Dainų šventės Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Dainų šventės Lietuvoje

VIETOJE ĮŽANGOS

Ko gero, klausimas “Ar moki dainuoti?” gerokai nustebintų daugumą garbesnio amžiaus lietuvių. Gintarai, cepelinai, linas ir dainų šventės – beveik nacionalinis pasididžiavimas, tai, ką pirmiausiai suskumbame išvardinti apie mūsų šalį besiteiraujančiam kitataučiui. Dainų šventės į stadionus ir parkus sutraukia tūkstančius žiūrovų, ne ką mažiau, negu kokios vakarietiškos žvaigždės koncertai. Paradoksalu, tačiau tai, kas naujovių ištroškusiai jaunajai kartai atrodo pasenę ir nebeaktualu, šių švenčių metu tampa beveik masine kultūra.

“Lietuvos Dainų šventė yra nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros reiškinys, savo dvasia prilygstantis senosioms Graikijos olimpinėms žaidynėms.”, skelbia pirmasis Lietuvos Dainų Šventės principas. Iš tiesų, pagal renginio mąstą, pobūdį, ambicijas – Dainų Šventė yra visiškai unikalus fenomenas. Sugebėjusi klestėti ir žadinti lietuviškumą net sunkiosiomis “tarybinėmis” dienomis, ji nepraranda aktualumo ir populiarumo ir šiandien. Iki artimiausios Pasaulio Lietuvių Dainų Šventės likus daugiau nei mėnesiui – susidomėjimas ja yra milžiniškas. Daugybė reklamos, užsakyti viešbučiai, profesionalus tinklapis internete siūlo užsisakyti bilietus nesitraukiant nuo kompiuterio ekrano ir t.t…

Taigi, šio mažo darbelio, nepretenduojančio nei į mokslinę studiją, nei į rimtą analizę ar straipsnį, tikslas – peržvelgti Dainų Švenčių tradicijas kitose šalyse, jų istoriją Lietuvoje, principus ir organizacinę struktūrą bei “anonsuoti” artėjančią Pasaulio Lietuvių Dainų Šventę “MES”, įvyksiančią birželio 30 – liepos 6 dienomis Vilniuje.

KAS YRA ŠVENTĖ?

Žodį “šventė” esame linkę priimti kaip aksiomą, savaimę suprantamą dalyką – nors apibūdinti jį būtų gana sunku. Sudėtinga apibrėžti todėl, kad į šią sąvoką talpiname labai daug – nuo intymių, asmeninių, šeimos švenčių – iki tautinių, tarptautinių ar globalių švenčių, nuo religinių iki politinių, nuo spontaniškų iki gerai organizuotų ir t.t. Istorinė švenčių kilmė, ko gero, susijusi su gamtos jėgų garbinimu, gamtos ciklais ir natūraliais žmogaus gyvenimo ciklais. Žymiausios, ryškiausios šventės istoriniame kontekste – jau minėtosios Graikijos šventės. Čia galime minėti ne tik žymiąsias olimpiadas, bet ir dionisijas, dievų ir deivių šventes, metų laikų kaitos šventes. Pirmasis mokslinį požiūrį šventės atžvilgiu pareiškė Platonas. Jo nuomone, žmogus turi ritmo ir harmonijos jausmą, todėl malonumas, teikiamas žaidimo, būtinas fiziniam ir dvasiniam žmogaus tobulėjimui. Šventė turėtų būti reglamentuota ir pajungta valstybės interesams, kadangi ji sujungia jų jausmus bei požiūrius. Platonas siūlo įstatymų leidėjams, kad kiekvienas žmogus, visa valstybė turi nenutraukiamai dainuoti dainas, kurių “repertuarą” nuolat atnaujintų įstatymų leidėjai, kad dainuojantieji jaustų malonumą ir nepasotinamą aistrą dainuoti. Už taisyklių nesilaikymą turi būti baudžiama.

Platono samprotavimai – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kokią svarbą visais laikais turėjo šventės. Romėnų saturnalijos, žymusis sentencija tapęs šūkis “Panem et circenses!”, viduramžių riterių turnyrai, cechų šventės, karnavalai….

Šiandien dauguma švenčių nebejungia ir nebemotyvuoja žmonių taip, kaip praeityje. Tačiau vis dėlto – jų reikšmė vis dar didžiulė. Socialine, psichologine, galiausiai net ir fiziologine prasme jos žmogui būtinybė. XXI-o amžiaus žmogus gyvena pašėlusiu greičiu, šiuolaikinių technologijų atplėštas nuo bendravimo su kitais žmonėmis, gyvena pasaulyje su žiauriais konkurencijos ir “stipriausių išlikimo” dėsniais. Šventės – tarsi oazės, sustojimai beprotiškame informacijos greitkelyje. Ir nors švenčių išorė ir net vidiniai tikslai (pvz, suvienyti žmones) yra smarkiai pakitę, jų reikalingumas ir jėga išlieka.

DAINŲ ŠVENČIŲ ISTORIJA

Masinis muzikavimas prasidėjo XIX a. pirmojoje pusėje –chorai jungėsi į draugijas, sąjungas. Pirmoji šventė, į kurią buvo sukviesta net 80 chorų (2100 dainininkų) įvyko 1843m. Birželio 25 Ciūriche. Didžiausia tokio pobūdžio šventė vyko 1953 m. Bazelyje – 166 chorai, 12 000 dainininkų. Pirmoji Vokietijos dainų šventė įvyko 1845m. Vokiečių dainų šventės pasižymėjo monumentalumu, didingumu, vykdavo ant didžiulių bažnyčių laiptų, aikštėse, vėliau – stadionuose. Koncertuodavo ne tik chorai, bet ir pučiamųjų, simfoniniai orkestrai, operų atlikėjai. Graži dainų švenčių tradicija Vokietijoje nutrūko, į valdžią atėjus Hitleriui. Dainų šventės populiarios buvo ir Estijoje, Latvijoje, Suomijoje. Lietuvoje pirmieji, deja, sužlugę sumanymai rengti dainų šventę kilo 1906 ir 19014 m. Pirmoji dainų šventė įvyko 1924 m. Dėl jos buvo diskutuojama keletą metų, o ir parengti tokio mąsto šventę patirties neturintiems lietuviams buvo sudėtinga. Trūko patyrimo, lėšų. Šventėje dalyvavo 77 chorai, buvo parduota beveik 20 000 bilietų. Antroji dainų šventė įvyko po dvejų metų. Štai jau beveik aštuoniasdešimt metų – nors ir su pertraukom, nors ir ne visada vienodo mąsto ir lygio – Dainų Šventės tapusios tautine tradicija, kaip minėta įžangoje – tautiniu
pasididžiavimu. Nuo 2000 m. spalio 30 d. Lietuvos dainų švenčių tradicijos tęstinumą sergsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. Jame numatyta – 2003 birželio 30- liepos 6 d. Vilniuje surengti Pasaulio lietuvių dainų šventę, 2004 birželio 30- liepos 4 d. Vilniuje surengti Lietuvos moksleivių dainų šventę. Taipogi numatoma tiek Pasaulio lietuvių dainų šventes, tiek Lietuvos moksleivių dainų šventes rengti kas ketveri metai. Parengiamieji ir organizaciniai darbai pavedami – atitinkamai – Kultūros ministerijai ir Švietimo ir Mokslo ministerijai. Numatomas švenčių dalinis finansavimas iš valstybės bei savivaldybių biudžetų.

Šiuo metu Jūs matote 41% šio straipsnio.
Matomi 867 žodžiai iš 2138 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.