Civiline sauga
5 (100%) 1 vote

Civiline sauga

Civilinė sauga

Civilinės saugos esmė

Civilinė sauga – civilinė krašto apsaugos funkcija, apimanti valstybės institucijų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, visų ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų bei gyventojų pasirengimą ekstremaliai situacijai ir veiksmus jai susidarius, visų valstybės išteklių panaudojimą gyventojams išgyventi, šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, turtui ir aplinkai nuo susidariusios ekstremalios situacijos poveikio apsaugoti, aktyviai šiuose procesuose dalyvaujant piliečiams.

Ekstremali situacija – padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ar karo veiksmų ir sąlygoja staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba žmonių žūtį, sužalojimą ar turtinius nuostolius.

Ekstremalus įvykis – nustatytus kriterijus pasiekęs ar viršijęs gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio įvykis, keliantis pavojų žmonėms, jų fiziologinėms ar socialinėms gyvenimo sąlygoms, turtui, ūkiui ir aplinkai.

Ekstremalių situacijų priežasčių rūšys:

gamtinės- ryškūs klimatinių sąlygų pakitimai, sukeliantys stichines nelaimes, masinius miškų ir durpynų gaisrus, geologiškai pavojingus reiškinius, ypač pavojingas arba masines epidemijas, epizootijas, epifitotijas;

techninės- įvairių technologinių procesų sutrikimai, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į aplinką cheminiai ir radioaktyvieji teršalai, griūva pastatai, įvyksta įvairių transporto rūšių avarijos, energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs įvykiai, būdingi pramonės objektams ir komunikacijoms;

ekologinės- priežastys, sukeliančios sausumos būklės, atmosferos sudėties ir savybių, hidrosferos būsenos pakitimus;

socialinės- masinės riaušės ir neramumai, blokados, provokacijos, diversijos, teroro aktai, taip pat kariniai veiksmai Lietuvos ar kaimyninės valstybės teritorijoje.

Ekstremalaus įvykio kriterijai- stebėjimais ir skaičiavimais nustatyti arba tarptautinėje praktikoje naudojami fizikiniai, cheminiai ar geografiniai įvykio mastą ir padarinius apibūdinantys dydžiai, kuriuos pasiekęs ar viršijęs įvykis laikomas ekstremaliu. Ekstremalaus įvykio kriterijus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Ekstremalaus įvykio židinys- gamtinių, techninių, ekologinių ar socialinių įvykių paveikta teritorija, kurioje kilo gaisrai, įvyko pastatų ar kitų inžinerinių statinių griūtys, radioaktyviosiomis, cheminėmis ar biologinėmis medžiagomis, skysčiais, dujomis ar aerozoliais buvo užteršta aplinka ir joje žuvo žmonės ar susidarė pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai.

Civilinė sauga yra privaloma visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantiems žmonėms.

Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos tikslai ir uždaviniai

Pagal 1998 m. gruodžio 15 d. LR Civilinės saugos įstatymą Civilinės saugos valdyba prie PAGD įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką civilinės saugos srityje.

Civilinės saugos valdyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, Krašto apsaugos ministro įsakymais ir jo patvirtintais kitais teisės aktais, kitų ministerijų bei žinybų teisės aktais.

Civilinės saugos valdyba koordinuoja visų valstybės institucijų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, visų ūkio subjektų bei gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir reagavimą joms susidarius, visų valstybės išteklių panaudojimą šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, gyventojams išgyventi, turtui ir aplinkai apsaugoti nuo susidariusios ekstremalios situacijos poveikio, aktyviai šiuose procesuose dalyvaujant piliečiams, o karo atveju sudaryti sąlygas gyventojams išgyventi, patiriant kuo mažesnius nuostolius.

Visose apskrityse yra įkurti apskričių viršininkų administracijose Civilinės saugos departamentai, kurie stebi ir kontroliuoja civilinės saugos būklę, administracinio vieneto teritorijoje.

Vadovaujantis 1998m. gruodžio 15d. LR Civilinės saugos įstatymo 15str., ūkio subjekto ir įstaigos vadovas atsako už civilinės saugos parengtį įmonėje.

Tam tikslui kiekvienos įmonės, įstaigos, institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo privalo paruošti įvadinę ir vėlesnes CS instrukcijas, maksimaliai pritaikant šias rekomendacijas konkrečiai įmonei ir instruktuoti visus darbuotojus, esant daugiau kaip 15 darbuotojų rengia ūkio objekto parengties ekstremalioms situacijoms planą.

Gyventojų ir valdymo grandžių perspėjimas ir informavimas

Siekiant laiku perspėti gyventojus ir valdymo grandis apie gresiantį avarijų, gaivalinių nelaimių bei kitų ekstremalių situacijų pavojų ir užtikrinti šios informacijos operatyvų perdavimą, yra patvirtinti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr.766p. ) perspėjimo signalai: „Dėmesio visiems“, „Radiacinis pavojus“, „Cheminis pavojus“, „Katastrofinis užtvindymas“, „Potvynio pavojus“, „Uragano pavojus“, „Oro pavojus“, „Oro pavojaus atšaukimas“. Šie perspėjimo signalai galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo jų priėmimo datos.

„Dėmesio visiems“

Tai perspėjamasis garso signalas, kuris
skelbiamas įjungiant gamyklų, įmonių, laivų, garvežių, specialiųjų mašinų garsinius signalus, sirenas. Taip gyventojai perspėjami, kad susidarė ekstremali situacija ir jie turi kuo skubiausiai įjungti radijo tašką, radijo aparatą, televizorių, per kurį bus perduotas skubus civilinės saugos signalas ar žodinis pranešimas. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalą gali perduoti įmonės ar gamyklos vadovas, miesto ir rajono meras, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, LR vyriausybė.

„Radiacinis pavojus“

Šis signalas skelbiamas kilus tiesioginei vietovės radioaktyviojo užteršimo grėsmei arba nustačius tokį užteršimą. Realiausia tokio užteršimo grėsmė gali atsirasti įvykus avarijai Ignalinos AE arba netoli Lietuvos esančiose AE.

Kas yra spinduliuotė ?

Visa mūsų aplinka sudaryta iš atomų– mažiausių nedalomų dalelių, turinčių visas medžiagos fizines- chemines savybes. Atomus savo ruožtu sudaro branduoliai ir elektronų apvalkalai. Branduoliai sudaryti iš protonų ir neutronų. Kai branduolyje esančių protonų ir neutronų skaičiai skiriasi, branduoliai yra radioaktyvūs ir skyla. Jų skilimo metu išsiskiria energija ir spinduliuojama jonizuojančioji spinduliuotė.

Gamtoje yra dvi spinduliuotės rūšys: nejonizuojančioji ir jonizuojančioji. Nejonizuojančios spinduliuotės pavyzdžiai yra šviesa, šiluma, garsas. Jonizuojančioji spinduliuotė yra didelės energijos dalelių arba elektromagnetinių bangų kvantų srautas, kuriam veikiant gali pakisti atomų, molekulių ir gyvų organizmų ląstelių struktūra.

Jonizuojančiosios spinduliuotės rūšys :

• Alfa spinduliuotė –alfa dalelę sudaro du protonai ir du neutronai. Tai yra pati sunkiausia, didžiausią krūvį turinti ir mažiausiu skvarbumu pasižyminti dalelė. Šias daleles sulaiko popieriaus lapas, ore jos tenuskrieja keletą centimetrų.

• Beta spinduliuotė- tai gana didelės energijos elektronų srautas. Nuo šaltinio ore jis sklinda keletą metrų. Šią spinduliuotę visiškai sulaiko milimetro storio švino sluoksnis.

• Gama spinduliuotė- tai didelės labai trumpų elektromagnetinių bangų srautas, pasižymintis dideliu skvarbumu, jį susilpninti gali tik storas betono ar švino sluoksnis.

• Rentgeno spinduliuotė- techninėmis priemonėmis gaunama spinduliuotė, savo savybėmis panaši į gama spinduliuotę. Ši spinduliuotė plačiai naudojama medicinoje ir pramonėje.

Jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimas

Tiek atominių elektrinių branduoliniuose reaktoriuose, tiek sprogstant atominėms bomboms branduolių skilimo metu išsiskiria energija. Branduoliniuose reaktoriuose skilimas yra valdomas, o skilimo metu išsiskirianti energija paverčiama elektros energija. Sprogstant atominei bombai branduolių skilimas yra nevaldomas ir per labai trumpą laiką išsiskiria milžiniškas energijos kiekis, darantis nepataisomą žalą aplinkai ir žmonėms.

Branduolinių reaktorių kuras dažniausiai yra urano izotopas 235 U. Kuro skilimas vyksta reaktoriaus aktyviojoje zonoje. Išsiskyrusi šiluminė energija paverčiama elektros energija. Branduoliniuose reaktoriuose susidarantys labai intensyvūs neutronų srautai dažnai yra panaudojami moksliniuose tyrimuose.

Ignalinos atominėje elektrinėje šiuo metu veikia du galingiausi pasaulyje RBMK tipo branduoliniai reaktoriai. Apie 80 procentų mūsų šalyje sunaudojamos elektros energijos pagamina Ignalinos atominė elektrinė. Normaliomis eksploatavimo sąlygomis atominės elektrinės nedaro jokio žalingo poveikio aplinkai ir žmonėms. Įvykus avarijai, gali būti padaryta didžiulė žala tiek Lietuvai, tiek ir už jos ribų.

Jonizuojančioji spinduliuotė taip pat naudojama medicinoje, pramonėje ir buityje. Pavyzdžiui, diagnozuojant ir gydant ligas, įvairių technologinių procesų valdymui ir kontrolei, priešgaisrinėje signalizacijoje ir kitur. Tokių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių Lietuvoje yra per 48 tūkstančius.

Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogaus organizmui

Jonizuojančioji spinduliuotė, ypač avarinės apšvitos metu, daro neigiamą poveikį žmogaus ir kitų gyvų organizmų ląstelėms. Jos gali žūti arba pakisti. Dauginantis pakitusioms ląstelėms, gali išsivystyti onkologinės ar paveldėjimo ligos. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis gali būti šalia žmogaus arba žmogaus organizmo viduje. Todėl yra galima išorinė arba vidinė žmogaus apšvita.

Radiacinė sauga:

Apsisaugojimas nuo išorinės apšvitos

Išorinę apšvitą sukelia jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, esantys šalia žmogaus. Yra trys apsisaugojimo nuo išorinės apšvitos būdai:

• Apsisaugojimas atstumu. Žmogaus apšvita yra atvirkščiai proporcinga atstumo nuo šaltinio kvadratui, t.y. atsistojus du kartus toliau nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, apšvita sumažėja keturis kartus. Apšvitos nuo alfa arba beta spinduliuočių galima visiškai išvengti stovint atokiai nuo šaltinio.

• Apsisaugojimas laiko trukme. Apšvita yra tiesiog proporcinga laikui, per kurį jonizuojančioji spinduliuotė veikia žmogų, t. y. kuo trumpiau žmogus bus arti šaltinio, tuo mažesnį poveikį jam padarys jonizuojančioji spinduliuotė.

• Apsisaugojimas priedanga. Spinduliuotę sulaiko drabužiai, statiniai, patalpos ir kiti įvairūs barjerai, todėl

jais naudotis kaip priedanga.

Apsisaugojimas nuo vidinės apšvitos

Vidinę apšvitą sukuria į žmogaus kūną patekę jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai. Jie yra ypač pavojingi, nes veikia žmogų visą laiką, kol būna kūne.

Radioaktyviosios medžiagos avarijos metu į žmogaus organizmą gali patekti iš aplinkos:

• kvėpuojant,

• su maistu ir vandeniu,

• per žaizdas ar kūno odą.

Norint apsisaugoti nuo vidinės apšvitos, reikia:

• neiti į užterštas vietas arba stengtis kuo greičiau iš jų išvykti.

• nevartoti užterštų maisto produktų ir geriamojo vandens.

• išvykti iš užterštų vietų galima tik per deaktyvavimo punktus, kuriuose išmatuojama žmogaus ir daiktų radioaktyvioji tarša ir nuo kūno bei aprangos pašalinamos radioaktyviosios medžiagos. Jei nėra galimybės išvykti per deaktyvavimo punktą, pats žmogus privalo gerai nusiprausti, pasikeisti drabužius ir avalynę.

Kaip elgtis pastebėjus daiktą, pažymėtą jonizuojančios spinduliuotės ženklu ?

Pamačius daiktą, pažymėtą jonizuojančios spinduliuotės ženklu, nesiartinti prie jo. Jei įtariama, kad daiktas gali kelti grėsmę, būtina skambinti į Druskininkų priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą telefonu 01 arba 8~313 59050.

Ką daryti įvykus avarijai ?

“Avarija” suprantama kaip bet koks netikėtas jonizuojančios spinduliuotės šaltinio naudojimo sutrikimas, galintis sukelti žmonių apšvitą. Pavyzdžiui, pametamas jonizuojančios spinduliuotės šaltinis, prie kurio gali prieiti žmogus. Daug pavojingesnė yra atominės elektrinės branduolinio reaktoriaus avarija, tada kalbama apie branduolinę avariją.

Gavus pranešimą, apie radioaktyviųjų dulkių debesies slinkimą, būtina nedelsiant uždaryti langus, dar geriau užklijuoti juos lipnia juosta, uždaryti duris, vėdinimo angas, dūmtraukius ir neiti į lauką. Įtarus, kad radioaktyviųjų dulkių pateko į gyvenamąją patalpą, būtina išvalyti ją drėgnu skuduru.

Įvykus branduolinei avarijai, ganiavos metu gyvulius reikia laikyti tvartuose, uždengti šulinius, nevalgyti lauke augančių vaisių, uogų ir daržovių, nevartoti pieno, negerti vandens iš šulinių ar kitų vandens telkinių, kurie gali būti užteršti. Šių apribojimų būtina laikytis tol, kol bus ištirtas žolės, maisto produktų, pieno išgeriamojo vandens užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis. Gyvenantys arti branduolinės avarijos vietos, tuojau pat turi išgerti kalio jodido tablečių.

Įgaliotos institucijos

Taikant radiacinių ir branduolinių avarijų prevencines priemones bei likviduojant avarijų padarinius, dalyvauja Radiacinės saugos centras, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija, Aplinkos ministerija, Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, apskričių administracijos ir rajonų bei miestų savivaldybės. Įvykus branduolinei avarijai, prašome sekti informaciją, skelbiamą per radiją, televiziją, kitas informavimo priemones ir vykdyti įgaliotųjų institucijų rekomendacijas.

Gyventojų veiksmai kilus radioaktyviojo užteršimo grėsmei:

• pradedamos ruošti turimos priešradiacinės priedangos, rūsiai žmonėms priimti;

• iš patalpų išnešami nereikalingi daiktai;

• įrengiami gultai, suolai, lentynos;

• į sandarius indus pripilama geriamojo vandens (l žmogui ne mažiau kaip 2 litrai parai);

• patikrinama ventiliacija, sanitariniai mazgai;

• pasirūpinama radijo imtuvu, televizoriumi.

Jeigu niekur nėra priešradiacinės priedangos arba rūsių žmonių apsaugai, tai ruošiami gyvenamieji kambariai:

• sandariai uždaromi langai, balkono durys, orlaidės;

• popieriaus juostelėmis apklijuojami langai, durys;

• uždaromos sienose esančios ventiliacijos traukos angos, orlaidės;

Kiekvienam šeimos nariui paruošiamos paprasčiausios apsaugos priemonės: vatos ir marlės raiščiai. Jie gaminami iš l m ilgio ir 0,5 m pločio marlės gabalo ar kito turimo audinio. Jo viduryje, 30×20 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Neapdėti vata marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30-35 cm) perkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raiščius. Jie apsiuvami.

Jeigu nėra vatos, tokį raištį galima pasidaryti vietoj vatos įklojant 5-6 sluoksnių marlės (audinio) gabalą.

Vatos ir marlės raištis ar vien marlės raištis pridedamas prie veido taip, kad apatinis jo kraštas uždengtų smakro apačią, viršutinis siektų akių įdubas, o burna ir nosis butų gerai uždengti.

Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Tarp veido ir raiščio susidarę laisvesni tarpai užkamšomi vatos gniužulėliais. Ryšint tokį raištį, reikia užsidėti bet kokius akinius nuo dulkių.

Toks raištis tinkamas naudoti tik vieną kartą, o paskui sunaikinamas.

Odai apsaugoti galima panaudoti lietpalčius, žieminius drabužius, t.y. storus paltus, striukes, iš polietileno galima pasigaminti apsiaustus. Kojas apsaugo guminiai gamybinės ar buitinės paskirties batai. Rankas galima apsaugoti guminėmis arba odinėmis pirštinėmis.

Ruošiamos maisto, vandens atsargos, maistas izoliuojamas nuo išorinės aplinkos, sudedamas į šaldytuvus, sandariai uždaromus indus, polietileno maišelius. Bulvės ir
– į dėžes, išklotas popieriumi, polietileno plėvele, pergamentu ar klijuote, iš viršaus uždengus brezentu ar kitokiu tankiu audiniu. Geriamasis vanduo saugomas sandarioje taroje, termosuose, metaliniuose, stikliniuose induose, bidonuose.

Kaimo vietovėje gyvuliai suvaromi į užsandarintas patalpas, kaimo vietovėje pašarai apdengiami polietileno pievele, brezentu arba šiaudų sluoksniu, padaromi uždengimai šuliniams, aplink rentinį 0,20 m gyliu ir 1,5 m pločiu suplūkiamas molis.

Gyventojų veiksmai nustačius teritorijos radioaktyvųjį užteršimą

Sužinojus apie teritorijos radioaktyvųjį užterštumą būtina:

• eiti į artimiausią paruoštą priešradiacinę priedangą arba rūsį, o jiems neesant- likti gyvenamojoje patalpoje, atitinkamai ją užsandarinus;

• per visuomenės informavimo priemones paskelbus apie jodo profilaktiką, pradėti vartoti jodo preparatus pagal 2000-07-04 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 380 Lietuvos higienos normas HN 99:2000.

Vienkartinė stabilaus jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabilaus jodo dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims- ne daugiau kaip dvi vienkartinės dozės. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės

dozės, bet ne daugiau kaip 10 dozių. Jodo tablečių vartojimo trukmė priklauso nuo jodo radionuklidų išmetimo trukmės ir pavojaus jų įkvėpti ar gauti su maistu.

Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Tabletes galima ištirpinti bet kokiame gėrime ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės vartojamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios.

Paprastai jodo tabletės pašalinių reiškinių nesukelia. Labai reti pašaliniai reiškiniai yra skrandžio skausmai, vėmimas, viduriavimas, odos bėrimai, kurie išnyksta nustojus vartoti tabletes.

Jodo tabletės saugomos tamsioje sausoje vietoje, sandariai įpakuotos. Tablečių tinkamumo vartoti terminas yra nurodomas ant pakuotės.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2523 žodžiai iš 8363 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.