Cukrinis diabetas etiologija patogeneze rizikos veiksniai
5 (100%) 1 vote

Cukrinis diabetas etiologija patogeneze rizikos veiksniai

Cukrinis diabetas (lot. diabetes mellitus) – tai liga, atsirandanti stokojant insulino, kai dėl absoliutaus ir santykinio jo stygiaus sutrinka angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaita. Cukrinis diabetas charakterizuojamas hiperglikemijos, aterosklerozės, mikroangiopatinėmis kraujagyslių ligomis ir neuropatijomis. Tai labai plačiai paplitusi liga, kuria serga 1 – 4 % gyventojų ir pastaruoju metu kasmet ja suserga vis daugiau žmonių. Dėl cukrinio diabeto išsivysto retinopatijos, vėliau galimas apakimas. Širdies infarktas, diabetu sergantiems žmonėms yra 2,5 karto dažnesnis, nei sveikiems. 75% sergančiųjų miršta nuo kraujagyslių ligų.

CUKRINIO DIABETO ETIOLOGIJA

Yra skiriami du cukrinio diabeto tipai:

1) Pirmasis tipas – priklausomas nuo insulino. Šis tipas dar vadinamas autoimuniniu, nes kraujyje randami antikūnai. Tada smarkiai stokojama insulino, ir ligoniui yra būtinos jo injekcijos. Dažniausiai juo serga nenutukę žmonės iki 30 metų. Šiam tipui būdinga ketozė.

2) Antrasis tipas – nepriklausomas nuo insulino tipas. Sergant antrojo tipo cukriniu diabetu, santykiškai stokojama insulino. Dažniausiai serga vyresni negu 40 metų žmonės, didžioji dauguma iš jų ( ~70%) yra nutukę, ketozės – retos, o kraujyje antikūnų nerandama.

Pirmojo tipo cukrinio diabeto priežastys

Pirmojo tipo cukrinis diabetas atsiranda tuomet, kai yra pažeidžiamos Langerhanso salelių beta ląstelės. Jas pažeidus, sutrinka insulino sekrecija, nes šio tipo ląstelės ir gamina šį hormoną. Pažeidimą gali sukelti daugelis faktorių. 1) Tai kasos autoimuniniai procesai. Daugiau nei pusei ligonių, sergančių pirmojo tipo cukriniu diabetu, kraujyje nustatomi antikūnai prieš Langerhanso salelių beta ląsteles ir jų paviršiaus antigenus. Šie antikūnai suardo apie 90% insuliną produkuojančių ląstelių. Aštresnėse formose beta ląstelės yra visiškai suardomos, ko pasekoje atsiranda insulopenija ir visi insulino stokos sukeliami metaboliniai sutrikimai. Autoimuninius procesus gali paskatinti ir tam tikrų vaistų naudojimas. Gali reikštis ir limfocitų infiltracija. 2) Langerhanso salelių beta ląstelių membranų specifinių gliukozės receptorių stoka ir/arba pažeidimas. 3) Sutrikęs signalo perdavimas iš membranos į ląstelės vidų. Taip būna dėl sutrikusio Ca++ patekimo į ląstelę ir jo susijungimo su kalmodulinu. 4) Gali būti įgimti Langerhanso salelių beta ląstelių genetinio aparato sutrikimai. Tai susiję su specifiniais audinių suderinamumo tipais. Ląstelių genetinio kodo vietos, koduojančios baltymus, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį monocitų ir limfocitų sąveikoje, yra pakitę. Šie baltymai po stimuliacijos moduliuoja T limfocitų atsaką, ir tuo pačiu metu moduliuoja imuninį atsaką. Optimaliomis sąlygomis pakitę genai gali būti neveiklūs ir suaktyvėja, tik veikiant tam tikriems rizikos faktoriams (Pavyzdžiui, raudoniukės, intoksikacijos atvejais). Tada sutrikusi T limfocitų funkcija lemia Langerhanso salelių beta ląstelių destrukciją. Kad paveldimumas turi reikšmės atsirasti pirmojo tipo cukriniam diabetui, įrodo dvynių tyrimai. Yra nustatyta, jog vieno kiaušinėlio dvyniai, turintys tą pačia genetinę informaciją, dažniausiai cukriniu diabetu serga abu. Be to, dar yra ištirta, jog pirmojo tipo cukrinis diabetas dažniau pasireiškia tiems asmenims, kurie turi HLA-DR antigenų.

Antrojo tipo cukrinio diabeto priežastys

Antrojo tipo cukrinį diabetą sukelia genetiniai ir išorinės aplinkos veikiantieji faktoriai.

1) Nutukimas. Nutukus gali sumažėti insulino receptorių skaičius ląstelėse-taikiniuose, todėl atsiranda rezistentiškumas insulinui ir kompensacinė hiperinsulinemija, kuri vėliau palaipsniui pereina į hipoinsulinemiją. Insulino molekulės susiriša su specialiais ląstelių paviršiaus receptoriais ir taip pradeda intraceliulinių reakcijų kaskadą, kuri sąlygoja gliukozės transporto per ląstelių membranas susilpnėjimą. 2) Blogas gliukozės toleravimas. Jeigu žmonės, suvartoję gliukozės, ją blogai toleruoja, tai po kelerių metų jie dažniausiai suserga antrojo tipo cukriniu diabetu. Blogas gliukozės toleravimas reiškia, jog neišskiriama pakankamai hormono insulino, kuris mažina gliukozės kiekį kraujyje, kaupdamas ją kepenyse glikogeno pavidalu. Insulino išsiskyrimo kiekis, išgėrus gliukozės, yra paveldimas. 3) Gausus lengvai įsisavinamų angliavandenių ir riebalų kiekis maiste. 4) Ateroskleroziniai pakitimai, kurie paveikia kasos kraujagysles. Dėl to Langerhanso salelės prasčiau aprūpinamos deguonimi ir maisto medžiagomis, o tai sutrikdo insulino sekreciją. 5) Langerhanso salelių struktūriniai pakitimai. 6) Nėštumas. Jo metu padidėja hormonų sekrecija, kurie didina atsparumą insulinui. Moterys, turinčios paveldėtą polinkį sirgti cukriniu diabetu, nėštumo metu turi didesnę tikimybę juo susirgti.

Šiuo metu Jūs matote 59% šio straipsnio.
Matomi 687 žodžiai iš 1159 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.