„Civilizacija atitolina žmogų nuo gamtos “
Dar neilgai gyvenu šioje žemėje, tačiau jau spėjau suprasti, kokia svarbi žmogui vertybė yra gamta ir visa žemė , kuri mus nešioja.
Žemė – nuostabus grožio planeta, pilna gyvybės. Norėdami atsidėkoti jai už dosnumą , turime ją saugoti. Tačiau , šlovindamas civilizaciją , pasaulis kurčias gamtos žaizdoms., pasaulis kurčias gamtos žaizdoms.
XXI amžiuje aplinkos užterštumas tapo svarbia ekologine problema. Į ja daugiau dėmesio reikėtų atkreipti ir mūsų mieste Panevėžyje. Juk vis dažniau skundžiamės blogu kvapu gatvėje, prie upės ar fabrikų. O Nevėžyje jau seniai nebegalime maudytis.
Gyvenu mieste. Žvelgdama pro langą, tik ir matau daugiaaukščius blokinius namus, perpildytus autobusus, nuolat zujančius autobusus. Tai pasaulis. Mus supantis pasaulis. Bet šalia šių „ technikos stebuklų“ egzistuoja ir kitas, natūralus pasaulis- gamta. Jis supa žmogų nuo pat gimimo iki mirties. Ugdo žmogaus dvasios kilnumą, atveria didžiausias pasaulio paslaptis…tačiau ne kiekvienas supranta jos svarbą mūsų gyvenime, ir nevisi supranta, kad šis pasaulis toks pat gyvas, kaip ir žmogus, kad jis taip pat turi teisę išlikti. Pilki medžiai, krūmai, laukai. Viskas užnuodyta. Net ir atvykusiam prie ežero pailsėti ir pasidžiaugti gamta, akis bado šiukšlės.
Gamta visais laikais darė didžiulę įtaką žmogaus gyvenimui. Nuo jos priklausė poilsis ir darbai, džiaugsmai ir vargai. Tačiau dabar žmogus nebegerbia gamtos. O juk seniau buvo neatsiejama jos dalis. Gamta buvo naudinga tiek materialine, tiek dvasine prasme. Žmogus joje gyveno, džiaugėsi. Liūdėjo. Čia ir uogavo, grybavo, rinko vaistažoles, rasdavo paguodą, nusiraminimą, ar įkvėpimą. Įkvėpti gamtos grožio poetai, rašytojai, dailininkai, kompozitoriai, sukūrė puikius kūrinius. Tai K.Donelaičio „Metai“, A.Baranausko „Anykščių šilelis“, kuriuose taip nuostabiai aprašoma gamta. M. K.Čiurlionis pakerėtas jos grožio sukūrė simfonines poemas „Miške“, „Jūra“.
Jau seniai žinoma, kad žmogus negali susiformuoti kaip pilnavertė asmenybė be ryšio su gamta. O tie ryšiai esti labai įvairūs. Jie padeda formuoti dvasinį žmogaus pasaulį. Vienoks tų, kurie gamtoje mato vien tik materialius dalykus, kitoks, ieškančių dvasinio peno, grožio, ramybės.