Cukrunių runkelių auginimo ekonominiai rezultatai ir plėtros problemos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Cukrunių runkelių auginimo ekonominiai rezultatai ir plėtros problemos Lietuvoje

SUMMARY

A distribution of sugar beet economical evaluation and the problems in Lithuanian

SUGAR BEET, DISTRIBUION OF PRODUCTION, YIELD, PRODUCTIVITY, FERTILITY, CROPS, REGIONS, EXPENDITURE.

The object of the work is farms and agricultural companies.

The subject of the research is a distribution of sugar beet production.

The aim of the work is to review theoretical aspects of distribution of sugar beet production; to mark out peculiarity of distribution of sugar beet production; to evaluate the effectiveness of distribution of sugar beet production.

The main tasks of the work are to realize the main facts of enterprise theory,

The work was written comparing the facts, systematizing, concentrating them, using graphic portrayal method, questioning.

Sugar beet growing is one of priority agricultural fields that are picking out in the national agricultural development plan.

Till 1990 254 collective and state farms were growing sugar beet in 18 districts. After 1991, when collective and state farms were destroyed, the specialization of sugar beet growing went to ruin.

At present moment the situation changes – more and more attention is given to distribution of sugar beet production because it’s benefit is obvious.

Turinys

ĮVADAS 4

1. CUKRINIŲ RUNKELIŲ AUGINIMO IŠTEKLIAI IR JŲ REZULTATAI 5

1.1Auginimo ištekliai 5

1.2 Derlius ir derlingumas 12

2. CUKRINIŲ RUNKELIŲ REALIZAVIMO VEIKSNIAI IR JŲ REZULTATAI 16

2.1 Cukrinių runkelių rinka 16

2.2 Cukrinių runkelių realizavimo rezultatai 18

3.CUKRINIŲ RUNKELIŲ AUGINIMO PERSPEKTYVOS, PROBLEMOS INTEGRUOJANTIS Į ES 22

3.1 Cukrinių runkelių auginimo perspektyvos 22

3.2 Cukrinių runkelių auginimo problemos 25

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 26

LITERATŪRA 29

ĮVADAS

Cukriniai runkeliai – pats saldžiausias augalas, auginamas Lietuvoje. Jo šaknyse sukaupiama 1,5 – 2 kartus daugiau cukraus (procentais) negu vyšnių uogose. Jie yra svarbiausia žaliava Lietuvos cukraus pramonei. Cukriniai runkeliai daugiausia iš visų augalų asimiliuoja CO2 ir į atmosferą išskiria deguonies. Paskaičiuota, kad 1 ha jų pasėlio per vegetaciją išskiria deguonies tiek, kad 62 žmonėms jo užtektų kvėpuoti visus metus. Cukrus – kasdieninis ir pagrindinis mūsų maisto produktas, nepakeičiama žaliava chemijos ir farmacijos pramonei. Jis plačiai naudojamas antibiotikų, citrinos, pieno ir amino rūgščių, vitaminų, įvairių pakuočių ir biologiškai suyrančių plėvelių, skalbimo priemonių ir tenzidų, neteršiančių aplinką, gamyboje.

Pasaulyje, pirmiausia Prancūzijoje ir Vokietijoje, cukrus iš cukrinių runkelių šakniavaisių pradėtas gaminti apie 1800 metus. Seniau pasaulyje daugiausia cukrus buvo gaminamas tik iš cukrašvendrių. Iki šiol apie 70 proc. viso pasaulio cukraus gaminama iš cukrašvendrių ir tik 30 proc. iš cukrinių runkelių. Europoje 78,2 proc cukraus pagaminama iš cukrinių runkelių.

Cukriniai runkeliai yra vieni iš vėliausiai Lietuvoje pradėtų auginti augalų. Pirmieji pasėti 1912 m. Vilkaviškio apskrityje, Puodiškių dvare. Didesni jų plotai atsirado tik nuo 1931 m. čekams pastačius pirmąjį cukraus fabriką Marijampolėje. Cukrinių runkelių pasėlių struktūra ankstesnei planinei ūkio sistemai buvo nuolatinė ir tik specializuota. Iki 1990 m. cukrinius runkelius augino 254 kolūkiai ir tarybiniai ūkiai 18 rajonų, kur yra tinkamos dirvos, be to, jie arčiau cukraus fabrikų .

Nacionalinėje žemės ūkio ir kaimo plėtros programoje pažymima, kad viena iš žemės ūkio šakų, kurioms teikiamas prioritetas yra cukrinių runkelių auginimas. Pagal šią programą cukrinius runkelius numatyta auginti beveik tik Vidurio Lietuvos regione, kur tinkamiausi dirvožemiai ir arti cukraus fabrikai.

Darbo tikslas: išanalizuoti cukrinių runkelių rezultatus ir plėtros problemas Lietuvoje.

Darbo tikslą pasieksime remiantis tokiais uždaviniais:

1.Nustatysime cukrinių runkelių išteklius ir jų rezultatus.

2.Išanalizuosime cukrinių runkelių realizavimo rezultatus ir jų veiksnius.

3.Išsiaiškinsime cukrinių runkelių auginimo perspektyvas, bei problemas integruojantis į ES.

Tyrimo objektas: cukriniai runkeliai.

Tyrimo metodai: naudotasi Statistikos Departamento metraščiais, lietuvių autorių literatūra, bei žurnalais, laikraščiais.

1. CUKRINIŲ RUNKELIŲ AUGINIMO IŠTEKLIAI IR JŲ REZULTATAI

1.1Auginimo ištekliai

Auginti cukrinius runkelius reikalingi auginimo ištekliai, kuriuos sudaro: žemė, darbas ir kapitalas. Šalyje pakanka tinkamų cukriniams runkeliams auginti ariamosios žemės plotų, o jų kokybė leidžia pasiekti 45-50 t ir didesnį derlingumą iš hektaro. Sukauptas nemažas gamybos potencialas ir patirtis.

Per 1990-2000 m. laikotarpį Lietuvoje buvo auginama 24,3-35,2 tūkst. ha cukrinių runkelių. Jų derlingumas svyravo nuo 24,6 iki 31,9 t/ha., o sausringais 1992 ir 1994 metais tesiekė 19,0-17,3 t/ha. Bendras cukrinių runkelių derlius kito nuo 811 iki 1002 tūkst. tonų.

Cukriniai runkeliai labai reiklūs dirvai augalai. Tinkamiausios vidutinio sunkumo su priemolio podirviu turinčios daug maisto medžiagų dirvos. Dirvos turi būti drenuotos, lygios, vienodos mechaninės sudėties, gerai sukultūrintos. Optimali pH reakcija 6,5-7. vegetacijos periodas ilgas, todėl sėti reikia anksti. Turi būti aukštas agrotechninis lygis – tinkami priešsėliai augalų apsaugos priemonės, speciali
technika.

Kitas labai svarbus auginimo išteklius yra kapitalas, kurį sudaro technika. Moderni technika turi lemiamą reikšmę cukrinių runkelių gamybos efektyvumui. Todėl vis plačiau naudojamos kombinuotosios tikslios sėjomainos, tarpueilių kultivatoriai su juostiniais purkštuvais, cukrinių runkelių kombainai, runkelių krautuvai, valytuvai.

Turint žemės ir technikos ypač labai svarbus išteklius yra darbas. Darbą sukuria žmogus, panaudodamas savo jėgą ir informaciją. sujungus šiuos visus išteklius, gaunamas rezultatas.

Šiek tiek plačiau apie cukrinių runkelių auginimą, panaudojant išteklius. Cukrinių runkelių auginimas sukoncentruotas Lietuvos Vidurio zonoje. 90 proc. pasėlių plotų yra Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Radviliškio, Šiaulių, Vilkaviškio, Šakių, Joniškio ir Pakruojo rajonuose, kur tinkamiausias dirvos sukoncentruotos perdirbimo įmonėms. Žemės reformos metu buvo suardyta ankščiau susiformavusi cukrinių runkelių auginimo specializacija ir pasėlių koncentracija. 2000 m. sutartis su cukraus fabrikais sudarė apie 3,5 tūkst. cukrinių runkelių augintojų. 2000 m. 62 proc. cukrinių runkelių pasėlių buvo ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose. Cukrinius runkelius augino 174 žemės ūkio bendrovės, bet jų skaičius kas met mažėja.[10p.154]

Kadangi cukrinių runkelių auginimas seniai koncentruojasi pastoviuose regionuose, juose ūkininkai ir žemės ūkio bendrovių specialistai turi sukaupę didelę patirtį. Čia jie dažnai noriau imasi šio darbo ir pasiekia geresnių rezultatų. Be to šiose zonose cukrinių runkelių augintojai turi įsigiję daug našios technikos. Esant didesnei cukrinių runkelių auginimo koncentracijai, ji būtų pilniau išnaudojama. Šiose zonose prie geležinkelių yra įrengti cukrinių runkelių priėmimo punktai. Keičiantis cukrinių runkelių auginimo zonoms šie rezervai nebūtų pilnai išnaudojami.

Apibendrinant galima teigti, kad cukrinių runkelių auginimo išdėstymą, jų specializavimą ūkiuose nulemia tokie pagrindiniai veiksniai: fabrikų išsidėstymas, gamtinės sąlygos, patyrimas ir techninė bazė.

Išanalizuokime, kaip ūkiai pasiskirstę pagal pasėlių plotus. Auginant cukrinius runkelius reikalingi pasėlių plotai, kurie gali būti nevienodi.tai galime matyti 1 lentelėje

1.lentelė

Žemės ūkių bendrovių ir įmonių grupavimas pagal pasėlių plotus

1995 1996 1997 1998 1999 2000

Ūkių turinčių cukrinių runkelių pasėlių skaičius 300 301 287 229 199 174

Iki 5 15 17 14 17 14 15

5.1-10 38 28 33 18 17 9

10.1-20 51 53 39 23 20 20

20.1-30 52 44 38 39 29 26

30.1-40 33 37 40 35 29 23

40.1-50 41 37 31 23 19 17

Virš 50 70 85 92 74 71 64

Tenka cukrinių runkelių vid. 1 ūkiui ha 41 46 53 57 59 61

Ūkių, neturinčių cukrinių runkelių pasėlių, skaičius 1294 1062 954 778 601 454

Šaltinis: Lietuvos žemės ūkis 2000

Išvados: iš 1 lentelės duomenų matyti ŽŪB ir įmonių grupavimą pagal pasėlių dydžius. Matome, kad kintant metams ūkių skaičius mažėja. O tai lemia ŽŪB yrimas dėl tam tikrų priežasčių. Daug įmonių bankrutuoja. 2000 m didžiausią ūkių skaičius sudarė 61 ūkis turintis virš 50 ha žemės; mažiausias ūkių skaičius ksai ūkių dydis nuo 5.1 iki 10 ha. Čia sudarė 9 ūkiai. Ūkininkų turinčių cukrinių runkelių pasėlių skaičius 2000 m sudarė 174 ūkiai. 2000m. palyginus su 1995 m. šis skaičius sumažėjo 126 ūkiais. Tenka cukrinių runkelių vidutiniškai 1 ūkiui hektarais 2000 m. 61 ha. 2000m. lyginant su 1995 m. šis skaičius padidėjo 20 ha. Tai reiškia, kad kintant metams cukrinių runkelių pasėlių skaičius vid. 1 ūkiui auga, o ūkių skaičius mažėja. Ūkių, neturinčių cukrinių runkelių pasėlių sudarė 454 ūkiai. 2000m. lyginant su 1995 m. šis skaičius sumažėjo 840 ūkiais.

Cukrinių runkelių pasėliai 2000 m. užėmė 27 700 ha, didžiausia dalis – Šiaulių, Marijampolės bei Kauno apskrityse (3 lentelė). Tauragės, Telšių, Vilniaus apskrityse pasėlių plotai užėmė nedidelę dalį visų cukrinių runkelių pasėlių plote, atitinkamai, 0,018 proc., 0,15 proc. ir 0,25 proc., tuo tarpu Klaipėdos apskrityje cukriniai runkeliai visai neauginami.

2 lentelė

Cukrinių runkelių pasėliai ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose bei žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse 1998 – 2000 metais, ha

Apskritys Visi ūkiai Ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiai Žemės ūkio bendrovės ir įmonės

1998 1999 2000 1998 1999 2000 1998 1999 2000

Alytaus apskritis 257 258 250 100 124 120 157 134 130

Kauno apskritis 7822 7397 7063 4305 4306 4324 3517 3091 2739

Klaipėdos apskritis – – – – – – – – –

Marijampolės apskritis 8634 7747 7119 5540 5219 4896 3094 2528 2223

Panevėžio apskritis 3702 3845 3491 1592 1779 1645 2110 2066 1846

Šiaulių apskritis 9312 11218 9540 5247 7327 5970 4065 3891 3570

Tauragės apskritis 3 4 5 3 4 5 – – –

Telšių apskritis 120 20 43 120 20 43 – – –

Utenos apskritis 87 70 80 65 48 58 22 22 22

Vilniaus apskritis 70 68 68 70 68 68 – – –

Iš viso, tūkst. 30.0 30.6 27.7 17.0 18.9 17.1 13.0 11.7 10.6

Šaltinis: (19, p. 26); (20, p. 28); (21, p. 24).

Išvados:Lyginant ūkininkų ir kitų gyventojų bei žemės ūkio bendrovių ir įmonių cukrinių runkelių pasėlių plotus, galima teigti, kad 2000 m. ūkininkų ir kt. gyventojų ūkiuose pasėlių plotas buvo 6,5 tūkst. ha didesnis nei žemės ūkio
bendrovėse ir įmonėse. Tačiau Tauragės, Telšių ir Vilniaus apskrityse žemės ūkio bendrovės ir įmonės cukrinių runkelių visai neaugino ir tai iš dalies įtakojo tokius rezultatus.

Nagrinėjant Šiaulių apskritį, kurioje cukrinių runkelių pasėlių plotas 2000 m. buvo didžiausias, pagal rajonus, galima teigti, kad didžioji dalis, t.y. net 53 %, pasėlių buvo Pakruojo rajono savivaldybėje (r. sav.), taip pat didelė dalis buvo sukoncentruota Kelmės r. sav.(38 %) tuo tarpu Joniškio r. sav. cukriniai runkeliai nebuvo auginami

Taip pat galime parodyti, kaip kito per ilgus metus pasėlių plotai.pasėlių plotų kitimą parodo 3 lentelė. Joje parodoma pasėlių plotų kitimas per 1991-2000m.

3 lentelė

Cukrinių runkelių pasėlių plotai tūkst. ha

1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2000 /1991

Visuose ūkiuose 29,9 32,6 34,7 26,6 24,3 31,2 35,2 30,0 30,6 27,7 92,6

Žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse. Proc. dalis nuo visu ūkių 28,795,9 23,672,4 19,857,1 14,454,1 12,250,2 13,743,9 15,142,9 13,043,3 11,738,2 10,638,3 36,9-57,3

Ūkininkų ūkiuose ir kt. gyventojų. Proc dalis nuo visu ūkių 1,24,1 9,027,6 14,942,9 12,245,9 12,149,8 17,556,1 20,157,1 17,056,7 18,961,8 17,161,7 15,957,6

Šaltinis: Lietuvos žemės ūkis 2000

Išvados: iš 3 lentelės duomenų matyti, pasėlius visuose ūkiuose tūkst. ha. pokyčius. Lentelės duomenis rodo, kad 2000 m. lyginant su 1991 m. pasėlių plotai tai didėjo, tai mažėjo. Pavyzdžiui palyginus šiuos metus matome pokyčius: visuose ūkiuose pasėlių plotai sumažėjo 7.46 proc.; ūkininkų ūkiuose padidėjo.15,9 tūkst. ha, bei ŽŪB ir kitose įmonėse sumažėjo 63.07 proc. Tai lėmė naujų ūkininkų ūkių kūrimas, bei ŽŪB bankrutavimas dėl finansinės padėties. ŽŪB ir kt. Įmonėse proc. dalis nuo visų ūkių sumažėjo 57.3 proc. Ūkininkų ūkiuose ir kt. gyventojų padidėjo 57.6 tūkst. ha Nors ir labai sunku cukrinius runkelius auginti, realizuoti, bet tikimasi, kad kintant metams cukrinių runkelių plotai vis augs.

Pasėlių plotus pagal apskritys galime parodyti grafiškai. Šie grafikai parodo, kurioje apskrityje daugiausiai auginama cukrinių runeklių.

Nagrinėjant Šiaulių apskritį, kurioje cukrinių runkelių pasėlių plotas 2000 m. buvo didžiausias, pagal rajonus, galima teigti, kad didžioji dalis, t.y. net 53 %, pasėlių buvo Pakruojo rajono savivaldybėje (r. sav.), taip pat didelė dalis buvo sukoncentruota Kelmės r. sav.(38 %) tuo tarpu Joniškio r. sav. cukriniai runkeliai nebuvo auginami (1 pav.).

1 pav. Cukrinių runkelių pasėliai Šiaulių apskrityje pagal rajonų savivaldybes, %.

Marijampolės apskrityje, kuri 2000 m. buvo antra pagal cukrinių pasėlių plotus, didžioji dalis pasėlių sukoncentruota Vilkaviškio rajono savivaldybėje, mažiausia – Kazlų Rūdos (2 pav.).

2 pav. Cukrinių runkelių pasėliai Marijampolės apskrityje pagal rajonų savivaldybes, %.

Kauno apskrityje, kuri 2000 m. buvo trečia pagal cukrinių pasėlių plotus, didžioji dalis pasėlių sukoncentruota Raseinių rajono savivaldybėje – 54 %, tuo tarpu net trijose rajono savivaldybėse – Jonavos, Kaišiadorių ir Prienų – visai nebuvo auginami (3 pav.).

3 pav. Cukrinių runkelių pasėliai Kauno apskrityje pagal rajonų savivaldybes, %.

1998 – 2000 m. Marijampolės, Šiaulių bei Kauno apskrityje cukrinių runkelių pasėlių dalis visų pasėlių plote buvo didžiausia (4 lentelė). 2000 m. lyginant su 1999 m. Kauno apskrityje cukrinių runkelių pasėlių dalis visų pasėlių plote išliko nepakitusi, tuo tarpu Marijampolė ir Šiaulių apskrityse sumažėjo 0,2 proc.

Išanalizavus pasėlių plotus visuose ūkuose, galime analizuoti, kokia dalį cukriniai runkeliai užima pasėlių struktūroje visuose ūkiuose. Palyginsime cukrinių runkelių pasėlių procentinę dalį su kitais pasėliais, kuriuos augina ūkiai. Cukrinių runkelių pasėlių procentinę dalį galime matyti 4 pav.

4 pav. Pasėlių struktūra visuose ūkiuose proc. 2000 m.

Išvados:iš 4 pav. matyti, kokią dalį pasėlių struktūroje sudarė cukriniai runkeliai. 2000 m. duomenys rodo, kad cukrinių runkelių plotai sudarė1,2 proc. iš techninių kultūrų didesnis procentas nei linų, ir mažesnis nei rapsų.

Auginant cukrinius runkelius didelis dėmesys kreipiamas ir į žemės įdirbimo kaštus.didėjant konkurencijai, vienas iš svarbiausių ūkininkams yra mažinti augalų auginimo kaštus. Nemaža šių išlaidų dalis tenka žemei įdirbti. Dirbant žemę galima atsisakyti rudeninio žemės dubimo (ražienos skutimo ir arimo) arba sekliau ją įdirbti; mažinti purenimų skaičių prieš sėją; atsisakyti kai kurių pasėlių priežiūros darbų (dirvos volavimo, tarpueilių purenimo ir pan.); visiškai atsisakyti žemės dirbimo. Pastarasis būdas yra ekonomiškiausias, nes su taupoma apie 250-300 Lt/ha.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2092 žodžiai iš 6763 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.