Dailes istorija
5 (100%) 1 vote

Dailes istorija

SENOV?S ROMOS MENAS.

Valstyb? formuojasi nuo VIa.pr.m.e.. Tai buvo viena galingiausiø valstybiø. Kult?ra bendra su Graikijos. Pasiekiama klasikos pa?anga. Jai priklaus? visos Vakarø Europos valstyb?s Valstyb?s visuomenin? strukt?ra sud?tinga. Tiesiami keliai, tiltai (komunikaciniai), vandens kanalai, kas vaartojama ir ?iandien. Romos miestas pastatytas radialiniu planu: (saul? su spinduliais)

Miestai tur?jo kanalizacij?. Butai buvo ?ildomi centriniu ?ildymu, buvo vandentiekis. Turtingieji savo vilose tur?jo vidinius kiemus.

Skulpt?ra. Portretas antkapinis.

Buvo paplitæs simbolinis atvaizdas. V?liau buvo nuimama veido kauk? ir ?r?minama. Portretus prad?ta kurti naudojantis nuimtomis kauk?mis. Tai nul?m? skulpt?ros vystym?si.

GRAIKIJA IR ROMA.

Antikus rei?kia senas.

Graikija XI-Ia.pr.m.e. istorijos raida. ?is laikotarpis skirstomas:

“ XI-VIIIa.pr.m.e. Homerinis laikotarpis.

“ VII-VIa.pr.m.e. Archaininis laikotarpis. Jau kuriami miestai(polisai), valstyb?s. Architekt?roje formuojasi orderiø sistema. Skulpt?roje i?ry?k?jo gyvenimu besid?iaugiantis ?mogus.

“ Va.pr.m.e. Graikai nugali Persij?. Apsijungia polisai. Pasiekiamas ekonominis i?sivystymas.

“ Iva.pr.m.e. v?lyvoji klasika. Graikø valstyb?s silpn?jimas. Bruo?ai i?laikomi tie patys.

“ III-Ia.pr.m.e. Helenizmo laikotarpis. Graikø menas paplinta kaimynin?se ?alyse (Romoje, Ma?ojoje Azijoje)

Graikø skulpt?roje ?mogus vaizduojams realisti?kai, kasdieni?kai, besid?iaugiantis gyvenimu.

Keramika. Atsispindi graikø gyvenimas. Pagal keramik? galima dotuoti ir kt. k?rinius, nes skirtis gali tik laikotarpiu – skirtingi pie?iniai.

“ Protogeometrinis stilius, vienas i? seniausiø. Patys nesud?tingiausi ornamentai.

XI-Xa.pr.m.e. Meandro motyvas. (at?jæs i? rytø) Palmet?s ?akel?.

“ ?mogaus ir gyv?nø motyvai.

Dekoravimo b?das:

1. Juodafig?rin? (ant nat?ralaus molio darydavo pie?in? (iki VIa.pr.m.e.))

2. Raudona fig?rin? (ind? dengdavo juoda, o likusias d?mes – raudonai nuo IIIa.pr.m.e.) Dekoruodavo juodu matiniu laku. Dekoruoti labai tinka slankos plunksna. Pati seniausia keramika buvo smailiai.

Architekt?ra. Pastati tarnauja ne tik kult?rai ir religijai, bet ir visuomeniniams renginiams. Statomi be pamatø, tik ant akmens plok??iø. – plano : antai(prieangis)

“ Orderis – tam tikra sistema archtekt?roje. Tai pastato konstruktyviø daliø proporcijos.

Orderis skirstomas:

1. Dor?nø ord. – masyvios, sunkios, tvirtos formos.

2. Joninø ord. – formos i?sitæsia, atsiranda dekoro.

3. Koruntinis ord. – puo?niausios, liekniausios formos.

BIZANTIJOS DAILÉ.

Viduram?iai sutampa su feodaline epocha. Kult?ra priklauso tam, kam ir ?em?. Kult?ra vystosi priklausomai nuo ba?ny?ios. Ba?ny?ia suskyla ? provoslavus ir katalikus. Rytuose – islamas. Islamas skelb? vieninteliu valdovu Alach?.

Jis vienintelis sutv?r?jas. tai tur?jo didelæ reik?mæ mene. Draud?iami vaizduojamieji menai. I?mintis – knygø miniati?ra. Auk?tas mokslas sprend? tai, kad ra?tas ?auga ? ornamentik?. Augaliniai ir geometriniai ornamentai. Damasko plieno ginklai buvo nepaprastai vertinami Europoje, tiek kokybe, tiek meniniu at?vilgiu.

Skulpt?ros pasi?ymi ve?lumu, apk?nios kaip ir ?mon?s.

Bizantija – viena pirmøjø viduram?io valstybiø. Vie?patavo krik??ionyb? kaip valstybin? religija. Pratæsiamos antikin?s tradicijos. Taip pat matosi feodalin?s kult?ros p?dsakai. ba?ny?ios ?taka dar n?ra labai stipri. Krik??ionyb? atsirado Romoje. Ir i?k?l? vien? diev?. Krik??ioni?kasis dievas neturi jokio minuso. Nauja religija i?k?l? nauj? po?i?r? ? ?mogø. padalina j? ? daflis (siela – nemirtinga, k?nas – sielos

priedas) tas mene pagrind? dviprasmi?kum?, s?lyginum? (vien? sako, kit? galvoja).

IV-Va. Bizantija buvo grynai antikin?s kult?ros ?takoje. Aleksandrija, Konstantinopolis st. miestai. visur stov?jo bazilikos.

325m. priimtas nutarimas ?væsti kal?das. 336m. pirm? kart? ?ven?iamos kal?dos.

VIa. prasideda kult?ros pakilimas, vystosi architekt?ra, paplinta centrinio plano pastatai. Visada perdengiami kupolais. da?niausiai statomi kaip krik?tyklos ir kapai (baktisterijai).

VI-VIIa.prad?. daugelyje tapybos darbø i?lieka antikos elementø (realizmo) kult?ros kilim? paa?trina vidiniai prie?taravimai (karai):

1. nereikalingi ?ventyklø atvaizdai (tai neleistina pagonyb?s liekana)

2. Kova prie? ba?ny?iø turt?jim?, puo?im?.

Karas truko du ?imtme?ius. Sunaikino daug VIII-IXa. kult?ros paminklø ir stabd? kult?ros vystym?si.

IX-XIa. naujas perijodas. V?l sustipr?ja Bizantija.

Xia. prasideda pirmieji kry?iaus ?ygiai. ?iuo laikotarpiu nusisitovi planinis strukt?ros ir ikonografin?s schemos (ba?ny?ios kry?minis, kupolinis planas).

4 pasaulio ?alys,

dangaus skliautas

Pontokratorius(visagalis valdytojas) ,toliau apa?talai.

Atsiranda daugiau s?lyginumo ir schemati?kumo.?mogus vaizduojamas plok?tuminiai.Vengiant konkretumo -fonas auksinis.Atsiranda ir pla?iai paplinta ikonos.

XIIa.Ipus? Vladimiro „Dievo motina“ viena seniausiø ikonø.

S?lyginumo bruo?ai ry?k?s ir miniat?rin?je tapyboje.Pradedama naudoti auksinis fonas.

I-IIa.m.e. portretuose ry?ki graikø Veido bruo?us bandoma pagra?inti

Kartojamos graikø skulpt?ros. Pozas imperatoriams m?ginama vaizduoti graiki?kø pozose.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 775 žodžiai iš 2569 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.