Cukriniai runkeliai
5 (100%) 1 vote

Cukriniai runkeliai

Įvadas

Šiame darbe išnagrinėta cukrinių runkelių auginimo įpatumai.Trėšimo įtaka cukrinių runkelių derliui ir cukringumui.Taipat susipažinta su dirvos tinkamumu ir paruošimu cukrinių runkelių auginimui. Pasėlių priežiūra,kenkėjų bei ligų naikinimu.Taipat pažymeta žemės dirbimo darbai bei jų atlikimo laikas ir agrotechniniai reikalavimai.

Turinys

Reikšmė……………………………………………………………………………………………1

Botaninis apibūdinimas………………………………………………………………………2

Šaknevaisio cheminė sudėtis……………………………………………………………….4

Augimo sąlygos…………………………………………………………………………………5

Technologinių elementų lentelė……………………………………………………………8

Žemės dirbimo lentelė…………………………………………………………………………9

Augalo auginimo technologinių elementų lentelė…………………………………..10

Priedai Nr 1. Nr 2. Nr 3. Nr 4. Nr 5. …………………………………………………….11

1

CUKRINIAI RUNKELIAI.

Reikšmė.

Cukriniai runkeliai – svarbus techninis augalas, žaliava cukraus pramonei. Jų šaknyse yra 18-19 proc. sacharozės, iš kurios gaminamas cukrus, vartojamas maistui, konditerijos, gėrimų, vaisių, uogų konservavimo pramonėje. Be to, cukrinių runkelių šakniavaisiai, lapai ir fabrikų atliekos yra labai vertingas pašaras gyvuliams. Saldžiosios šaknelės bene maistingiausias iš visų Lietuvoje auginamų šakniavaisių. Jų 1 kg būna 210-260 g sausųjų medžiagų, kuriose cukraus yra net 65-75 proc. Proteinų bei ląstelienos – maždaug po 6 proc., o riebalų – 0,8 proc. Tai koloringas ir gyvulių gerai virškinamas pašaras. 1 kg sausųjų medžiagų yra apie 14 MJ apykaitos energijos.

Nuimant ir perdirbant cukrinius runkelius, gaunami vertingi šalutiniai produktai: lapai, išspaudos, melasa. Cukrinių runkelių lapai – labai vertingas žaliasis pašaras. Iš 100 kg cukrinių runkelių šaknų gaunama 12-15 kg cukraus, 85 kg išspaudų ir 4-6 kg melasos. Melasa ne tik šeriami gyvuliai, bet ir gaminamas spiritas, glicerinas, pašarinės mielės.

Cukriniai runkeliai turi ir agrotechninę reikšmę. Mat žemė jiems gerai įdirbama, patręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, jie purškiami herbicidais, retinami, purenami tarpueiliai, po jų dirvoje beveik nelieka piktžolių. Taigi cukriniai runkeliai yra geras priešsėlis kitiems augalams, ypač vasariniams javams.

Pasaulyje apie 28 proc. cukraus pagaminama iš cukrinių runkelių. Lietuvoje cukraus ūkis turi svarbią ekonominę ir socialinę reikšmę, padeda spręsti kaimo ir miesto gyventojų užimtumo, pajamų palaikymo problemas.Cukrinių runkelių auginimas, palyginti su kitais augalais, yra labai pelningas. 2002 metais cukriniai runkeliai buvo auginami 27 rajonuose, bet tinkamiausios sąlygos – 9 rajonuose, kur išauginama 86 proc. pramoniniam perdirbimui skirtų cukrinių runkelių. Cukraus vidaus rinkoje dominuoja viena iš stambiausių ES kompanijų – „Danisco Sugar A/S ir UAB „Arvi cukrus“. Lietuvą priėmus į ES, Lietuvoje galioja ES cukraus režimas. Cukraus režimo tikslas – užtikrinti cukrinių runkelių augintojų užimtumą, pragyvenimo lygį bei išlaikyti cukraus rinkos pusiausvyrą Bendrijoje. 2001-03-07 buvo priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 264 „Dėl Cukraus režimo patvirtinimo“, parengti visi teisės aktai, reikalingi integruojantis į ES. Cukraus režimas – LR Vyraiusybės patvirtintų cukrinių runkelių auginimo, cukraus žaliavos įvežimo, perdirbimo, cukraus rinkos reguliavimo priemonių visuma.



2

Botaninis apibūdinimas

Cukriniai runkeliai (Beta vulgaris L., var. Saccharifera) priklauso balandinių šeimai, tai pačiai rūšiai kaip ir pašariniai, lapiniai ir valgomieji runkeliai. Šaknų sistema liemeninė, sudaryta iš pagrindinės šaknies ir šoninių šaknų. Pgarindinė šaknis įsiskverbia į dirvą iki 2 m gylio, o šoninės šaknys nutolsta nuo pagrindinės i šonus iki metro.

Cukrinio runkelio šakniavaisis pailgas, nusmailėjusio kūgio formos, iš šonų truputį suspaustas. Šakniavaisio yra 3 dalys: kerpė, kaklelis ir tikroji šaknis. Kerpė – tai dirvos paviršiuje esantis sustabarėjęs stiebas su lapais ir žiedynpumpuriais. Iš žiedynpumpurių kitais metais išsivysto žiedynstiebiai. Kaklelis – tarpinė šaknies dalis, esantitarp kerpės ir pagrindinės šaknies. Jis išsivysto iš daigo poskilčio ir neturi nei lapų, nei šaknų. Tikroji šaknis – tai šakniavaisio dalis, kuri prasideda tuoj pasibaigus kakleliui. Tikrosios šaknies priešinguose šonuose eina grioveliai,
iš kurių auga šoninės šaknys. Kerpė sudaro 10-15 proc. užaugusio šakniavaisio ilgio, kaklelis 10-20 proc., o tikroji šaknis – 65-80 proc.

Cukrinio runkelio šakniavaisis kūgiškas, baltas, tačiau jo forma gali keistis. Tai priklauso nuo aplinkos – dirvos armens storio, jos drėgnumo, tręšimo. Šakniavaisio forma taip pat gali pakisti dėl kenkėjų ir ligų. Nepalankiomis sąlygomis šoninės šaknys dažnai sustorėja ir šakniavaisis pasidaro šakotas. Šakoti šakniavaisiai mažiau sveria, esti mažesnio cukringumo. Be to blogai laikosi. Pasitaiko tuščiavidurių cukrinių runkelių šakniavaisių. Tos tuštumos esti sausos arba šlapios. Runkelius su šlapiomis tuštumomis dažnai puola grybinės ir bakterinės ligos.

Jauna runkelio šaknis gerokai skiriasi nuo suaugusio runkelio šaknies. Kol ji subręsta, joje vyksta tam tikri pakitimai. Kai išauga 3-4 poros tikrųjų lapų, šaknis pradeda storėti. Tuo laiku vyksta jos „nėrimasis“ – pirminė žievė, trukdanti šakniai augti ir storėti, eižėja, trūkinėja, palengva atsiskiria ir atkrinta. Vietoj jos susidaro naujas apsauginis kamštinis sluoksnis. Kai pradeda „nertis“ šaknis, ima formuotis indų kūlelių koncentruoti žiedai. Šaknyje gali būti 12 tokių žiedų. Tarpus tarp indų kūlelių užpildo maitinamojo audinio sluoksnis, kuriame kaupiasi cukrus.

Cukrinio runkelio šakniavaisis sveria nevienodai. Tai priklauso nuo įvairių sąlygų. Paprastai šakniavaisis sveria 300-800 g ir daugiau. Nustatyta, kad didesnio šakniavaisio cukringumas mažesnis.Geriausios kokybės būna 300-800 g cukrinių runkelių šakniavaisiai.

3

Cukrinio runkelio lapai dideli, lygūs, kartais gofruoti, žali. Augant jų forma kinta. Jaunų lapų lapkočiai trumpi, lapalakščiai apvalūs, senesnių – lapkočiai ilgesni, lapkočiai ilgesni, lapalakščiai širdiški, lygūs arba raukšlėti. Tai priklauso nuo veislės savybių ir augimo sąlygų. Raukšlėti lapai, turėdami didesnį paviršių, geriau panaudoja saulės energiją, būna derlingesni. Vegetacijos pabaigoje lapų paviršius lygus ir blizgantis. Be to, skirtinga ir lapų padėtis. Jie būna statūs, pusiau statūs, gulsti. Lapų pažastyse susidaro generatyviniai pumpurai, iš kurių antrais augimo metais išsivysto žiedynstiebiai, žiedai ir vaisiai.

Cukrinių runkelių žiedai yra dvilyčiai su penkių taurėlapių apyžiedžiu, penkiais kuokeliais, kurių galuose yra dulkinės ir viena piestelė. Cukriniai runkeliai kryžmiškai apsidulkina dažniau negu savomis žiedadulkėmis. Žydi 20-40 dienų. Runkelių žiedadulkes vėjas gali nunešti 4-5 km. Todėl pašarinių runkelių ir valgomųjų runkelių sėklojų negalima auginti arti cukrinių runkelių sėklojų, nes jie susikryžmina. Žiedai bekočiai, auga po 2-6 grupėmis ant visų žiedstiebių, esančių lapų pažastyse.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1013 žodžiai iš 3120 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.