Dainos draugija
5 (100%) 1 vote

Dainos draugija

Turinys

1. Įžanga

2. Koncertinis ir muzikinis gyvenimas Kaune iki „Naujosios inteligentijos sprogimo“

3. Renginiai ir jų organizatoriai- draugijos, XIX a. pabaigoje- XX a. pradžioje

3.1 Kauno Muzikos Draugija

3.2 Dainos draugija

4. Asmenybės ir jų veikla

4.1 Juozas Naujalis

4.2 Stasts Šimkus

4.3 Petras Leonas

4.4 Sofija Kymantienė- Čiurlionienė

5 Išvados

6 Samprotavimai

7 Literatūros šaltiniai

1.Įžanga

XIX amžiaus pabaigoje ir ypač XX amžiaus pradžioje didesniuose Lietuvos centruose kur gyveno daugiau lietuvių, pradėjo kurtis įvairios kultūrinės draugijos, kurios tapo svarbiausiu to meto Lietuvos kultūrinio, muzikinio gyvenimo organizatoriumi. Liberaliosios buržuazijos atstovai, su „Lietuviškųjų vakarų“ pagalba norėjo pelnyti plačiųjų masių pasitikėjimą, pasukti jas nacionalistiniu keliu ir atitraukti nuo klasių kovos. O valstiečiams ir darbininkams tos draugijos buvo priemonė suartėti tarpusavyje ir susijungti kovai prieš bendrą priešą- carinį rėžimą.

Muzikinės draugijos kurdavo chorus, orkestrus, dramos ratelius, knygynus, skaityklas, muziejus; rengdavo viešus vokalinės, bei instrumentinės muzikos koncertus, vaidinimus, literatūros vakarus, paskaitas, ekskursijas, gegužines bei pasilinksminimus su šokiais ir vaidinimais; organizuodavo literatūros, muzikos ir dramos veikalų konkursus, muzikos ir dramos nuolatinius, ar laikinus kursus.Didžioji šių draugijų narių dalis buvo darbininkai, žemesnieji valdininkai ir pažangių pažiūrų moksleiviai, tačiau vadovavo jiems daugiausia Lietuvos buržuazinės inteligentijos atstovai. Įvairių muzikinių draugijų rengiami ,,lietuviškieji vakarai“ leido pasireikšti ir išaugti naujajai lietuvių kompozitorių ir atlikėjų kartai. Muzikinės draugijos buvo didelis žingsnis į priekį lietuvių teatrinio meno vystimusi. Be dramos spektaklių, XX amžiaus pradžioje buvo pastatytos pirmosios Lietuviškos operetės, pirmoji lietuviška opera. Šiuose kūriniuose tam tikra prasme buvo keliami ir socialiniai klausimai.

Įš pradžių buvusios negausios ir nelegalios, panaikinus spaudos draugijos įsisteigė visuose didesniuose Lietuvos miestuose ir visoje etnografinės Lietuvos ribų. Nors jų sparčiai daugėjo draugijų veiklą buvo sunku realizuoti, o dalyvius ir organizatorius persekiojo valdžia

Šio darbo tikslas apibūdinti to meto muzikinių draugijų veiklą ir jos organizatorius

Koncertinis ir muzikinis gyvenimas

Kaune. Kauno muzikos

draugija

Kauno ir kitų Lietuvos miestų gyventojai daugiausia buvo lietuviai, o ne kitataučiai, kaip Vilniuje. Todėl ir muzikinis judėjimas tuose miestuose yra kitoks. Pagrindinis muzikinio judėjimo bruožas buvo tas, kad muzikiniam gyvenimui vadovavo rusų meno atstovai, o koncertuose kaskart vis dažniau dalyvaudavo lietuvių nacionalinės meno jėgos. Labiausiai tai buvo pastebima mokinių rengiamuose muzikos- literatūros vakaruose.

Pirmas didesnis muzikos- literatūros vakaras po baudžiavos panaikinimo Kaune įvyko 1864 metų rudenį. Be vietinio mėgėjų orkestro koncerte dalyvavo solistai- vokalistai, bei instrumentalistai ir neseniai Kaune įsisteigusios „Singverein“ draugijos Choras, atlikęs kelias vokiečių liaudies dainas. Šio koncerto pelnas buvo atiduotas neturtingiems Kauno gubernijos pradžios mokyklų mokiniams šelpti. Kito muzikos- literatūros vakaro pelnas buvo paskirtas šelpti nukentėjusiems nuo gaisro Simbirsko gyventojams. Tokie labdaringi muzikos- literatūros vakarai skirti Kauno Vaikų prieglaudos naudai, nukentėjusiems nuo gaisro Gardino gyventojams šelpti ir kitiems tikslams, būdavo rengiami Kaune ir vėlesniais vėlesniais XIX amžiaus dešimtmečiais.

Devintajame dešimtmetyje Kauno muzikinis gyvenimas pasižymėjo didesniu įvairumu. Vilniuje nuolat kylantis domėjimasis opera pasiekė ir Kauną. 1882 metų vasarą Kaune koncertavo Paryžiaus Nacionalinės operos ir Peterburgo, Italų operos solistai, atlikę vakarų Europos kompozitorių operų arijas ir romansus.

1884 metų pradžioje, Minsko muzikos draugijos pavyzdžiu Kaune buvo įsteigta Kauno Muzikos Draugija. Ji išaugo iš anksčiau veikusių Muzikos- literatūros ratelių. Šios draugijos pirmininku ir garbės nariu buvo išrinktas Kauno muzikiniam gyvenimui didelių nuopelnų turėjęs ukrainietis smuikininkas ir kompozitorius A. Savinskis.

Kauno muzikos draugija kasmet surengdavo po keletą muzikos vakarų. Jų programas atlikdavo įvairūs chorai, kariniai pučiamųjų instrumentų, rusų liaudies instrumentų orkestrai ir solistai- vokalistai bei instrumentalistai. Be to, koncertuose dalyvaudavo ukrainiečių ir D. Slavianskio chorinės kapelos bei įvairios operetės trupės.

1892 metai Kauno muzikiniame gyvenime buvo vieni iš turtingesnių. Balandžio mėnesį čia koncertavo Veiverių mokytojų seminarijos auklėtinių, kurių dielę dalį sudarė lietuviai, orkestras. Seminarijos muzikos mokytojo J Šeferlingo vadovaujamas, orkestras atliko šokius ir epilogą iš M Glinkos operos „ Ivanas Susaninas“, D Roasini operos „Vilius Telis“ uvertiūrą ir kt. Kūrinius.

Toks įvairus muzikinis gyvenimas Kaune vyko ir XX amžiaus pradžioje. Nuo 1904 metų šiam gyvrnimui ėmė vadovauti „Dailiųjų menų mėgėjų Kauno draugija“, kuri įsisteigė vietoje savo veiklą nutraukusios Kauno Muzikos Draugijos. Draugija nusibrėžė uždavinį platinti visų
rūšių dailiosius menus: literatūrą, dramą, muziką, dailę, žadinat tų menų pamėgimą. Siekdama šio tikslo, draugija ėmė rengti spektaklius, muzikos- literatūros vakarus, koncertus, paskaitas, meno parodas.

Rusų ir vakrų Europos meno atstovų gastrolės, kurį laiką Kaune nutrūkusios dėl revoliucinio judėjimo, prasidėjusio 1905 metų sausio mėnesį vėl buvo atnaujintos rusų poeros trupės spektakliais.Rusų operos trupės gastroliavo Kaune ir kitais metais. Jose dalyvavo žymūs operos ir baleto solistai.

Dainos draugija

XIX a. pabaigoje prasidėjęs tautinis sąjūdis skatino susipratusius lietuvius burtis, vienytis į kultūrines, menines draugijas bendram darbui – dainomis gaivinti ir skleisti lietuvybę, brandinti tautinę savimonę bei jausmus.

Tokią slaptą draugiją, pavadintą „Dainos” vardu 1899 m. Kaune įkūrė kompozitorius Juozas Naujalis. Iki to laiko, kol rusų valdžia oficialiai įregistravo šią draugiją (1905m.), „Dainos” veikloje dalyvavo nedaug Kauno lietuvių, kurie dėl persekiojimų, dažnai prisidengdami bažnytinio choro vardu, rengdavo išvykas Kauno apylinkėse, Veršvų miškuose, kad galėtų pasikalbėti ir padainuoti lietuviškai.

Nuo 1905 m. prasidėjo vieša „Dainos” veikla Tais metais kovo 5 d. Miesto teatre draugija. Gegužinė Veršių miške 1900m

surengė pirmąjį viešą vakarą, kuriame suvaidino Keturakio komediją „Amerika pirtyje”, J. Naujalio vadovaujamas choras padainavo keletą tautiškų dainų. Šis vakaras buvo pirmasis tautinės kultūros paviešinimas platesnei Kauno visuomenei, sukėlęs gyvą susidomėjimą ir entuziazmą. Po didelio pasisekimo, „Dainos” dalyviai savo dainomis ir vaidinimais apmirusią tautos dvasią pradėjo gaivinti Pirmasis viešas lietuviškas ir Lietuvos kaime bei jos miesteliuose.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 999 žodžiai iš 1890 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.