Claude as debussy
5 (100%) 1 vote

Claude as debussy

ĮŽANGA

Trumpai apie impresionizmą

Žodžiu „impresionizmas“ pirmiausia buvo vadinama prancūzu tapybos mokykla , klestėjusi XIX a. paskutiniame ketvirtyje . Pagrindinis jos atstovas buvo Klodas Monė (1840—1926 m.), – jo paveiksla , pavadintas „Įspūdis: saulėtekis“, pirmą kartą buvo eksponuotas 1874 m. Paryžiuje .Vienas kriti-kas, nepatenkintas tuo , kad Monė technikai akivaizdžiai trūko formos ir griežtumo, „prisiuvo“ naujadarą „impresionistai“. Jiems priklausė Kamilis Pisaro (1830—1903 m.) ir Eduaras Manė (1832-1883 m.), Ogiustas Renu-aras (1841-1919 m.) ir Edgaras Dega (1834—1917 m.). Jų stilius pasižy-mėjo siekiu ,, sugauti “ trumpalaikius momentus, pastebėtus gamtoje. Jie išpopuliarino tapybą lauke ir specializavosi vaizduoti saulės šviesą ir van-denį — du beformiškiausius, bet šviesiausius gamtos fenomenus. Muzikoje Debiusi ir jo sekėjai daugiausia harmonija ir tonų spalvomis, o ne me-lodijos linijomis ir forma siekė sukelti nuotaiką ir jutiminius įspūdžius

Garsusis XX a. kompozitorius – Debiusi

Klodas Debiusi gimė 1862 m. ir dar vaikas matė Prancūzijos – Prūsijos karo žiaurumus . Jo tėvas buvo įmestas į kalėjimą už priklausymą trumpai teegzistavusiai “komunai” – demokratų sukilimui Paryžiuje , kuris prasidėjo, Prancūzijai pralaimėjus karą.

Po dvejų metų, turėdamas vienuolika , Klodas tapo Paryžiaus konser-vatorijos studentu. Mokėsi vienuolika metų. Jis nuolat nesutardavo su kom-pozicijos dėstytojais, nes rašydavo, naudodamasis, jų manymu, įžūliai moder-nistine harmonija. Kartą, jam skambinant fortepijonu kažkokius padūkusius pasažus, dėstytojas paklausė, kokiomis muzikos taisyklėmis jis vadovaujasi. ,,Savo malonumu”, — atšovė Debiusi. Tačiau norėdamas taisyklių laikydavosi. 1884 m. jis gavo aukščiausią kompozitorių premiją už kantatą ,,Sūnaus palaidūno” tema, kurią Guno, dalyvavęs žiūri, apibūdino kaip ,,genijaus kūrinį”.

Vėliau Debiusi patyrė įvairiopos įtakos, dažnai ir nesusijusios su muzika. Devintąjį XIX a. dešimtmetį Prancūziją apėmė Vagnerio manija, ir jis susižavejo Vagnerio operomis, tačiau bjaurėjosi jo pompastine retorika ir siekimu muzika reikšti filosofines mintis. Rašė muziką Verleno ir kitų žymių poetų eilėms, studijavo prerafaelitų ir Vislerio tapybą, skaitė fantastinius Edgaro Alano Po apsakymus. 1889 m. Didžiojoje Paryžiaus parodoje klausėsi keistai egzotiškos gamelano muzikos iš Javos. Keliaudamas Debiusi tapo Čaikovskio globėjos ponios fon Mek šeimos pianistu . Iš daugelio kompozitorių išsiskiria tuo, kad domėjosi visais menais , ne tik muzika. Be to, buvo miestietis iki kaulu smegenų – laimingiausias jausdavosi Monmartro bare su draugais, klausydamasis nauja-usios šmaikščios dainelės ar ligi išnaktų narpliodamas meno ir poezijosjos teorijas.

Gyvenimo pabaigoje jis susidraugavo su Stravinskiu, kuris savo ruožtu buvo didelis Debiusi muzikos gerbėjas. Tačiau paskutinius metus aptemdė liga ir prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, kuriame jis regėjo civilizacijos galą. Kaip patriotirų gestą paskutinių kūrinių tituliniuose puslapiuose jis įrašydavo žodžius ,,musicien francais” (prancūzų kompozitorius). Mirė 1918 m. kovo mėnesį, kai, dar mėgindami atsilošti, vokiečiai bombardavo Paryžių.

Debiusi kuryba

Tipiškiausi Debiusi kūriniai — preliudai fortepijonui. Kaip ir Šopenas, Debiusi paraše 24 preliudus, tačiau Šopeno neturi pavadinimų, o kiekvienas Debiusi preliudas vaizduoja kokią nors sceną ar nuotaiką. “Menestreliuose” pasigirsta kavinės muzikantų bandžos, ,,Nuskendusioje katedroje“ atgyja breto-nų legenda. Kiti preliudai vaizduoja fejerverkus, jūroje besisupančias jachtas ir net graikišką vazą. Šie preliudai – tarsi muzikinė Debiusi autobiografija, kurioje atsispindi daugelis jo būdo bruožų.

Žymiausias Debiusi orkestrinis kūrinys – simfoninis preliudas ,,Fauno popietė” (Preludea l’aprcs-midi d’un faune , 1894 m.), parašytas remiantis S. Malarmė eilėmis. Vėliau buvo sukurti ,,Noktiurnai“ (Nocturnes ,1899m.) ir trys simfoniniai eskizai “Jūra”{La mer, 1905 m.). Pirmoji ”Nokriurnų” dalis (,,Debesys”) iliustruoja naują Debiusi stilių – impresionizmą, ir atskleidžia kai kuriuos to stiliaus šaltinius. ,,Debesys” (Nuages) prasideda akordais, beveik pasiskolintais iš Musorgskio dainos “Tuščia, triukšminga diena baigės” (,,0končen prazdnyj, šumnyj denj “) , tik vietoj Musorgskio besikeičiančių sekstų ir tercijų čia skamba kvintos ir tercijos. Kaip ir Musorgskio kūrinyje, perteiktas judėjimo įspūdis, tačiau nejaučiame kurlink “traukia” harmonija , – tai išties puikus muzikinis lėtai slenkančių debesų paveikslas . Siekdamas sujungti gana skirtingus kūrinio segmentus, Debiusi panaudojo besileidžiančių septakordų ir nonakordų harmoniją. Kaip Musorgskis ir Forė, Debiusi nesirėmė akordų įtampa ir atomazga frazei išryškinri, nes kiekvieną akordą vertino kaip atskirą vienetą frazėje, kurios strukturą, jo manymu, labiau lemia melodijos forma, spalva, tembras, o ne harmonijos sekos.
Debiusi dažniausiai laikydavosi tonalinio centro tarsi tonacijos, bet nuolat ,,apeidavo“ įprastus tonalinius ryšius tarp akordų, taip suteikdamas savo muzikai romumo ir ‘plazdenimo” įspūdį. Vidurinės ,,Debesų“ padalos šaltinis dar egzotiškesnis – tai Indonezijos Javos salos orkestras ,,gamelanas”, kurį sudaro daugiausia gongai bei mušamieji instrumentai, -jį Debiusi girdėjo 1889 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Atkurdamas gamelano faktūrą kompozitorius fleitai ir arfai pavedė paprastą pentatoninę melodiją, o kitų instrumentų skambesys sudarė statišką foną.

Šiuo metu Jūs matote 59% šio straipsnio.
Matomi 791 žodžiai iš 1335 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.