Civiline sauga
5 (100%) 1 vote

Civiline sauga

1121314151

TURINYS

Įvadas 3

Avarijos ir katastrofos 5

Sprogimai 7

Stichiniai metereologiniai reiškiniai 8

Potvyniai 10

Kitos galimos ekstremalios situacijos 12

Išvados 17

Jonizuojančios spinduliuotės rūšys…………………………………………………17

Aplinkos užterštumas radioaktyviomis medžiagomis……………………………….17

Radonas……………………………………………………………………………….19

ĮVADAS

Nelaimės bei jų padariniai – labai skirtingi. Įvykus didelei nelaimei, gali susidaryti ekstremali situacija. Tai „padėtis, kai dėl ginkluotų konfliktų, technogeninių procesų ar gamtos reiškinių kyla didelė grėsmė žmonių sveikatai, gyvybei, sutrikdoma ekonominė veikla arba ištinka ekologinė nelaimė“. Tuomet reikalingos specialios priemonės ir veiksmai gyventojams, materialinėms bei kultūrinėms vertybėms apsaugoti.

Jų pobūdis priklauso nuo šalies geografinės padėties, ekonominių ir politinių sąlygų. Lietuvos Vyriausybė yra nustačiusi svarbiausias galimų ekstremalių situacijų priežastis. Tai:

 pramonės įmonėse, pavojinguose ir kariniuose objektuose, naftotiekiuose, dujotiekiuose ar vežant pavojingąsias medžiagas įvykstančios avarijos ir katastrofos;

 avarijos ir katastrofos atominėje elektrinėje ir objektuose, naudojančiuosc radioaktyviąsias medžiagas, taip pat saugant bei vežant šias medžiagas;

 gaivalinės nelaimės, epidemijos;

 avarijos ir katastrofos, karo veiksmai kitų šalių teritorijoje (kai dėl tų nelaimių kyla pavojus Lietuvos gyventojams);

 karinės provokacijos, diversijos, karinis įsiveržimas ar galimi karo veiksmai Lietuvoje, jos teritorijai tapus užsienio valstybių kovos veiksmų vieta.

Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų departamentas (UNDHA) kaupia duomenis apie ekstremalias situacijas visame pasaulyje. Staigios stichinės nelaimės atsitinka žmonėms apie jas nežinant, geriausiu atveju suspėjama juos perspėti, Dažnai jos būna lokalios, bet gali apimti ir didesnes teritorijas. Pavojingiausi netikėtumai. Ilgalaikės stichinės nelaimės trunka mėnesius, metus ar net dešimtmečius. Jas sukelia ir gamtos jėgos, ir žmogaus veiklos padariniai. Per pastaruosius 25 metus beveik du trečdalius pasaulio nelaimių sukėlė gamtos jėgos. Dar vienas trečdalis – tai žmogaus veiklos padariniai. Staigios žmogaus sukeltos nelaimės – tai daugiausia technikos gedimų sukeltos avarijos, katastrofos. Ilgalaikės žmogaus sukeltos nelaimės būna tokios: dalis – ekologinės katastrofos, kita dalis – socialinių neramumų padariniai, ypač nepaskelbti pilietiniai karai. Kai kada (pvz., Mozambike, Sudane) gyventojų ncpritekliai ir badas buvo panaudoti kaip įrankiai konfliktams sukelti. Trečioji ilgalaikių nelaimių dalis – karai. Antrojo pasaulinio karo ir vėlesnių (daugiau kaip 125!) karų patirtis rodo, kad ginklais vis dažniau naikinamos ne tik priešo karinės pajėgos, bet ir civiliniai taikiniai, Per šiuos karus pasaulyje žuvo apie 40 mln. žmonių. Vien Somalyje ar buvusioje Jugoslavijoje 9 iš 10 žuvusiųjų – civiliai.

Tarptautinė Raudonojo kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio organizacija pranešime „Pasaulio katastrofos“ (1993 m,) teigia, kad žmonija daugelį tokių nelaimių greitai pamiršta ir nieko iš jų nepasimoko. Vis brangiau kainuoja tarptautinė humanitarinė pagalba. Visuomenės pasiruošimas sutikti nelaimes kainuotų daug mažiau – ji taptų tik sunkiau pažeidžiama, ir tuomet tokių didelių sukrėtimų padariniai būtų mažiau nuostolingi. Geriausi būdai sumažinti savo šalies pažeidžiamumą –parengtis ir prevencija.

AVARIJOS IR KATASTROFOS

Netikėtas technikos gedimas, susijęs su dideliais nuostoliais, vadinamas avarija. Avarijų metu lūžta konstrukcijos, griūva statiniai, nutrūksta vamzdynai, suyra įrenginiai, cheminių ar branduolinių reaktorių korpusai, išsiveržia degios, radioaktyviosios ir nuodingosios medžiagos. Pasklidusios jos sprogsta, užsiliepsnoja, užteršia aplinką. Šiaip gedimai yra įprastas reiškinys: visa technika dažniau ar rečiau genda.

Avarijas sukelia technikos įrenginiuose sukauptos galingos jėgos. Didžiuliai greičiai, aukštai pakelti kroviniai, didelis slėgis, aukšta temperatūra, elektros įtampa, cheminės ar branduolinės jėgos gedimo metu tampa nebevaldomos ir pradeda veikti stichiškai – viskas laužoma, griaunama, žudoma. Pavyzdžiui, galima teigti, jog visas elektros ūkis pavojingas: aukštesnė kaip 42 V kintamosios srovės įtampa žmogų jau gali užmušti (o juk buityje naudojama 220 V, pramonėje -380 V įtampos kintamoji srovė).

Avarijų įmanoma išvengti. Svarbiausia maksimaliai sumažinti jų tikimybę. Tačiau ta tikimybė didėja dėl statybos trūkumų, įrenginių senėjimo ir susidėvėjimo, nepakankamos priežiūros.

Yra dar viena avarijų priežastis. Tai visokie tyčiniai veiksmai. Žmonės sukuria avarines situacijas kerštaudami, siekdami žalos (diversija), būdami apsvaigę, dėl savo psichologinių savybių. Šios priežastys sunkiai atspėjamos.

Civilinės saugos požiūriu avarijos metu kylantys pavojai didžiausią grėsmę kelia tada, kai jie gali pakenkti netoliese esantiems žmonėms, aplinkai. Todėl Lietuvoje pavojingais objektais
vadinamos įmonės, sandėliai ir kitos tokios vietos, kuriose nuolat ar laikinai saugomi dideli kiekiai pavojingųjų medžiagų. Tai „medžiagos (arba medžiagų mišiniai), kurios dėl savo cheminių, fizikinių arba toksinių savybių pačios arba jungdamosis su kitomis medžiagomis kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai arba aplinkai“. Objektai laikytini pavojingais tada, kai juose esančių pavojingųjų medžiagų kiekis būna didesnis už tai medžiagai būdingą ribinį (kritinį) kiekį. Nelaimės juose apibūdinamos taip.

Stambi avarija pramonėje – tai nenumatytas staigus įvykis pavojingame objekte (gaisras, sprogimas arba pavojingųjų medžiagų išsiveržimas į aplinką), sukėlęs staigų ar uždelstą pavojų žmonėms ir aplinkai objekto teritorijoje arba už jos ribų. Skiriami keturi avarijų lygmenys:

1. Avarinė situacija – aplinkybės, kai avarijos sąlygos būna, bet dėl sulaikančiųjų veiksnių, veiksmų ar sistemų ji neivyksta.

2. Ribota avarija – įvykis pavojingo objekto padalinyje; jo padariniai vietovei už objekto ribų grėsmės nekelia.

3. Vietinė avari.ja – įvykis pavojingame objekte; jo padariniai kelia grėsmę ne tik objekto teritorijoje, bet ir už jos ribų.

4. Regioninė avarija – įvykis, kurio padariniai kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai plačiose apylinkėse – visame regione.

Katastrofa (katastrofinis įvykis ar reiškinys) – nelaimė, kurios metu miršta dešimtys žmonių, būna šimtai sužeistųjų, tenka evakuoti per pusę tūkstančio gyventojų, turto nuostoliai skaičiuojami dešimtimis milijonų litų, o aplinkai padaromas ilgalaikis neigiamas poveikis. Transporto ūkyje vertinama kitaip. Pavyzdžiui, geležinkelio katastrofa vadinama su eismu susijusi avarija, kai žūsta nors vienas žmogus.

Labiausiai pavojinga Lietuvai – Ignalinos atominė elektrinė. Joje yra du reaktoriai, kiekvieno jų projektinė galia -1500 MW. Tai tik elektrinė galia. Šiluminė vieno reaktoriaus galia gali būti net 4800 MW. Reaktorių konstrukcija panaši į sprogusio Črnobylio AE ketvirtojo reaktoriaus.

Daug daugiau šalyje yra chemiškai pavojingų objektų. Tai įmonės, naudojančios kenksmingas medžiagas. Tokių medžiagų žinoma labai daug (sąraše jų minima net 1572). Kai kurios iš jų sutinkamos dažniau, pramonė jas naudoja dideliais kiekiais -jos vadinamos stipriai vei- kiančiomis nuodingosiomis medžiagomis (SVNM). Jų sąrašas trumpesnis – tik 54 pavadinimai. Vietos, kur šios medžiagos gaminamos, laikomos ar naudojamos, – chemiškai pavojingi objektai. Pavyzdžiui, pieninė, kurios šaldytuvuose yra daugiau kaip 1 t. amoniako, jau yra toks objektas.

Avarijos įvyksta ne tik dėl gedimų, bet ir mašinoms ar traukiniams susidūrus, užvažiavus ant kliūties, nuvažiavus nuo kelio. Kelyje didelę įtaką saugiam eismui daro gamtos reiškiniai. Kiekvieną kartą vežami vis kiti kroviniai. Pavojų didina ir tai, kad geležinkelio riedmenys seni, susidėvėję. Ne geresnė ir automobilių transporto būklė. Techniškai netvarkingų automobilių yra daug, o didžiųjų miestų apvažiavimo keliai vis nebaigiami tiesti, todėl tranzitinis transportas su pavojingais kroviniais, važiuoja miestų gatvėmis.

Per Lietuvą taip pat nutiestas naftotiekis ir keli dujotiekiai. Iš trūkusio naftotiekio ištekėjusi nafta labai užterštų aplinką, o užsidegusi sukeltų didžiulį gaisrą. Lietuvos dujotiekiais teka degios gamtinės dujos – metanas. Avarijos metu jos, patekusios į aplinką ir susimaišiusios su oru, gali sprogti. Žinomi dujų sprogimai savo galia prilygdavo nedidelių branduolinių užtaisų sprogimams.

SPROGIMAI

Sprogimu vadinamas reiškinys, kai santykiškai mažame tūryje įvyksta degimo, cheminė, branduolinė reakcija, elektros išlydis, fizikinis medžiagos virsmas ir ten išsiskiria didelis šilumos kiekis. Medžiaga įkaista, virsta ypač suslėgtomis dujomis ar plazma ir energingai plečiasi.

Kasyboje ir pramonėje naudojama gausybė sprogstamųjų medžiagų. Labiausiai paplitusi sprogstamoji medžiaga – trotilas (trinitrotoluenas, TNT). Todėl atsitiktinių sprogimų galia yra dažnai išreiškiama trotilo kiekiu, kuriam sprogus būtų tokio pat dydžio padariniai. Trotilo ekvivalentu apibūdinama įvairių cheminių sprogimų galia. Jis yra ir branduolinių užtaisų sprogimo galios rodiklis, reiškiamas tonomis, kilotonomis ar megatonomis.

Degimo šilumos sukeltas slėgis išstumia langus, atplėšia duris. Jeigu slėgis nesumažėja, nukeliamas pastato stogas, virsta sienos. Metalinių ertmių sienelės tokiais atvejais pasidaro rutulio formos, išsipučia ir pagaliau sprogsta.

Slėginiai indai atsitiktinai sprogsta dėl dviejų priežasčių: kai trūksta tokio indo korpusas (lūžus vamzdynui, avarijos metu jam plyšus) arba kai indai per daug įkaista (kylant temperatūrai, inde esančių dujų slėgis visuomet pavojingai didėja). Slėginiame inde esančių dujų slėgis krinta, jos energingai plečiasi – įvyksta sprogimas.

Avarijos tampa dar pavojingesnės, jeigu slėginiame inde laikomos suslėgtos degios dujos. Iš trūkusio indo ištekėjusios, jos susimaišo su oru, užsidega. Ypač didelis jų kiekis gali sprogti. Avarijų tyrimai rodo, kad dažniausiai sprogsta didesni kaip 100 kg vandenilio (H2), degiųjų dujų (H2 ir CO mišinys), metano (CH4) ar acetileno (C2H4) kiekiai. Kitų degiųjų dujų ribinė masė – 2000 kg.

Atsitiktinis sprogimas gali įvykti ir nesant degių
sprogių medžiagų. Fizikiniai garų sprogimai kartais įvyksta, kai skystis verda itin smarkiai. Tokie sprogimai galimi metalurgijos pramonėje (kai išlydytas metalas ar šlakas susiliečia su vandeniu), taip pat suskystintų dujų ūkyje (kai dujos susiliečia su vandeniu). Toks „vandens įkaitusioje keptuvėje“ reiškinys kartais sukelia ir gamtos kataklizmus. Taip atsitiko 1883 m. Indonezijoje, kai Krakatau ugnikalniui išsiveržus trūko povandeninė vulkano dalis ir jūra užliejo įkaitusią magmą. Sprogimas supIėšė ugnikalnį, išmestos į stratosferą dulkės sklandė metų metus, jūroje kilo 40 m aukščio bangos. Nuo sprogimo ir jo padarinių žuvo 36 tūkst. žmonių.

Sprogimo smūginė banga, plykstelėjimas, įkaitusios dujos ir lekiančios skeveldros yra tiesioginiai sprogimo padariniai. Sprogimo banga žaloja žmones, išsvaido daiktus, sugriauna pastatus. Plykstelėjimo spinduliavimas ir įkaitusios dujos apakina ir apdegina žmones, sukelia gaisrus. Skeveldros traumuoja žmones, kapoja daiktus ir pastatus, gali sukelti gaisrus. Be to, sprogimo metu susidaro kenksmingos medžiagos. Pavyzdžiui, sprogstant trotilui, susidaro daug anglies monoksido (CO). Degių medžiagų sprogimo vietoje oras būna prisotintas degimo pro duktų, jame trūksta deguonies. Nepalankiomis aplinkybėmis sprogstant angliavandenilių ir oro mišiniui, susidaro ugnies kamuolys. Jis išsilaiko 10 sekundžių ir ilgiau, jo skersmuo siekia net šimtus metrų, o temperatūra būna lygi dujų liepsnos temperatūrai. Netikėtai susidaręs ir daug šilumos spinduliuojantis virš gyvenvietės pakilęs ugnies kamuolys kelia didžiulį pavojų.

Nuo sprogimo bangos labiausiai nukenčia tie vidaus organai, kuriuose yra ženklių audinių tankio skirtumų. Ypač vidinė ausis. Grubios sprogimo bangos paveikti dažnai trūksta ausų būgneliai. Nuo sprogimo griausmo žmogus gali laikinai prarasti klausą. Kitas jautrus žmogaus organas plaučiai. Greiti sprogimo bangos slėgio pokyčiai suardo korytą plaučių struktūrą, žmogus žūva.

Tose vietose, kur nuolatos yra sprogimo pavojus, įrengiamos slėptuvės. Tvirtos jų sicenos ir speciali vidaus įranga saugo žmones nuo sprogimo padarinių.

STICHINIAI METEOROLOGINIAI REIŠKINIAI

Įprastas ribas viršijanti dargana vadinama stichiniu meteorologiniu reiškiniu.

Daugelio metų Lietuvos klimato stebėjimo duomenimis šaliai būdingi dveejopi pavojai: vasaros ir žiemos sezonų nelaimės.

Šiltą dieną pavojų dažniausiai sukelia vasaros audros. Jos kyla, kai įšilusį ir drėgną orą staiga pakeičia vėsus ir sausas, t.y. virš Lietuvos slenkant šalto oro frontui ar dėl kitų priežasčių maišantis šiltam ir šaltam orui. Tokias audras lydi žaibai ir perkūnija.

Šalyje stebimi daugiau kaip 20 m/s, kartais net 40 m/s stiprumo škvalai. Padariniai būna vietiniai – 0,5-6 km pločio ir 10 km ar ilgesnė vėtrolaužų juosta. Trunka neilgai, apie 10 minučių.

Krušos metu pasitaiko iki 50 mm skersmens ledėkų. Tokie ledėkai iškrito 1972 m. birželio 15 d. Kaišiadorių, Raseinių ir Utenos rajonuose.

Grėsmingiausias vasaros stichinis reiškinys Lietuvoje – tai viesulas (trombas). Audringu oru stiprūs oro sūkuriai gali apimti visą oro sluoksnį nuo žemės paviršiaus iki debesų. Susidaro sutelktas audros židinys. Dėl šilto oro energijos jis išlieka ilgesnį laiką.

Žiemą nelaimės įvairesnės. Nuo Atlanto atslenkantis šiltas drėgnas oras neša lietų, sniegą ir gali būti žiemos audrų priežastis. Stiprios audros nėra retos – jos kartojasi vidutiniškai kas antri metai, po du kartus per žiemą.

Lijundros (apledėjimo) metu ledas padengia ne tik žemę, bet ir medžius, stulpus, laidus. Didžiausia lijundra buvo 1977 m. balandžio 12- 13 d. Rytų Lietuvoje. Per dvi dienas Vilniuje susidarė 32 mm, Ukmergėje – 77 mm ledo sluoksnis 2 m aukštyje. Tai sudaro 500 – 900 g. krūvį vienam metrui laidų ilgio. Nuo svorio virto, linko ir lūžo medžiai, elektros ir telefono stulpai, buvo nutraukyti laidai. Sutriko ryšiai ir elektros tiekimas, medžiais užversti keliai pasidarė nepravažiuojami.

Panašius padarinius sukelia ir kitas žiemai būdingas reiškinys – sudėtinis apšalas (šlapdriba). Jam prasidėjus, elektros laidai ar šakos aplimpa sniegu. Susidaro ledo, sniego ir šerkšno pluta, ta danga sušąla.

Pavojingiausia žiemą esti pūga. Sniego pusnys trukdo eismui. Vėjo nešiojamos snaigės blogina matomumą, todėl lauke esantys žmonės paklysta. Šaltis ir stipresnis vėjas labai aušina pastatus, šaldo žmones, ypač nepridengtas kūno vietas.

Kada ir koks meteorologinis reiškinys tampa pavojingas Lietuvos sąlygomis, nustatyta Vyriausybės potvarkiu. Darganos vertinamos dvejopai. Yra du intensyvumo ygiai:

 stichinis;

 katastrofinis.

Dar skiriami du paplitimo lygiai:

 stichiniai meteoroginiai reiškiniai, išplitę didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje, sukelia gaivalines nelaimes;

 vietinės reikšmės meteorologiniai reiškiniai – kurie laikomi katastrofiniais, kai apima trečdalį Lietuvos ir pasiekia katastrofinį lygi.

Sužinojus apie artėjančią darganą, paprastai dar būna laiko pasirengti ją sutikti. Laukiant uragano ar audros, reikia sutvirtinti pastatus, statinius, lauke esančią įrangą. Pastatų langai, durys, stoglangiai ir angos turi būti sandariai uždaryti. Priešvėjinėje namo pusėje esančius langus gerai apsaugos langinės. Pastatą
aptekantys oro srautai sukelia aerodinaminius slėgio pokyčius: sandariai uždaryto namo langus veiks papildomas krūvis, todėl pavėjinėje pusėje patartina palikti praviras orlaides. Jokiu būdu neturi būti skersvėjo! Aplink pastatą ir nuo jo, iš balkonų reikia surinkti visus lengvus daiktus. Ko neįmanoma nunešti, reikia pritvirtinti, pvz., viela šiukšlių dėžių dangčius.

Kiekvienam reikia žinoti, ką reikėtų daryti, jei audra išdaužtų langą ar nutrauktų elektros tiekimą, pagaliau jeigu tektų ilgiau būti patalpose. Reikia iš anksto pasirūpinti žvakių ir degtukų, parankioje vietoje pasidėti plaktuką ir vinių. Gali praversti turisto reikmenys, žibalinė lempa, krosnelė maistui šildyti. Reikia turėti kuro, negendančių maisto produktų, vaistinėlėje vaistų ir tvarsliavos. Radijo imtuvų baterijas taip pat būtina patikrinti. Kelionei paruošiamas automobilis: gali prireikti vežti sužeistą žmogų.

Darganai užklupus lauke, reikia ieškoti užuovėjos, bet kuo toliau nuo pastatų, stulpų, medžių, laidų. Pavojinga eiti per tiltus, viadukus, stovėti ant kalvos. Negalima stovėti pavėjinėje pavojingų chminių medžiagų sandėlių ar saugyklų pusėje, slėptis nuo audros po dideliais, ypač pavieniais, medžiais, nes gali nutrenkti žaibas.

POTVYNIAI

Lietuvoje būna poplūdžių, polaidžio potvynių, kartais net katastrofinių užtvindymų ir sampūtinių potvynių.

Poplūdis – staigus vandens pakilimas upėje (dažniausiai dėl liūties). Didesnės upės paplūsta po ilgesnio, savaites trunkančio lietaus, ypač rudenį. Dažni ir aukšti lietaus poplūdžiai būdingi vakarų Lietuvos upėms.

Polaidžio potvyniai dažnesni pavasarį, ypač balandžio mėnesį, tačiau būna kartais ir žiemą. Polaidžio potvynis pavojingesnis tada, kai po šaltos ilgos žiemos ledas yra storas ir tvirtas, o pavasaris – staigus ir šiltas.

Samputiniai potvyniai pastebimi Nemuno deltoje. Stiprūs vakarų vėjai varo marių vandenį prieš srovę, upės tėkmė sustoja – vanduo pradeda kilti, išsilieja.

Atliekant hidrologinius vandens lygio stebėjimus, galima įvertinti vandens lygio svyravimą, nustatyti potvynio priežastis, išmokti jį numatyti. Dėl vietos sąlygų (ypač dėl ledo sangrūdų) aukščiausias vandens lygis netgi gretimose vietovėse būna labai skirtingas. Potvynio pavojingumo kriterijus yra vandens lygis aukščiau matavimo posto nulinės atžymos. Skiriami du grėsmės lygmenys, kurie vadinami taip:

 stichinis hidrologinis reiškinys, kai potvynio, lietaus poplūdžio, ledų sangrūdos ar vėjo sampūtos metu gali būti pragraužtos dambos, apsemtos žemesnės miestų ar gyvenviečių vietos, pasėlių laukai ar automobilių keliai, apgadinti pramonės ir transporto objektai;

 katastrofinis hidrologinis reiškinys, kai ypač aukštas vandens lygis gali sukelti greitą (katastrofinį) užtvindymą.

Perpildytas tvenkinys gresia nelaime. Aukštai pakilęs vanduo skalauja pylimą, randa kurmių išpurentos žemės, ištryptą taką ar šiaip žemesnę vietą. Vandens srovelės ardo pylimų. Pagaliau atsiveria didžiulis plyšys, per jį išteka visas tvenkinyje susikaupęs vanduo ir užtvindo žemiau pylimo esančias vietas. Panašiai atsitinka ir tada, kai išplaunamas apsauginis gyvenvietės pylimas.

Tuomet vietovei gresia katastrofinis užtvindymas. Tai toks potvynis, kai vandens lygis pakyla 1,5 m. aukščiau už daugelio metų potvynių vidutinį lygi, o vandens srautų greitis būna 2,5 m/s ir didesnis. Pirmasis rodiklis primena, kad vanduo gali apsemti ten, kur to niekad nebūna, antrasis, kad vandens srovės gali paplauti namų pamatus. Paplautas net ir tvirtas statinys pasidaro nesaugus.

Kaip apsisaugoti nuo potvynio ar užtvindymo? Visada galima iš anksto numatyti vietas, kur potvynis gali būti pavojingas. Todėl kiekvienas slėnyje gyvenantis ar dirbantis žmogus turi žinoti, kokio potvynio galima tikėtis: katastrofinio, nctikėto, pavasarinio, lietaus poplūdžio, o gal ten, kur jis gyvena, yra saugu?

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2979 žodžiai iš 5930 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.