D poškaus švietėjiška veikla
5 (100%) 1 vote

D poškaus švietėjiška veikla

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA

EDUKOLOGIJOS IR SOCIALINIO DARBO FAKULTETAS

EDUKOLOGIJOS IR PSICHOLOGIJOS KATEDRA

JURGITA JANKAUSKAITĖ

Pradinio ugdymo specialybės 3PU3 gr. studentė

DIONIZO POŠKOS ŠVIETĖJIŠKA

VEIKLA

REFERATAS

Darbą priėmė:

Dėst. B. Urbonavičienė

MARIJAMPOLĖ

2004

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………3

1. D. POŠKOS GYVENIMAS IR ASMENYBĖ………………………………4

2. D. POŠKOS VISUOMENINĖ – KULTŪRINĖ VEIKLA…………………..5

3. PIRMASIS LIETUVIŠKAS ETNOGRAFINIS MUZIEJUS………………..6

4. D. POŠKOS RŪPINIMASIS LIETUVOS ISTORIJA IR LIETUVIŲ KAL –

BA……………………………………………………………………………7

5. IŠVADOS……………………………………………………………………..10

NAUDOTA LITERATŪRA…………………………………………………….11

ĮVADAS

Dionizas Poška yra žymus XIX a. pradžios visuomenės veikėjas, rašytojas. Jis drąsiai aukštino lietuvių tautą, gynė gimtosios kalbos teises viešajame gyvenime, kėlė pasaulietinio mokslo ir nacionalinės kultūros būtinumą, padėjo visuomenei vaduotis iš bažnytinių asketinių varžtų.

D. Poškos literatūriniame palikime atsispindėjo humaniškos, demokratinės antifeodalinės idėjos, todėl mūsų literatūros bei kultūros istorijoje šalia K. Donelaičio, A. Strazdo, S. Daukanto ir kt. jis teisėtai nusipelnė garbingos vietos.

Bijotai, kur šiandieną stovi Poškos Baublys, pirmasis Lietuvos muziejus, yra viena iš labiausiai lankomų mūsų krašto vietų. Užsukę į Kaltinėnus, žmonės nusilenkia įžymiojo rašytojo, Dionizo Poškos, palaikams. Beje, jau Poškos amžininkai suprato šio labai šakotos asmenybės – visuomenininko, kultūrininko, mokslininko ir literato – svarbumą lietuvių tautai ir jo antkapyje iškaldino tokį šešiaeilį:

Žinok, ateivi, jog tas kapas yra

Tikro Žemaičio ir garbingo vyro,

Kurs kalbą mūsą ištaisyti troško,

O pats vadinos Dionizas Poška,

Norint kaip Žmogui mirti atsitiko,

Bet šlovė ano ant amžių paliko.

1. D. POŠKOS GYVENIMAS

D. Poška gimė 1757 m. (smulkiau data nežinoma), manoma, kad Maldūnuose arba Barzdžiuose (dabar Šilalės raj.). Tėvai priklausė smulkiesiems bajorams ir negalėjo girtis dideliais turtais, bet didžiavosi sena kilme. Jie sakė, kad giminės pirmtakui Vizbarui pats didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas dovanojęs žemės sklypą Kaltinėnų apylinkėje su dviem valstiečiais, todėl ir Poška kartais mėgdavo savo raštus pasirašinėti Dionyzy z Wyzbora Paszkievicz.

Poeto tėvas buvo labai energingas ir verslus. Jis už didelius procentus skolindavo pinigus, įkaito teisėmis paimdavo skolininkų dvarus, supirkdavo ir pelningai parduodavo žemės valdas. Taip jis įsigijo nemažą turtą. Poškos tėvas gerai pasipelnė ir iš vedybų: buvo vedęs net tris kartus, ir kiekviena žmona atsinešė nemažą kraitį. Vien trečioji jam atnešusi brangakmenių, aukso, sidabro ir kitokio turto. Turėdamas šimtą metų, dar buvęs judrus, ūkininkavęs ir sulaukęs 112 metų. Tikrai nežinoma, kuri iš trijų žmonų buvusi Dionizo motina. Spėjama, kad pirmoji.

Kur Poška baigė pradžios mokslą, nežinoma. Manoma, kad namuose, kaip ir daugelis bajoraičių. Vėliau mokėsi Kražių jėzuitų kolegijoje. 1773 metais šią mokyklą uždarius, Poška mokslą turėjo nutraukti. Manoma, kad jis baigė tik tris pirmasias klases, gal dar buvo pradėjęs ir ketvirtąją. Čia turėjo progos susipažinti su antikiniais rašytojais ir naujausia lenkų literatūra. Išėjęs iš mokyklos, tėvo buvo įkinkytas į ūkio darbus, apie tai jis ir pats sako, jog jaunystę praleidęs “prie sunkumų ir darbų”.

Subrendęs poška pasirinko tuomet madingą ir pelningą teisininko profesiją. Juridinius mokslus jis išėjo Raseinių aplikantūroje. Aplikantais buvo vadinami prie teismų susispietę gausūs mokiniai, kurios pareigūnai už atlyginimą ruošdavo teismo darbui. Poška iš aplikantų greitai prasimušė į valdininkus ir Raseinių teismuose dirbo visokius darbus. 1792 m. jis jau teismo raštininkas, kurio žinioje buvo bylų tvarkymas. Raštininko vieta buvo pelninga. Poška su trumpomis pertraukomis tas pareigas ėjo ligi pat senatvės. Greitas Poškos iškilimas kalba apie veržlumą, energiją, gabumus. Ano meto teismas buvo bajoriška įstaiga. Teismas būsimajam rašytojui buvo gera gyvenimo mokykla, kur jis matė bajorų tarpusavio intrigas bei priešiškumą tarp valdančiųjų sluoksnių ir liaudies.

Poška buvo paveldėjęs iš tėvo verslumą. Jis, kaip ir tėvas, už procentus skolino pinigus, įkaito teisėmis nuomojo ūkius, pirko ir pelningai pardavinėjo valdas. Iš smulkaus bajoro jis veikiai prasimušė ligi vidutinio dvarininko, 1790 m. įsigijo apie 480 ha ūkį. Išlikusiame žemės plane Poškos ranka rūpestingai sužymėti ąžuolynai, krūmai, dirvos, lankos, valstiečių sodybos, visa poeto aplinka.

Poška vedė Uršulę Sasnauskaitę, gerą ir protingą moterį. Jie jaukiai įsikūrė Barzdžiuose ir darniai gyveno. Apie tai kalba ir dvieilis Baublio lubose. Poška mėgo parką, globojo medžius. Juos sodindavo svarbesniems įvykiams, reikšmingesnėms šeimos datoms pažymėti. Taip jo
parkas, vadinamas darželiu, tapo savotiška kronika. Pati sodyba buvo labai gražioje vietoje, ant kalnelio Pelos kilpoje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 800 žodžiai iš 2642 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.