Dainuojamoji tautosaka darbo dainos arimo ganymo
5 (100%) 1 vote

Dainuojamoji tautosaka darbo dainos arimo ganymo

Turinys

Įvadas

1.Darbo dainos

1.1.Arimo dainos

1.2.Ganymo dainos

Išvados

Literatūra

Priedai:

Daina „ Genėralia, aš išginiau“

Įvadas

Daina – viena iš labai senų kūrinių rūšių meno istorijoje. Dainos, būdavo atliekamos tam tikru metu, tam tikroje situacijoje, susijusios su gamtos ciklu ir su žmogaus darbų tikslu bei asmeninio gyvenimo įvykiais. Dėl to, dainos skirstomos į tokias temines grupes kaip darbo dainos, vestuvių dainos, kalendorinių apeigų… Mažesnes grupes sudaro jaunimo, vaikų, meilės dainos ir kitos. Norint suvokti liaudies dainos turinį, meninį savitumą, būtina žinoti apie jos atsiradimo ir atlikimo aplinkybes. Tiesioginių žinių apie lietuvių dainas mūsų tūkstantmečio pradžioje neturime. Tėra užrašyta keletas teiginių apie kitų baltų genčių dainas, kurios gali padėti suprasti ir lietuvių dainų praeitį. XVII – XVIII a. lietuvių dainomis domėjosi krašto tyrinėtojai ir keliautojai, aprašydami lietuvių tautą. XVIII a. susidomėta lietuvių dainomis ir kalbos gryninimo tikslais, o XIX a. stiprėjant tautiniam sąjūdžiui, į dainas imama žiūrėti kaip į esminę tautos dvasinio turto dalį, tautos prigimties reiškimosi būdą. Jos imamos rinkti. Pasirodo didesni jų leidiniai. L. Rėza Mažojoje Lietuvoje išleidžia pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį (1825). XX a. dainos renkamos dar intensyviau. Į šį darbą įsitraukia įvairių sluoksnių, profesijų žmonės. Po antrojo pasaulinio karo dainos skelbiamos įvairias leidiniais. Svarbiausias yra Lietuvių kalbos ir literatūros instituto tautosakininkų rengiamas daugiatomis leidinys „Lietuvių liaudies dainynas“.

Ir dabar kaupiamos dainos. Kol dar žmonės moka vertingų tradicinių dainų, aktualu jas rinkti. Todėl kasmet organizuojamos mokslinės ekspedicijos, renka ir pavieniai entuziastai, ir mokyklų literatai, kraštotyros būreliai.

1.Darbo dainos

Darbas – daugumos žmonių gyvenimo būtinybė. Kaimo žmonės dainas pasitelkė į pagalbą savo nuotaikai, jausmams išreikšti, ūpui pakelti. Dainuoti prieš ir po darbo, per pertraukas taip patiko, tapo beveik tokia pačia būtinybe, kaip dirbti skirtingiems darbams vis kitos dainos buvo kuriamos. Dainos, kaip ir darbai, turėjo savą tvarką, suderintą su metų laikais. Ypač tai ryšku iš laukų darbų dainų. Pavasarį skambėdavo arimo, vasarą šienapjūtės, javapjūtės, grikių rovimo, vėliau – linaraučio, o rudenį ir žiemą – kūlimo dainos. Natūraliai prie gamtos kaitos derinosi ir gyvulių ganymas: prasidėdavo pavasarį (pirmas bandos išginimas) ir baigdavosi vėlų rudenį. Visą tą laiką skambėjo ganymo dainos, raliavimai. Metų laikai lėmė ir kai kurių nuolatinių namų darbų ritmą. Pavasarį ir vasarą per patį darbymetį nebuvo nei verpiama, nei audžiama, neskambėdavo tada ir verpimo, audimo dainos. Tik malimo dainos dainuojamos per ištisus metus. Taigi net sunkiausius darbus kaimo žmogus sugebėjo pagražinti dainos metu.

Ne visi darbai vienodai palankūs kūrybai. Laukų darbai pažadindavo kūrėjų sielas aukštesniam meniniams skrydžiui negu namų darbai. Antai malimas buvo per daug vienodas, sekinantis darbas. Tad retai jis teįskeldavo kūrybinę kibirkštį. Malimo dainelės – trumpi neįmantrūs dvieiliai, ketureiliai ar šiek tiek ilgesni kūriniai.. Pavyzdžiui:

Malu malu viena,

Pasižiūriu – diena.

Girneles traukiu,

Savo mielo laukiu.

Girneles apsuksiu,

Savo mielą sutiksiu.

Tačiau darbo pobūdis, aplinka neapribodavo dainos meninio pasaulio. Neretai darbo vaizdas tėra dainos įžangoje, o kituose posmuose plėtojamos visai kitos, intymesnės temos. Kitų dainų visas dėmesys sutelktas į darbo eigą. Nuosekliai apdainuojami žemdirbiui įprasti augalų auginimo ir apdorojimo veiksmai. Pavyzdžiui, tokios yra linų dainos, pradedamos sėjos, baigiamos drobės audimo, marškinių siuvimo vaizdais.

Darbai per šimtmečius tapo reikšminga lietuvių dainų tema. Ėmė atsirasti dainų darbo tema, kurios nebebuvo pritapusios prie konkrečių darbų. Jose gražiai susipynė darbo ir jaunystės, meilės motyvais. Kaip idealas jose iškyla sumanių artojo ir audėjos paveikslai, beje apie abiejų pagarbos vertus darbus dainuojama tame pačiame kūrinyje. Tai sudaro prasmingą paralelę – dainos kompozicijos pagrindą. Dainos prisigėrė žmonių kančių ir ašarų. Bet pagrindinis darbo dainų įkvėpėjas buvo laisvas darbas – svarbus grožio ir gėrio kriterijus.

Darbai turėjo savo dvasinę atsvarą dainų grožyje. Vėliau staiga pakitus gyvenimui kaime, įsiveržus ir naujai žemės ūkio technikai, tradicinės dainos tapo nereikalingos. Jas išstumia iš gyvenimo, it tik meniški įtaigūs, populiarūs kūriniai išlieka, įsilieja į mūsų amžiaus bendrą dainų repertuarą.

1.1. Arimo dainos

Palyginti su kitomis darbo dainomis arimo dainų repertuaras negausus, dainų užrašyta mažai. Tačiau poetiniu atžvilgiu jos yra vienos iš meniškiausių lyrinių lietuvių liaudies dainų. Arimo dainų meilės, šeimos sukūrimo motyvai linkę plėtotis, dainininkai jungia prie jų naujus motyvus. Arimo tema dažnai lieka tik kaip fonas įvairiems veiksmams ir išgyvenimams vaizduoti. Šios dainos kupinos geros nuotaikos, nuoširdaus džiaugsmo, gražių jausmų. Žmonės manė, kad užtraukus dainą lengviau dirbti. Viena dažniausių šių dainų tema – artojo nusiskundimai
„valios mergele“ tinginėle (žmona), vėlai atnešančią pusryčius. Taip pat labai paplitusi tema yra meilės, kuri atsiskleidžia netiesiogiai išreiškiant meilės jausmą, poetizuojant šeimyninius santykius. Artojas atsisako valgio iš sesers ir motinos, jis nori valgyti tik žmonos atneštus pusryčius.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 869 žodžiai iš 1630 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.