Dalykinė komunikacija jos reikšmė ir procesai
5 (100%) 1 vote

Dalykinė komunikacija jos reikšmė ir procesai

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. DALYKINĖ KOMUNIKACIJA, JOS REIKŠMĖ VALDYMO SANTYKIŲ SISTEMOJE 4

1.1. Komunikacijos sąvoka, reikšmė ir rūšys 4

1.2. Bendravimas ir ryšiai 8

1.3. Komunikacijos ir vadovų vaidmuo 10

2. DALYKINĖS KOMUNIKACIJOS PROCESAS 12

2.1. Komunikacijos proceso reikšmė ir tikslas 12

2.2. Komunikacijos procesų trukdymai ir šių procesų gerinimas 14

3. BENDRAVIMO ETIKA 20

IŠVADOS 22

LITERATŪROS SĄRAŠAS 23

ĮVADAS

Šio darbo tikslas – išnagrinėti komunikacijos (kitaip dalykinis bendravimas) reikšmę, rūšis, vadovų vaidmenis komunikacijoje, procesus, bendravimo etiką ir t.t.

Valdymas – tai visų pirma darbas su žmonėmis. Vadovas, blogai pažįstantis žmones, nesidomintis jų interesais, nežinantis jų nuotaikų bei nuomonių t.y. nežinantis jų psichologijos, nesugebės rezultatyviai bendrauti su pavaldiniais. Todėl kiekvienas vadovas turi turėti žmonių valdymo mokslo pagrindus – žinoti žmogaus ir kolektyvinio darbo psichologiją, turėti pedagogikos, etikos žinių ir mokėti šias žinias panaudoti organizuojant kolektyvinį darbą ir bendraujant su pavaldiniais. Bendravimas ir vadinamas komunikacija. Apie tai aš ir kalbėsiu šiame darbe.

Be žmogaus psichologijos žinojimo galima išskirti keletą svarbių moralinių vadovo savybių, kurios padeda bendraujant su pavaldiniais ir skatinant juos siekti kolektyvinio tikslo:

– komunikabilumas – sugebėjimas bendrauti, mokėjimas palaikyti formalius ir neformalius tarpusavio santykius;

– sugebėjimas vertinti kiekvieną žmogų kaip asmenybę, mokėjimas į kiekvieną problemą pažvelgti kito žmogaus akimis;

– aukšta moralė – asmeniniai vadovo interesai turi sutapti su bendrais viso kolektyvo interesais;

– vidinė vadovo pusiausvyra – sugebėjimas net sudėtingiausiose situacijose blaiviai mąstyti, išlikti korektišku, santūriu;

– reiklumas sau ir kitiems;

– intelektas – vadovas turi būti išsilavinęs visose mokslo ir visuomeninio gyvenimo srityse.

Be šių savybių vadovas negalės pasiekti aukštos valdymo kokybės. Todėl valdymo srityje vadovo psichologiniai sugebėjimai yra verti ne mažiau nei profesinės žinios ar organizatoriniai sugebėjimai. Be abejo, priklausomai nuo situacijos be anksčiau paminėtų galima rasti ir daugiau psichologinių savybių, būtinų vadovui.

Valdymas – ne tik mokslas, bet ir menas. Tad iš vadovo vis labiau reikalaujama kultūros žinių, bendravimo su pavaldiniais etikos. Vadovas privalo gerai pažinti komunikacijos personale teoriją, formas ir galimybes. Vis didesni reikalavimai keliami priimant sprendimus dėl personalinių santykių, vis daugiau dėmesio reikia skirti socialiniam – psichologiniam klimatui.

1. DALYKINĖ KOMUNIKACIJA, JOS REIKŠMĖ VALDYMO SANTYKIŲ SISTEMOJE

1.1. Komunikacijos sąvoka, reikšmė ir rūšys

Literatūroje pateikiama įvairių komunikacijos (bendravimo) apibrėžimų. Vieni komunikacijos esmę supranta kaip informacijos perdavimo ir priėmimo tarp individų procesą. Kiti apibūdina kaip bendravimą, keitimąsi patyrimu, mintimis, išgyvenimais. Kai kurie autoriai komunikaciją įvardija kaip meną, kurį norint įvaldyti, be žinių ir patirties, dar reikia būti paslaugiam ir atidžiam. Gebėjimas bendrauti yra svarbus reikalavimas, keliamas vadovams. Vadovu tampama tik išmokus bendrauti su pavaldiniais. [3, 9, 8].

Labai įdomiai apibūdinama komunikacija James A.F. Stonerio, R.Edwardo Freemano ir Danielio R. Gilberto knygoje “Vadyba”. Cituoju: “Komunikacija – organizacijos gyvenimo kraujas, ir jo trūkumas ne vienai organizacijai atsiliepė panašiai kaip kraujo apytakos sutrikimas organizmui.” Toje pat knygoje komunikacija taip pat apibūdinama kaip procesas, kurio metu žmonės, perduodami simbolinius pranešimus, siekia pasikeisti reikšmėmis.(8, p. 515, 517).

Komunikacija – tai pagrindinis piliečių dalyvavimo elementas.

Vadovo darbas yra bendrauti su žmonėmis ir tuo remiantis rengti sprendimus. Pagrindinis tikslas bendraujant – gauti ir perduoti informaciją. Organizacijos bendravimas yra 2 rūšių: bendravimas su aplinka, bendravimas organizacijoje.

Bendravimas su aplinka vyksta įvairiais būdais: reklamuojant; formuojant reputaciją, prestižą miesto, respublikos arba tarptautiniu mastu; pateikiant ataskaitas visuomenei, valdžiai per spaudą, radiją, TV; bendraujant su profsąjungomis ir t.t.

Bendravimas suprantamas plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme bendravimas – tai socialinis reiškinys, kurio subjektas yra ne tik individas, bet ir įvairios socialinės grupės, visa visuomenė. Siaurąja prasme, bendravimas suprantamas kaip tarpasmeniniai ir tarpgrupiniai tiesioginiai kontaktai, kurių metu individai ir mažos grupės keičiasi informacija ir veikla.(6, p. 16 – 17).

Bendravimas skirstomas į: pažintinis, komunikacinis, reguliacinis. Pažintinio bendravimo metu yra priimama – perduodama informacija, bendravimo dalyviai gauna įvairių žinių apie save, kitus ir pan. Komunikacinio bendravimo procese atsiranda ir vystosi visos žmogaus emocijos. Reguliacinio bendravimo metu yra daroma įtaka kolegoms, darbuotojams, siekiama išsaugoti ar pakeisti jų elgesį, būvį, aktyvumą, vertybių sistemą ir pan. Taip pat galima išskirti dalykinį, oficialų, neoficialų bendravimą. Reikia paminėti, kad darbo aplinkoje turi vyrauti oficialusis bendravimas, o
bendraujant ne darbo aplinkoje – neoficialusis bendravimas.

Pagal bendravimo dalyvių statusą galima skirti: horizontalų (bendravimas tarp lygių padėtimi) ir vertikalių (bendravimas tarp vadovo ir padalinių) bendravimą. [8].

Pagal bendravimo įtaką bendros veiklos organizuotumui ir pagal pageidavimo bendrauti laipsnį galima skirti: būtiną bendravimą (tarpusavio kontaktai, be kurių negalima bendra veikla); norimą bendravimą (kontaktai, grindžiami bendraujančiųjų simpatija ir padedantys spręsti bendros veiklos uždavinius); neutralų bendravimą (kontaktai, netrukdantys, bet ir nepadedantys spręsti bendros veiklos uždavinių); nepageidaujamą bendravimą (kontaktai, kliudantys organizuoti bendrą veiklą).

Plačiau pakalbėsiu apie neverbalinį bendravimą. Bendravimo metu partneriai daug informacijos vienas apie kitą gauna stebėdami judesius, poza, veido išraiškas klausydami balso tembro ir tempo. Visa tai ir vadinama neverbaliniu bendravimu. Neverbalinis elgesys atspindi jausmus, ketinimus, nuostatas partnerio ar situacijos atžvilgiu. Neverbalinė reakcijos dažniausiai pasireiškia spontaniškai, nesąmoningai, todėl pastebėti partnerio neverbalinio elgesio niuansai gali būti net informatyvesni, negu jo pasakyti žodžiai. Pagrindiniai neverbalinio bendravimo elementai: veido išraiška, žvilgsnis , gestai ir pozos, tarpasmeninė erdvė, balso ypatumai. Trumpai aptarsiu kiekvieną iš jų. [8, 10].

Veido išraiška – tai pagrindinis emocijų rodiklis. Lengviau suvokiame teigiamas emocijas: džiaugsmą, meilę, susidomėjimą ir pan. Ir kartais galime sumaišyti neigiamą atspalvį turinčias emocijas, pvz.: nuovargį su nepasitenkinimu ar liūdesiu, baimingą uždarumą su pasyviu priešiškumu ir pan. Taip yra todėl, kad gyvenimo bėgyje mes žymiai mažiau laiko linkę žiūrėti į rūškanus veidus ir tuo pačiu turime mažiau patirties identifikuodami neigiamų emocijų subtilybes. [10].

Žvilgsnis – ypatingai svarbus veiksnys bendravimo metu. Žiūrėti į pašnekovą reiškia ne tik suinteresuotumą, bet ir paramą kalbančiam. Dažniausiai partneriai žiūri vienas į kito akis ne ilgiau 10 sekundžių. Pokalbio metu daugiausiai laiko partneriai žiūri vienas į kitą, bet ne į akis. Paprastai konkuruojantys tarpusavyje žmonės vengia vizualinio kontakto. Kaip taisyklė, baigęs kalbėti žmogus pažiūri pašnekovui į akis, tarsi klaustų atsakymo.

Gestai ir pozos keičiasi bendravimo metu, tačiau jų reikšmingumas išlieka. Žymiai maloniau bendrauti su pašnekovu, kai jis truputį palinksta į partnerio pusę: neaiškumą ir susierzinimą sukelia išdribusio atsilošusio pašnekovo poza.Kai kurie gestai turi beveik fiksuotą prasmę. Pvz.: sukryžiuotos rankos ar kojos parodo gynybišką žmogaus nuostatą; ranka smakrą apėmęs sėdi susimąstęs žmogus; rankos sunertos už galvos rodo, kad žmogus šioje situacijoje jaučiasi viršesnis už kitus ir t.t. Energingi judesiai dažniau atspindi teigiamas emocijas ir yra suvokiami, kaip draugiškumo ar susidomėjimo ženklai. Tam tikrą reikšmę turi ir rankos paspaudimas, ir netgi maži nelabai pastebimi kūno judesiai, tokie kaip ausies palietimas, kaklo pakasymas, burnos pridengimas ir t.t.

Tarpasmeninė erdvė parodo partnerių suinteresuotumą vienas kitu. Egzistuoja tam tikri minimalūs atstumai, būdingi įvairiems bendravimo tipams: intymumo atstumas – maždaug 0,5 m. tarpas tarp asmenų; tarpasmeninis atstumas – 0,5 – 1,2 m. žymi draugiškų pokalbių erdvę; socialinis atstumas – 1,2 – 3,5 m.skirtas socialiniams ir formaliems dalykiniams reikalams; viešumo atstumas – 3,5 m. ir daugiau. Kiekvienam žmogui šie atstumai gali būti truputį skirtingi.

Balso ypatumai. Balso tembras padeda suprasti emocinę kalbančiojo būseną. Balso jėga ir aukštumas padeda pajusti kalbančiojo entuziazmą, nepasitikėjimą, pyktį, baimę.[10].

Gerai išmanantis neverbalinę elgseną bendravimą galima padaryti malonesniu ir efektyvesniu.

Plačiau galima nagrinėti rašytinę komunikaciją. Pagrindinės rašto komunikacijos priemonės:

• pranešimas spaudai;

• pagrindinė informacija;

• reklama;

• straipsniai ir kitos publikacijos;

• brošiūros ir lankstinukai;

• metinės ataskaitos;

• kalbos ir prezentacijos.

Planuojant rašytinę komunikaciją naudojamasi tikslų vadyba, kuris susideda iš trijų etapų:

• planavimo procesas (problemos plėtojimas, rašinio struktūros aptarimas, auditorijos analizė, vertinimo tikslų ir kriterijų nustatymas, pasirinkimas tinkamos priemonės);

• rašymo procesas (pranešimo strategijos pasirinkimas, stiliaus ir struktūros pasirinkimas, pranešimo rašymas);

• įvertinimo procesas (pranešimo testavimas iki jį išplatinant, pranešimo vertinimas per ir po programos).

Keletą rašytinių priemonių trumpai aptarsiu. Skelbimas spaudai – tai įmonės, firmos ar kitokio subjekto paruošta “naujienų” istorija ir pateikta spaudai. Tokie skelbimai paprastai naudojami įvykio anonsavimui, pranešimui arba pagrindinės informacijos pateikimui. Brošiūros gali būti pateiktos bet kokia forma: pradedant paprastu popieriaus lapu, baigiant įmantriu laikraščiu. Brošiūrą gali pakeisti pastovi vieta arba skyrelis laikraštyje.

Sakytinė ir vizualinė komunikacija. Skirstoma taip: pristatymai ir pranešimai; pasirodymai masinėse informacijos priemonėse; ekspozicijos.

Trumpai apie ekspozicijas.
parengta ir patraukli ekspozicija paverčia informaciją įdomia ir lengvai suprantama. Jos gali būti surengtos beveik visose viešosiose vietose. Jei ekspozicija tinkamai išdėstyta, daugelis žmonių ją pastebės. Šis būdas taip pateikia svarbią informaciją, kad visuomenė galėtų lengvai ją įsisavinti ir suprasti.

Yra keletas bendravimo lygių. Jie skirstomi į emocinį, santykių ir dalykinį. Emocinis, kai vyrauja betarpiški potyriai ir reakcijos. Partneris vertinamas simpatijos – antipatijos kriterijais, sunku sąmoningai reguliuoti elgseną. Santykių lygyje derinami partnerių santykiai, lygybė ar pranašumas vienas kito atžvilgiu. Dalykiniame bendravimo lygyje sprendžiami profesiniai, atsakomybės pasidalinimo ir kiti su darbu susiję klausimai.

Norint bendradarbiauti dalykiniame lygyje būtina susitvarkyti emocijų ir santykių lygiuose, nes dalykiškumą gali trukdyti jausmų, nuostatų ar tarpasmeninių santykių pasireiškimas. Slopinti emocijas ir santykius netikslinga, nes tuomet jie gali pasireikšti su dar didesne jėga tada, kai reikia realizuoti sprendimus. Realizuojant skubotą sprendimą gali paaiškėti, kad bendradarbiavimo partneriai gana skirtingai suvokė tikslus ir uždavinius ir mėgina įgyvendinti ne visa tai, ką manė vadovas. Tuomet gali kilti bereikalinga įtampa ir gaištamas laikas grįžtant į pradinį etapą. Tad norint sutaupyti laiką ir pasiekti geros darbo kokybės reikia skirti pakankamai dėmesio ne tik dalykiniams klausimams, bet ir emocijoms ir santykiams ir ne tik problemos sprendimui, bet ir orientavimuisi bei kontaktui.

Vadovams komunikacija yra svarbi dėl daugelio priežasčių. Keletą jų paminėsiu. Komunikacija – tai bendra valdymo proceso (planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės) gija. Vadovai daug laiko skiria komunikacijai. Jam tenka daug bendrauti su pavaldiniais, viršininkais ar kolegomis, vartotojais ar tiekėjais tiesiogiai, telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis. Net su niekuo nebendraudami vadovai naudojasi komunikacinėmis priemonėmis, pvz., skaito arba rašo laiškus, ataskaitas ir pan. [8].

Kalbant ne tik apie vadovų komunikaciją, galima sakyti, kad visi mūsų išsireiškimai, judesiai, gestų žaismas, tylėjimas ir yra komunikacija. Būdami tarp žmonių norom nenorom teikiame žinias ir patys iš jų jas gauname. (9, p. 107).

Nagrinėjant techniškąją komunikacijos proceso pusę, skiriamos informacinės technologijos: asmeninis pokalbis, pokalbis telefonu, elektroninis paštas, laiškas, tarnybinis pranešimas (raštu) ir suvestinė (ataskaita). (2, p. 130).

Įvairus gali būti bendravimas organizacijos viduje: tarp atskirų valdymo lygių, tarp vieno lygio padalinių, tarp vadovo, pavaldinių ir darbo grupių, neformalus bendravimas per pertraukas, po darbo, išeiginėmis dienomis ir t.t. Ryškiausi būna vadovo kontaktai su savo pavaldiniais. Bendraudami su pavaldiniais vadovai praneša apie daromus pakeitimus, pasiūlymus, tuo pačiu sužino apie pavaldinių problemas, jų keliamas idėjas ir t.t. Vadovas gali sudaryti darbo grupes iškilusioms problemoms spręsti. Tokiu atveju jis sutinka su visa grupe, aktyvina jos darbą ir pan. Neformaliame bendravime labai svarbu vaidmenį vaidina gandai. Neformalaus bendravimo kontaktai žymiai operatyvesni už oficialiuosius. Gandais perduodamos konfidencialios informacijos turint tikslus. Nors gandų tikrumu abejojama, amerikiečių tyrimai parodė, kad apie 80% gandų perduoda tikslią informaciją apie padėtį organizacijoje, todėl vadovai stengiasi gandus panaudoti naudingai. Siekiant patikrinti rengiamų priemonių efektyvumą, sužinoti ką ketina daryti žmonės ir pan. Naudotis gandais irgi reikalinga kvalifikacija, kompetencija, nes kartais gandai gali būti paleisti visiškai klaidingai arba šmeižikiškai.

1.2. Bendravimas ir ryšiai

Bendraudami su pavaldiniais vadovai sugaišta daug laiko. Bendraujant svarbų vaidmenį vaidina suvokimas, semantika, neverbalinė informacija, blogas grįžtamasis ryšys, nemokėjimas išklausyti ir kt. Suvokimas priklauso nuo tikslo, emocijų , aplinkos ir kitokių veiksnių. Žmogaus požiūris į informaciją gali ją iškraipyti, pakeisti, siekiant savo užsibrėžtų tikslų. Teisingai suprasti informaciją kliudo ir žmonių tarpusavio santykiai, skirtingas išsilavinimas ir kitokie veiksniai. Perduodamos informacijos patikimumas didėja, kai vyrauja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas. Tikslią informaciją gauna tas vadovas, kuris moka išklausyti ir blogas žinias, ir geras žinias, ir neieško kaltininkų, sudaro tokią atmosferą, kada žmogus nebijo pasakyti savo klaidas, jas pripažinti. Semantika tiria žodžių naudojimą ir jais perduodamą prasmę, t.y. tuos pačius žodžius keli žmonės gali suprasti skirtingai. Daug žodžių būna daugiaprasmių. Dėl to pranešimas turi būti aiškus, tikslus, naudoti vienprasmius žodžius. Neverbaliniam bendravimui naudojami visi simboliai, išskyrus žodžius, pvz.: žvilgsnis (geras, blogas, piktas), šypsena (švelni, gera), gestai. Kalbos ypatybės yra tonas, balso moduliavimas, kalbos sklandumas ir t.t. Dažniausiai verbalinės ir neverbalinės asmeninių kontaktų priemonės naudojamos kartu. Naudingas bendravimas yra tada, kai žmogus pasiunčia ir lygiai tokį pat gauna pranešimą. Visuomet reikia mokėti klausyti, tai reiškia ne tik girdėti žodžius, bet ir jausti pašnekovo nuotaikas, jo jausmus,
susirūpinimą, nepasitenkinimą, pyktį, azartą ir t.t., – žodžiu, klausytis tarp žodžių. [3, 7].

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 2234 žodžiai iš 6647 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.