Civilizacijos ir gamtos konfliktas
Nuo senų senovės įvairios civilizacijos buvo neatsiejamos nuo gamtos. Jos kūrėsi šalia upių, ežerų, ten, kur yra maisto ir saugi gyvenamoji vieta. Tol, kol civilizacijos neėmė plėstis, viskas buvo tvarkoje: žmonės medžiojo, dirbo žemę, augino gyvulius ir augalus, naudojosi gamtos suteikta pastoge. Civilizacija netrukdė gamtai, o gamta nekėlė grėsmės civilizacijai. Tačiau pastaraisiais amžiais viskas ėmė sparčiai keistis. Žemę ėmė niokoti ir teršti žmonių naudojama technika. Didelių permainų gamtoje sukelia gamybos procesas, kuris iš pagrindų keičia gamtinių kompleksų struktūrą, kasdien vis daugiau ima iš gamtos ir sudaro atliekų problemą.
Visi esame girdėję apie tokius reiškinius kaip ozono skylės, smogas, globalinis atšilimas. Bet ar susimąstome, kodėl jie kyla ir kaip mes galėtume tai pakeisti? Savo kalboje aš pabandysiu atsakyti į šiuos klausimus.
Visų pirma, žmonės negailestingai išnaudoja gamtą. Jie naudojasi jos ištekliais ir dar ją teršia tokiais mąstais, kad pati gamta susitvarkyti nebepajėgia. Vis dažniau kalbama apie šiukšlių perdirbimo būtinybę, tačiau daroma kol kas dar labai mažai. Žmonės raginami rūšiuoti šiukšles, tačiau dauguma teisinasi neturį tam laiko. Deja, sintetinės medžiagos yra labai lėtai ir gali būti toksiškos. Tokios sintetinės šiukšlės (kaip pavyzdžiui plastikas) kelia didžiulį pavojų ne tik gamtai bet ir žmonijai.
Kita labai rimta problema yra išteklių naudojimas. Čia vertėtų paminėti ne vien senkančias iškastinio kuro atsargas, bet ir nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis. Žmonės, nejausdami saiko, jau išnaikino daugybę populiacijų, dėl jų kailio, kaulų ar odos. Dar daugiau rūšių yra ant išnykimo ribos. Šiuo metu jau susirūpinta nykstančiais gyvūnais ir augalais. Jiems steigiami rezervatai, draustiniai, gyvūnai veisiami nelaisvėje, taip siekiant išsaugoti jų populiaciją. Taip pat stipriai susirūpinta ir „žemės plaučiais“ – atogrąžų miškais, kurie pastaraisiais metais buvo labai kertami dėl medienos.