Dalykinės komunikacijos su ispanija ypatumai
5 (100%) 1 vote

Dalykinės komunikacijos su ispanija ypatumai

TURINYS

ĮVADAS 2

1. ŠALIES BENDROJI EKONOMINĖ IR POLITINĖ SITUACIJA 3

1.1. POLITINĖ SITUACIJA 3

1.2. EKONOMINĖ SITUACIJA 3

1.3. TEISINIS VERSLO REGULIAVIMAS 4

1.4. BANKAI IR FINANSINĖS PASLAUGOS ISPANIJOJE 4

1.5. KAI KURIE VERSLO KAŠTAI ISPANIJOJE 5

1.6. LOGISTIKA 6

2. ISPANIJOS ŠALIES DALYKINĖS KOMUNIKACIJOS 7

IR VERSLO ETIKA 7

2.1. DARBO APLINKA 7

2.2. E – VERSLAS, INTERNETAS 8

2.3. MOTERYS IR VERSLAS 9

2.4. KOMERCINIŲ RYŠIŲ UŽMEZGIMAS 9

2.5. SĖKMĖS STRATEGIJA 10

2.6. LAIKAS 11

2.7. DALYKINIAI SUSITIKIMAI 12

2.8. VERSLO KELIONĖS 13

2.9. DERYBOS SU ISPANAIS 14

2.10. VARDAI IR PAVARDĖS. KREIPIMASIS 17

2.11. BENDRAVIMO BŪDAS 18

2.12. PAPROČIAI 18

2.13. DRABUŽIAI IR IŠVAIZDA 19

2.14. KAIP SUPRASTI ISPANUS 19

2.15. VAIŠĖS, TRADICINIS MAISTAS, PIETŲ ETIKETAS 20

2.16. NEOFICIALUS BENDRAVIMAS 22

2.17. SUSIRAŠINĖJIMAS 23

IŠVADOS 25

LITERATŪROS SĄRAŠAS 26ĮVADAS

Senovės graikai tą kraštą vadino Vakarų Žvaigždės šalimi – Hesperia, o Romos imperijos laikais visas Pirėnų pusiasalis buvo vadinamas Hispania. Iš to kildinamas Ispanijos (Espana) pavadinimas.Pirmieji duomenys apie Pirėnų pusiasalio gyventojus pateikiami antikos autorių, kurie mini 1 tūkst. pr. Kr. ten gyvenusias iberų gentis. Vėliau į pusiasalį atsikėlė keltai, o dar vėliau jį buvo užkariavę kartaginiečiai, romėnai, vestgotai. Jau VI a. krikščionybė virto valstybine religija. VIII a. pradžioje visą Pirėnų pusiasalį užkariavo arabai ir berberai, vietinių gyventojų praminti maurais. Beveik aštuonis amžius jie valdė Pirėnus. Tik 1492 m. ispanams pavyko išsivaduoti ir sujungti visas žemes. Tada prasidėjęs laikotarpis materialinės ir dvasinės kultūros laimėjimais įėjo į Europos ir visos civilizacijos istoriją.Didžiausios Ispanijos etninės grupės tais laikais buvo andalūzai, aragonai, astūrai, kastilai. Šalies šiaurėje susiformavo tautos, turinčios savo kalbą,- katalonai, galisai, baskai.Baskų vaidmenį krašto istorijai galima būtų palyginti su žemaičiu reikšme Lietuvos istorijai. Baskai ir šiandien didžiuojasi, kad kažkada nepasidavė romėnu, o vėliau ir arabų, įtakai, sugebėjo išsaugoti nepriklausomybę, savitą kalbą ir kultūrą. Galisai savo kilme ir kultūra artimesni portugalams. Katalonai labai trumpai buvo arabų įtakoje, glaudesnius ir ilgesnius ryšius jie palaikė su frankais.Susijungusi Ispanija XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje troško užkariauti naujų žemių. Genujietis Kolumbas, vadovaujantis ispanų laivams, atrado Ameriką. Ispanai užkariavo Meksiką, Centrinę Ameriką, dalį Pietų Amerikos žemiu ir Afriką. Ispanija pasidarė galingiausia pasaulio valstybė. Tačiau XVI a. pabaigoje jos galia ėmė silpti, ir ji po truputį prarado dalį savo kolonijų. Pagaliau 1808 m. Ispaniją užgrobė Napoleonas. Dramatiškasis XIX a.- penkių Ispanijos revoliucijų šimtmetis. Pirmajame pasauliniame kare Ispanija nedalyvavo, o Antrajame pasauliniame kare buvo Vokietijos pusėje. Nuo 1936 iki 1975 m. šalyje viešpatavo Franko diktatūra. 1936 -1939 m. pilietiniame kare su diktatūra internacionalinių brigadų gretose kovėsi ir lietuvių. Po Franko mirties prasidėjo demokratiniai procesai ir spartus ekonominis krašto kilimas. Andalūzijai, Aragonui, Baskijai, Estremadūrai, Galisijai, Katalonijai, Valensijai, Balearų ir Kanarų saloms suteikta autonomija.

Savo tolesniame darbe aptarsiu bendravimo su ką tik aprašytąja šalimi bendravimo aspektus, formalų ir neformalų bendravimą, kultūros ypatumus, etikos klausimus.1. ŠALIES BENDROJI EKONOMINĖ IR POLITINĖ SITUACIJA

1.1. POLITINĖ SITUACIJA

Ispanijos karalystė – trečioji pagal dydį Europos Sąjungos valstybė. Ispanijos plotas – 504,78 tūkst. kv. km. Valstybė užima didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio, jai priklauso Kanarų, Balearų salos bei miestai Šiaurės Afrikoje Ceuta ir Meilila. Gyventojų skaičius 2001m. – 40 mln. Pagal 1978m. konstituciją Ispanija yra parlamentinė monarchija. Valstybės vadovas – Karalius Don Juan Carlos I.

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų Parlamentui. Parlamentą sudaro Deputatų kongresas ir Senatas. Kongrese 350 deputatų, o Senate – 259 nariai, renkami 4 metūų kadencijai.

Įstatymų vykdomoji valdžia priklauso Vyriausybei. Jai vadovauja Ministras Pirmininkas.

Ispanija suskirstyta į 17 administracinių vienetų, kuriuose renkamos vietinės valdžios institucijos.1.2. EKONOMINĖ SITUACIJA

1957 m. šalies pajamos vienam gyventojui siekė tik 335 eurus, tačiau pradėjus modernizuoti ūkį ir pritraukti užsienio investicijas prasidėjo ekonominis augimas. Ispanijos narystė ES tapo nauju impulsu šalies ūkio plėtrai, 1987 – 1990 m. šalies ekonomikos augimas buvo vienas didžiausių Europoje ir siekė 4 – 5%. Infliacijos mažinimas buvo ir tebėra vienas svarbiausių Ispanijos vyriausybės ekonominės politikos prioritetų.

Ispanijos ekonomikoje dominuoja paslaugų sektorius, kuris 2001m sudarė 66,2 proc. BVP. Pramonės sektorius sudaro 21,1 proc., statyba- 9,1 proc, žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė sudaro 3,6 proc, BVP.

Paslaugų sektoriuje pirmauja prekyba, turizmas, bankininkystė bei telekomunikacijos. Ispanija šiuo metu yra labiausiai lankomų šalių. Turizmas sukuria apie 10 proc., Ispanijos BVP ir apie 1 mln. darbo vietų.

Pagrindinė Ispanijos žemės ūkio produkcija yra : grūdinės
kultūros, vaisiai, daržovės, alyvuogės, vynuogės, runkeliai, jautiena, kiauliena, paukštiena, pieno produktai. Ispanija – žuvininkystės šalis.

Ispanijai įstojus į ES labai pakilo užsienio prekybos ir investicijų lygis. Importas augo greičiau nei eksportas dėl importinių vartojimo prekių paklausos vidaus rinkoje.

Eksportas – 132 mlrd. Eurų (2001) t .y. apie 20 proc. BVP. Eksportuojami produktai: technika, mašinos, maisto produktai, kt.

Importas – 168 mlrd. Eurų ( 2001 ) t.y. apie 26 proc. BVP. Importuojami produktai: technika ir įrengimai, kuras, cheminės medžiagos, pusgaminiai, plataus vartojimo prekės.

Pagrindiniai Ispanijos prekybos partneriai yra ES šalys: Prancūzija, Vokietija ir Italija.

Ispanija yra ir Lietuvos užsienio prekybos partneris. 2001m. Lietuvos eksportas į Ispaniją ir importas iš Ispanijos sudarė 1,3 proc., Lietuvos prekybos apyvartos.

Nuo 2002. sausio 1 d. euras pakeitė buvusį Ispanijos piniginį vienetą – pesetą ir tapo oficialia Ispanijos valiuta.

1.3. TEISINIS VERSLO REGULIAVIMAS

Verslo teisinės formos

Pagrindinės verslo organizavimo formos Ispanijoje yra šios:

– akcinė bendrovė ( Sociedad Aytonoma )

– uždaroji akcinė bendrovė ( Sociedad de Responsabilidad Limitada )

– ūkinė bendrija ( Sociedad Regular Colectiva)

– paprastoji komanditinė bendrija ( Sociedad Comanditaria Simple )

– akcinė komanditinė bendrija ( Sociedad Comanditaria por Acciones )

– personalinė įmonė (Empresario individual )

– prekių bendrovė ( Comunidad de Bienes )

– civilinė bendrovė ( Sociedad Civil )

– bendrų ekonominių interesų grupė ( Agrupacion de Interes Econimico )

– Europos ekonominių interesų grupė ( Agrupacion Europa de Inters Economico )

Pačios populiariausios verslo organizavimo formos tarp užsienio investuotojų yra akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės.

1.4. BANKAI IR FINANSINĖS PASLAUGOS ISPANIJOJE

Bankai

Jų sistemą reguliuoja Ekonomikos ministerija, Ispanijos bankas, Tarptautinių sandorių bendroji direkcija ir kt. institucijos.

Ispanijos bankas integruotas į Europos centrinių bankų sistemą ( ESCB ). Ispanijos bankas atlieka šias funkcijas: vykdo euro zonos pinigų politiką, vadovauja tarptautinių pervedimų operacijoms, leidžia banknotus, vykdo komercinius bankų ir kt kredito institucijų kontrolę. Ispanijoje užregistruoti 146 privatūs bankai iš kurių 53 yra užsienio bankai.

Ispanijos vertybinių popierių rinkos sistemą reguliuoja Nacionalinė vertybinių popierių rinkos komisija.

Sąskaitos banke atidarymas

Pagal Ispanijos banko taisykles užsienio pilietis gali atidaryti sąskaitą eurais arba kita užsienio valiuta. Tam reikia turėti Užsieniečio identifikavimo numerį ( NIE ) arba mokesčio mokėtojo numerį ( NIF ) . Asmenų tapatybės nustatymui reikia pateikti galiojantį pasą. Be to , per 15 dienų nuo sąskaitos atidarymo dienos reikia patvirtinti ne rezidento statusą, kurį bankas tikrina kas 2 metus. Jei įgyjamas rezidento statusas, apie tai turi būti pranešta bankui.1.5. KAI KURIE VERSLO KAŠTAI ISPANIJOJE

Patalpų nuoma ir įsigijimas

Biuro nuoma, priklausomai nuo vietos, 10-13 eurų/kv.m mėnesiui. Ieškant patalpų patartina kreiptis į nekilnojamo turto agentūrą, kuriai už paslaugą sumokamas vienkartinis mėnesinis mokestis. Prekybinių patalpų nuomos kaina Madride tokia pat kaip biuro patalpų. Sandėliavimo patalpų šalia Madrido nuoma kainuos nuo 3 iki 6 eurų kv./m per mėnesį. Patalpų biurui pardavimo kaina – nuo 1000 eurų kv/m, Madrido centre – apie 5000 eurų kv/m. Kituose Ispanijos miestuose – Barselonoje, Bilbao, patalpų nuomos ir įsigijimo kainos yra panašios.

Komunalinės paslaugos

-Telefono įvedimas – 143 eurai, mėnesinis abonentinis mokestis – 18 eurų.

– Dujos: abonentas 4,68 euro, plius 0,04 euro /kb.m.

– Elektra: 0,08 euro 1kwh ir pridėtiniai specialūs mokesčiai

Degalai

– Benzino A95 litro kaina – 084 euro.

– Dyzelio litro kaina – 0,71 euro.

Personalo kaštai

– Minimalus mėnesinis atlyginimas – 433 eurai. Mokama 14 atlyginimų ( papildomai už birželį ir gruodį ) .

– Atsiskaitymai socialiniam draudimui skaičiuojami nuo priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos. Įmokos socialiniam draudimui dydis – 37,4 proc.: darbdavys moka 30 proc., o darbuotojas – 7,4 proc. Tačiau taikomos įvairios mokestinės lengvatos buvusiems bedarbiams, daugiavaikėms šeimoms. Todėl patartina turėti juristą darbo klausimams spręsti.

Kiti kaštai

– Patalpų savininkas privalo pasirašyti sutartį dėl priešgaisrinės apsaugos;

– Privalomasis automobilio civilinės atsakomybės draudimas.1.6. LOGISTIKA

Infrastruktūra

Sausumos kelių bendras ilgis – 10 000km. Iki 2010m. bendras kelių tinklas turėtų būti iki 13 000km. Geležinkeliai sudaro per 14 000 km. 1993m. atidaryta nauja greitoji linija Madridas – Sevilija, kurioje pasiekiamas greitis 350 km/h. Jūrų uostai – turi 44 tarptautinius uostus prie Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros krantų.

Oro uostai – didžiausiuose miestuose yra apie 250 oro linijų, jungiančių Ispaniją su 33 pasaulio šalių tarptautiniais uostais. Šalis užima tranzitinę padėtį keliaujant iš Europos į Afriką, Ameriką.

Telekomunikacijos

Telekomunikacijų rinkos liberalizavimas užbaigtas 1998m. gruodį., kai prie egzistuojančių trijų operatorių prisijungė keletas naujų tiekėjų. Mobilus
ryšys sparčiai populiarėja.2. ISPANIJOS ŠALIES DALYKINĖS KOMUNIKACIJOS

IR VERSLO ETIKA

2.1. DARBO APLINKA

Vyresnumas ir prestižas.

Ispanų verslo įmonė valdoma vienvaldystės principu kaip ir imperija, kurios visa valdžia sutelkta vieno arba kelių asmenų rankose.. Darbuotojai suskirstyti pagal lygmenis, kurių kiekvienas pavaldus aukštesniajam. Asmens prestižą lemia jo padėtis hierarchinėje struktūroje, bet ne geri darbo rezultatai ar kompetencija.

Itin didelę reikšmę turi vyresnumas. Pirmiausia nuo jo priklauso kilimas tarnybos laiptais. Ispanams nebūdinga siekti sėkmės, jam aktualu asmens titulas. Ispanas niekada neatsisakys aukšto rango pareigų , nors darbas ar alga nėra viliojantis. Jie linkę dirgti vienoje bendrovėje ir laukti paaukštinimo, kurį turi gauti, bet me imtis naujo darbo, net jai jis būtų įdomesnis.

Sėkmės reikšmė

Vyrauja išdidumo ir garbės jausmas, bet ne praktiškumas. Firma, turinti šimtametę istoriją ir tradiciškai tvarkanti verslo reikalus, laikoma tokia pat įspūdinga kaip nauja verslamonė, naudojanti šiuolaikinius valdymo metodus ir puikiai realizuojanti savo gaminius.

Daugelis ispanų įmonių yra mažos ir valdomos šeimos, ir ispanai samdo tik tuos kuriais gali pasitikėti, dar geriau jau pažįstamą žmogų.

Mažų ir vidutinių įmonių , kurios sudaro 88 proc. privataus sektoriaus darbo vietų, darbuotojai dažnai nėra pakankamai išsilavinę, ypač verslo išsimokslinime, vietoj to jie yra baigę teisės, filosofijos studijas. Dėl to dažnai trūksta gerai suderinto darbo.

Ispanų darbo etika

Daugelis ispanų siekia darbo ir laisvalaikio pusiausvyros, tarnybą žiūrima kaip į būdą užsidirbti pragyvenimui, bet ne kaip į tai kas vadinama dar „darbo manija“. Ispanui didelis nuostolis , jei jis aukoja savo laisvalaikį dėl darbo.

Ispanai mėgsta daug laisvesnį darbo tempą nei kitų kultūrų žmonės. Iš ryto vieną valandą praleidžia skaitydami laikraščius, šnekučiuodamiesi su kolegėmis ir galbūt pusvalandį skirdami pusryčiams. Tarp 13,30 ir 16,00 h yra siesta, neskubių pietų metas ,c o darbo diena baigiasi 19,00 h., išskyrus vasarą, kada daugelis įmonių užsidaro apie 15,00h.

Lėtesnį darbo tempą iš dalies paaiškina tai, kad asmeniniai tikslai ir pasiekimai mažai susiję su darbo vieta. Ispanas nemano, jog norėdamas pagerinti savo padėti, turėtų dirbti sparčiau ir daugiau. Be to Ispanijoj yra labai stiprūs darbo apsaugos įstatymus, kad galimybė būti atleistam iš darbo yra labai menka.

Profsąjungos labai stiprios, stambios ir galingos.

Tačiau Darbininkų įstatymo kodeksas nustato darbuotojo darbo reikalavimus, ir dėl darbo sutarties pažeidimo gali būti sumažintas arba sulaikytas atlyginimas.

Birželį ir gruodį išmokamas dvigubas atlyginimas, o jei įmonė turėjo didelį pelną – tai ir trigubas atlyginimas. Įstatymu garantuotas 30 dienų apmokamos atostogos ir apmokamos nacionalinės šventės. Privalomas pensinis amžius yra 65 metai. Darbdaviai mokėti pensijas neįpareigoti.

Sprendimai

Autokratinis vadovavimo stilius lemia, kad galutinai sprendžia vyriausioji vadovybė, sprendimas niekada nesiremia visuotiniu sutarimu. Bendrovės aukščiausio rango asmenys apžvelgia daugelio įvairių skyrių pranešimus, bet jie neprivalo vadovautis žemesnio rango vadovų nurodymais. Toks elgesys parodytų , kad jie nėra pasitikintys savimi ir tokie galingi.

Dėl įvairių priežasčių pavaldiniai patys nenori rodyti savo iniciatyvos viešai, reikšti savo nuomonę, Galbūt taip elgiasi iš mandagumo vyresnybei, iš baimės apsijuokti abejodamas.

Algų didinimas aptariamas valstybės mastu, vieną kartą per metus, tačiau šitai priklauso nuo asmens padėties organizacijoje, o ne nuo naujo nėrimosi iš kailio. Jeigu sprendimas, darantis poveikį įmonės vidaus reikalams, nesulaukia plataus pritarimo, kartais gali prasiveržti darbuotojų protestai. Tokiu atveju sprendėjai galbūt pasiduos spaudimui ir pakartotinai apsvarstę kiek pakeis savo sprendimą.

Vidurinio lygmens vadovas

Kadangi įmonė dažniausiai yra šeimos nuosavybė ir šeimos vadovaujama, hierarchinį valdymo būdą gali būti nelengva pastebėti. Ne ispanams gali susidaryti įspūdis, jog jie bendrauja su sprendėju , ir tik vėliau supras, kad ne. Nors vidurinio lygmens vadovai neturi teisės priimti sprendimą, užsieniečiams patartina užmegzti su jais gerus santykius, kadangi būtent jie parengs ataskaitą, kuria bus grindžiamas sprendimas.

2.2. E – VERSLAS, INTERNETAS

Dėl palyginti žemų BVP vienam gyventojui ir personalinių kompiuterių naudojimo rodiklių Ispanija vadinama Vakarų Europos technologiniu stabdžiu. Tik apie 9 proc. suaugusių ispanų naudojasi internetu. Tikimasi, kad iki 2004m. šis rodiklis išaugs tik iki 11 proc. Ispanijos E verslo asociacijos duomenimis 2001m. verslo tarp įmonių ir vartotojų paradavimų apimtys sudarė 525,12 mln. eurų. Tačiau prekyba užsakant iš katalogų, niekada nebuvo populiaru Ispanijoje. Kita kliūtis plėsti B2B verslą susijusi su žemu interneto naudojimo rodikliu.

2001m. el. verslo tarp įmonių formą savo veikloje naudoja 35,6 proc. vidutinio dydžio įmonės, 19,4 proc. vidutinių įmonių planuoja plėtoti B2B savo veikloje.

E verslas populiariausias šiuose sektoriuose: paslaugos, didmeninė prekyba, finansai, draudimas.

Be to, Ispanijos
vyriausybės iniciatyva vykdoma programa INFO XXI „Informacinė visuomenė visiems“.2001 -2003 m. laikotarpiui skiriama 5,36 mlrd. Eurų įvairiems su internetu susijusiems projektams.

2.3. MOTERYS IR VERSLAS

Vis daugiau ispanių moterų imasi profesinės veiklos, ypač tokiuose dideliuose miestuose kaip Madridas ir Barselona. Daug dirba verslo, teisės, medicinos, mokslo ir švietimo srityse. Jos sugebėjo įsitvirtinti viduriniame vadovaujančiame korporacinio pasaulio sluoksnyje, tačiau neįleidžiamos į aukščiausios valdžios ešeloną. Moterų kaip ir vyrų sėkmę lemia klasikinė kilmė, išsimokslinimas ir asmeniniai ryšiai. Moterų atžvilgiu ispanai dažnai pernelyg iškalbūs, kartais net triukšmingi. Ispanams įprastas vaizdas, kai gatve eina viena jauna moteris atakuojama nepageidaujamų vyrų gestais, švilpimu, pastabomis ir nemandagiu prisiartinimu. Moteriai tokioje situacijoje patariam likti budriai, tylėti ir vengti akių kontakto. Jeigu toks elgesys nesiliauja, jus persekioja, reikia kviesti į pagalbą policiją arba kitą padoriai atrodantį žmogų.

Patarimai užsienietėms verslininkėms

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2361 žodžiai iš 7778 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.