SENOVĖS ROMOS MENAS.
Valstybė formuojasi nuo VIa.pr.m.e.. Tai buvo viena galingiausių valstybių. Kultūra bendra su Graikijos. Pasiekiama klasikos pažanga. Jai priklausė visos Vakarų Europos valstybės. Valstybės visuomeninė struktūra sudėtinga. Tiesiami keliai, tiltai (komunikaciniai), vandens kanalai, kas vartojama ir šiandien. Romos miestas pastatytas radialiniu planu: (saulė su spinduliais)
Miestai turėjo kanalizaciją. Butai buvo šildomi centriniu šildymu, buvo vandentiekis. Turtingieji savo vilose turėjo vidinius kiemus.
Skulptūra. Portretas antkapinis.
Buvo paplitęs simbolinis atvaizdas. Vėliau buvo nuimama veido kaukė ir įrėminama. Portretus pradėta kurti naudojantis nuimtomis kaukėmis. Tai nulėmė skulptūros vystymąsi.
GRAIKIJA IR ROMA.
Antikus reiškia senas.
Graikija XI-Ia.pr.m.e. istorijos raida. Šis laikotarpis skirstomas:
· XI-VIIIa.pr.m.e. Homerinis laikotarpis.
· VII-VIa.pr.m.e. Archaininis laikotarpis. Jau kuriami miestai(polisai), valstybės. Architektūroje formuojasi orderių sistema. Skulptūroje išryškėjo gyvenimu besidžiaugiantis žmogus.
· Va.pr.m.e. Graikai nugali Persiją. Apsijungia polisai. Pasiekiamas ekonominis išsivystymas.
· Iva.pr.m.e. vėlyvoji klasika. Graikų valstybės silpnėjimas. Bruožai išlaikomi tie patys.
· III-Ia.pr.m.e. Helenizmo laikotarpis. Graikų menas paplinta kaimyninėse šalyse (Romoje, Mažojoje Azijoje)
Graikų skulptūroje žmogus vaizduojamas realistiškai, kasdieniškai, besidžiaugiantis gyvenimu.
Keramika. Atsispindi graikų gyvenimas. Pagal keramiką galima dotuoti ir kt. kūrinius, nes skirtis gali tik laikotarpiu – skirtingi piešiniai.
· Protogeometrinis stilius, vienas iš seniausių. Patys nesudėtingiausi ornamentai.
XI-Xa.pr.m.e. Meandro motyvas. (atėjęs iš rytų) Palmetės šakelė.
· Žmogaus ir gyvūnų motyvai.
Dekoravimo būdas:
1. Juodafigūrinė (ant natūralaus molio darydavo piešinį (iki VIa.pr.m.e.))
2. Raudona figūrinė (indą dengdavo juoda, o likusias dėmes – raudonai nuo IIIa.pr.m.e.) Dekoruodavo juodu matiniu laku. Dekoruoti labai tinka slankos plunksna. Pati seniausia keramika buvo smailiai.Architektūra. Pastatai tarnauja ne tik kultūrai ir religijai, bet ir visuomeniniams renginiams. Statomi be pamatų, tik ant akmens plokščių. – plano : antai(prieangis)
· Orderis – tam tikra sistema architektūroje. Tai pastato konstruktyvių dalių proporcijos.
Orderis skirstomas:
1. Dorėnų ord. – masyvios, sunkios, tvirtos formos.
2. Joninų ord. – formos išsitęsia, atsiranda dekoro.
3. Koruntinis ord. – puošniausios, liekniausios formos.
BIZANTIJOS DAILÉ.
Viduramžiai sutampa su feodaline epocha. Kultūra priklauso tam, kam ir žemė. Kultūra vystosi priklausomai nuo bažnyčios. Bažnyčia suskyla į pravoslavus ir katalikus. Rytuose – islamas. Islamas skelbė vieninteliu valdovu Alachą.
Jis vienintelis sutvėrėjas. tai turėjo didelę reikšmę mene. Draudžiami vaizduojamieji menai. Išmintis – knygų miniatiūra. Aukštas mokslas sprendė tai, kad raštas įauga į ornamentiką. Augaliniai ir geometriniai ornamentai. Damasko plieno ginklai buvo nepaprastai vertinami Europoje, tiek kokybe, tiek meniniu atžvilgiu.
Skulptūros pasižymi vešlumu, apkūnios kaip ir žmonės.
Bizantija – viena pirmųjų viduramžio valstybių. Viešpatavo krikščionybė kaip valstybinė religija. Pratęsiamos antikinės tradicijos. Taip pat matosi feodalinės kultūros pėdsakai. bažnyčios įtaka dar nėra labai stipri. Krikščionybė atsirado Romoje. Ir iškėlė vieną dievą. Krikščioniškasis dievas neturi jokio minuso. Nauja religija iškėlė naują požiūrį į žmogų. padalina jį į daflis (siela – nemirtinga, kūnas – sielos
priedas) tas mene pagrindė dviprasmiškumą, sąlyginumą (vieną sako, kitą galvoja).
IV-Va. Bizantija buvo grynai antikinės kultūros įtakoje. Aleksandrija, Konstantinopolis st. miestai. visur stovėjo bazilikos.
325m. priimtas nutarimas švęsti Kalėdas. 336m. pirmą kartą švenčiamos Kalėdos.
VIa. prasideda kultūros pakilimas, vystosi architektūra, paplinta centrinio plano pastatai. Visada perdengiami kupolais. dažniausiai statomi kaip krikštyklos ir kapai (baktisterijai).
VI-VIIa.pradž. daugelyje tapybos darbų išlieka antikos elementų (realizmo) kultūros kilimą paaštrina vidiniai prieštaravimai (karai):
1. nereikalingi šventyklų atvaizdai (tai neleistina pagonybės liekana)
2. Kova prieš bažnyčių turtėjimą, puošimą.
Karas truko du šimtmečius. Sunaikino daug VIII-IXa. kultūros paminklų ir stabdė kultūros vystymąsi.
IX-XIa. naujas periodas. Vėl sustiprėja Bizantija.
Xia. prasideda pirmieji kryžiaus žygiai. Šiuo laikotarpiu nusistovi planinis struktūros ir ikonografinės schemos (bažnyčios kryžminis, kupolinis planas).
4 pasaulio šalys,
dangaus skliautas
Pontokratorius(visagalis valdytojas) ,toliau apaštalai.
Atsiranda daugiau sąlyginumo ir schematiškumo.Žmogus vaizduojamas plokštuminiai.Vengiant konkretumo -fonas auksinis.Atsiranda ir plačiai paplinta ikonos.
XIIa.Ipusė Vladimiro “Dievo motina” viena seniausių ikonų.
Sąlyginumo bruožai ryškūs ir miniatūrinėje tapyboje.Pradedama naudoti auksinis fonas.
I-IIa.m.e. portretuose ryški graikų Veido bruožus bandoma pagražinti
Kartojamos graikų skulptūros. Pozas imperatoriams mėginama vaizduoti graikiškų
pozose.