privatų gyvenimą. Įgyvendindamas teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją asmuo neturi varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių, o viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir žurnalistai viešąją informaciją turi pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, gerbti nuomonių
įvairovę. Bylų dėl asmens garbės ir orumo bei privataus gyvenimo neliečiamumo gynimo sudėtingumą sąlygoja ta aplinkybė, kad teismai, nagrinėdami šias bylas, turi surasti pusiausvyrą tarp asmens teisės į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą ir informacijos laisvės, atsižvelgdami į šių teisių ribojimo pobūdį ir apimtis. Suteikus nepagrįstą prioritetą vienai šių subjektinių teisių, būtų pažeista kitos teisės esmė.

Garbė ir orumas ginami nustačius šių faktų visumą:

1) žinių paskleidimo faktą . Žinių paskleidimu yra laikytinas jų pranešimas vienam, keletui ar neapibrėžtam skaičiui trečiųjų asmenų, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, turi išsiaiškinti, ar žinios tapo žinomos kitiems asmenims. Asmenų skaičius, kuriems žinios tapo žinomos, paskleidimo faktui nustatyti reikšmės neturi. Žinių paskleidimo būdai yra įvairūs, tačiau, kai žinios išsakomos asmeniui, kurį jos liečia, tai nelaikoma žinių paskleidimu. Pvz., jei įrodoma, kad laiškas rašytas konkrečiam asmeniui ir jis buvo užklijuotas, o tą laišką perskaitė kiti asmenys, tai nelaikoma žinių paskleidimu, tačiau jei tai būtų atvirlaiškis ar telegrama, tai jau būtų žinių paskleidimas. Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas.

2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą;

3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą .Žeminančiomis garbę ir orumą, gerą vardą pagal CK 7, 71 str., Visuomenės informavimo įstatymo 20, 21 str. laikomos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę – ūkinę, komercinę veiklą ir pan.; Bylų duomenys rodo, kad teismų praktikoje žeminančiomis asmens garbę ir orumą pripažįstamos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kuriomis teigiama, kad ieškovas pažeidė teisės aktų, bendrųjų gyvenimo taisyklių reikalavimus, visuomenės moralės principus arba jam priskiriamos savybės tų reikalavimų neatitinka. Pavyzdžiui, teismai pripažindavo žeminančiomis žinias, kad ieškovas yra vagis; debilas; sukčius; menkysta; prievartavo duoti kyšį; piktnaudžiavo tarnybine padėtimi; klastojo dokumentus; prekiavo surūgusiu alumi; sumušė savo vyrą; uždegė šieno krūvą; atsisakė suteikti ligoniui pagalbą; buvo neblaivus darbo vietoje ir pan. Pavyzdžiui, Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą dėl garbės ir orumo gynimo, moralinės žalos atlyginimo 1996 05 15 sprendimu ieškovo ieškinį iš dalies patenkino. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovą liečiančios žinios “…gal, kad dažo plaukus, nešioja aptemptas, užpakalį paryškinančias kelnes” žemina jo garbę ir orumą visuomenėje, nes yra įžeidžiančios bendražmogiškos moralės normų požiūriu. Manoma, kad teismas teisingai laikė, kad žinia žemina ieškovo garbę ir orumą, nes bendrame straipsnio kontekste, kuriame ta žinia paminėta, ja buvo siekiama pažeminti ieškovą kaip valstybinės institucijos vadovą, pašiepti jo asmenį. Kitu atveju teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą paneigti žinią “…ponia deputatė tapo šio teatro režisiere su 175 Lt atlyginimu.“, nes žinia apie ieškovės pareigas atitinka tikrovę; nors atlyginimo dydis kitoks, ta žinia ieškovės garbės ir orumo nežemina (civilinė byla Nr. 2A34 -2071/96). Teisinga manyti, kad tokios žinios paskelbimas nežemina asmens garbės ir orumo, nes ji neturi įtakos asmens vertinimui. Sprendime tik konstatuoti, kad žinia žemina ieškovo garbę ir orumą ar nežemina nepakanka, reikia nurodyti, kokiais motyvais grindžiama tokia teismo išvada.

4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Yra įtvirtinta paskleistų žinių neatitikimo tikrovei prezumpcija, t.y. laikoma, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, jei atsakovas neįrodo priešingai. Pavyzdžiui, į teismą kreipėsi ieškovas M.O., prašydamas įpareigoti atsakovą V.K paneigti jo garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias bei atlyginti moralinę žalą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas tretiesiems asmenims paskleidė neatitinkančias tikrovės žinias, kad ieškovas darbo vietoje buvo neblaivus. Apylinkės teismas 1997 01 31 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, jog ieškovas buvo neblaivus darbo vietoje, o tokius įrodymus atsakovas privalėjo pateikti (civilinė byla Nr. 21 –51/97).

Paskleidus informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą be jo sutikimo, teismui būtina nustatyta:

1) informacijos paskleidimo faktą;

2) faktą, jog paskleista informacija yra apie ieškovą. Paskleistos žinios turi tiesiogiai liesti ieškovą, tačiau nebūtinai turi būti paminėti vardas ar pavardė. Teismai, atsakovams neginčijant, pakankamais įrodymais asmens tapatumui patvirtinti laikė ieškovo inicialus. Laikraštyje vagyste
apkaltintas asmuo buvo įvardintas inicialais K.C. ir taip jis buvo sutapatintas su tokius pačius inicialus turinčiu asmeniu.

3) faktą, jog paskleista informacija yra apie žmogaus privatų gyvenimą;

4) faktą, jog informacija paskleista be asmens sutikimo;

5) faktą, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso.

Ieškovais bylose dėl garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo ir moralinės žalos atlyginimo gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, kurie laiko, kad jų teisės buvo pažeistos. Bylose dėl moralinės žalos, padarytos be asmens sutikimo paskelbus informaciją apie jo privatų gyvenimą, atlyginimo ieškovais gali būti tik fiziniai asmenys. Ieškovu gali būti civilinį teisinį subjektiškumą turintys asmenys, apie kuriuos buvo paskleistos žinios ar informacija. Ieškinys negali būti pareikštas siekiant apginti kito asmens interesus, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CPK 33 str. 2, 4 d., 55 str. 1 d., Prokuratūros įstatymo 31 str. 1 d. 1 p. ir kt.). Fizinio asmens subjektiškumas nustatomas pagal bendrąsias teisnumo ir veiksnumo nustatymo taisykles.

Praktikoje susiduriama su nepilnamečių teisės į garbės ir orumo gynimą įgyvendinimo sunkumais. Byloje dėl nepilnamečio garbės ir orumo gynimo ieškinį nepilnamečio interesais pareiškia nepilnamečio įstatyminis atstovas. Neteisingai pasielgė Radviliškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-502/97, išnagrinėjęs bylą pagal nepilnamečio tėvų ieškinį, penkiolikos metų neturintį nepilnametį įtraukė dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu. Fizinis asmuo, neturintis tinkamo civilinio ir civilinio procesinio veiksnumo, negali būti savarankišku dalyvaujančiu byloje asmeniu.

Apsaugant mirusiojo gerą vardą ieškinį dėl garbę žeminančių bei tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo turi teisę pareikšti jo artimi giminaičiai.

Praktikoje pasitaiko, kad paduodami ieškiniai ginant kitų asmenų, kurie yra gyvi, veiksnūs, sveiki ir pilnamečiai, garbę ir orumą. Pavyzdžiui, Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-810/96 buvo pareikštas ieškinys, ginant senelio garbę, Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-296/96 – ginant motinos garbę.

Atsakovais pagal ieškinius dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo gali būti paskleidę ieškovo ginčijamas žinias fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių. Tinkamu atsakovu laikomas tas asmuo, kuris yra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas ir turi pareigą atsakyti į ieškovo pareikštą reikalavimą. Asmens subjektiškumas nustatomas pagal bendrąsias teisnumo ir veiksnumo nustatymo taisykles.

Kai kurie teismai susidūrė su sunkumais, tinkamai nustatydami šalis bylose dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistų žinių. Viešosios informacijos rengėjas ar jo savininkas traukiamas atsakovu, o publikacijos autorius visais atvejais traukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje. Praktikoje šių reikalavimų ne visada laikomasi. Pavyzdžiui, Jonavos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 22-103/97 pagal ieškovės J.M. ieškinį. Straipsnio autorius UAB “Lietuvos rytas” darbuotojas Ž.D. nebuvo patrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu, o tik apklaustas liudytoju. Pažymėtina, kad teismas negali reikalauti atskleisti anoniminio straipsnio autoriaus ar pseudonimu pasirašiusio autoriaus.

Nepilnamečių ir neveiksnių asmenų galimumo būti atsakovais klausimai sprendžiami pagal bendrąsias civilinės teisės taisykles.

Asmenų ginčai dėl garbės ir orumo gynimo, moralinės, materialinės žalos atlyginimo pagal CK 7, 71 str., Visuomenės informavimo įstatymo 20, 21 str. nagrinėjami ieškininės teisenos tvarka, paduodant ieškininį pareiškimą. Ieškovais aptariamose bylose yra asmenys, kurių garbė ir orumas, asmeninio gyvenimo neliečiamumas yra pažeisti, atsakovais – asmenys, pažeidę ieškovo subjektines teises.

Ieškininiam pareiškimui, paduodamam šios kategorijos bylose, įstatymai nenumato specialių reikalavimų, todėl jo turinys ir forma turi atitikti bendrus CPK 146, 148 str. nustatytus reikalavimus. Labai svarbu, kad ieškininiame pareiškime ieškovas nurodytų aplinkybes (teisinius faktus), kuriomis grindžia savo reikalavimą bei įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir tiksliai suformuluotų materialinį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 146 str. 2 d. 6, 7 p.). Ieškovas, pareikšdamas reikalavimus dėl garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo bei moralinės žalos atlyginimo, ieškininiame pareiškime turi tiksliai nurodyti, kokios paskelbtos žinios yra žeminančios jo garbę ir orumą ir neatitinkančios tikrovės, turi pateikti argumentus, dėl kurių paskelbtas žinias laiko žeminančiomis, pateikti duomenis, kur ir kada jos buvo paskelbtos, taip pat faktus, kad paskelbtos žinios yra apie ieškovą ir jas paskelbė atsakovas.

Tais atvejais, kai ieškovo garbę ir orumą žeminančios, tikrovės neatitinkančios žinios buvo paskleistos per visuomenės informavimo priemones, prie ieškininio pareiškimo ieškovas privalo pridėti įrodymus, patvirtinančius, kad jis kreipėsi į viešosios
rengėją su prašymu paneigti pareiškime nurodytas žinias, duomenis dėl prašymo tenkinimo.

Asmens garbės ir orumo, gero vardo gynimui yra nustatytas specialus teisinės gynybos būdas – asmens garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas. Asmuo, apie kurį paskleistos jo garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios žinios, turi teisę per teismą reikalauti, kad jos būtų paneigtos

Tais atvejais, kai žinios buvo paskelbtos per visuomenės informavimo priemones, įstatymas numato išankstinę neteisminę žinių paneigimo tvarką, t.y. asmuo gali ginti pažeistas teises teisme tik tada, jeigu prieš tai kreipėsi į viešosios informacijos rengėją dėl žinių paneigimo, tačiau šis atsisakė paskelbti paneigimą arba paskelbė tokios formos, kad žinių nepaneigė, arba jo nepaskelbė per 1 mėn. nuo paneigimo padavimo dienos tame pačiame leidinyje, analogiškoje radijo ar televizijos laidoje arba kitokiu adekvačiu paskelbimui informacijos būdu.

Civilinė atsakomybė garbės ir orumo gynimo bylose suprantama kaip iš garbės ir orumo bei asmeninio gyvenimo neliečiamumo gynimo teisinių santykių kilusi subjektinės teisės pažeidėjo pareiga atlikti įstatymų leidėjo numatytus veiksmus, kuriais siekiama moraliniu ir materialiniu būdu kompensuoti priešingais teisei ir kaltais pažeidėjo veiksmais sukeltus dvasinius pergyvenimus, gero vardo sumenkėjimą, patirtus materialinius nuostolius ir pan.

Civilinė atsakomybė atsiranda, esant šioms sąlygoms:

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 2593 žodžiai iš 4890 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.