Dalykinio bendravimo su švedijos atstovais ypatumai
5 (100%) 1 vote

Dalykinio bendravimo su švedijos atstovais ypatumai

TURINYS

ĮVADAS 3

1. ŠVEDŲ GYVENIMAS IR ŠVEDIJA 4

1.1. Laisvalaikis 4

1.2. Švedijos tradicinės šventės 4

1.3. Švediška virtuvė 5

1.4. Apranga 5

2. PAGRINDINĖS VERSLO KULTŪROS KRYPTYS ŠVEDIJOJE 7

2.1. Kaip geriausia žmonėms bendrauti? 7

2.2. Švedų požiūris į laiką 8

2.3. Visuomenės bendravimas su pasauliu 8

2.3.1. Bendravimo būdai 9

2.4. Susitikimų planavimas. 10

2.5. Supažindinimas. 10

2.6. Darbo kultūra. 10

2.7. Vadovavimo stilius. 11

2.8. Viršininkų ir pavaldinių santykiai. 11

2.9. Susirinkimai ir pristatymai. 12

2.10. Derybos. 12

2.11. Dovanos 12

APIBENDRINIMAS 14

LITERATŪRA 15

ĮVADAS

Švedija nėra didelė šalis, tačiau skiriasi atskirų vietovių ir kraštovaizdis, ir tradicijos. Banguojančios Skonės lygumos ir ten esantys vienas greta kito kalnai primena žemyninę Europą, toliau į šiaurę – miškais apaugusios Smolando aukštumos, dar toliau į šiaurę – derlingos žemės ir pramonė, dideli miestai ir didžiuliai ežerai. Nors ši dalis ir vadinama centrine, tai nėra vidurys! Jei keliausime pakrante palei Botnijos įlanką, pamatysime smulkius ūkius ir sunkiosios pramonės centrus. Toliau į vakarus – Vermlandas, Dalarna ir Herjedalenas. Ir, kai mums jau atrodo, kad pasiekėme pasaulio kraštą, pasirodo, kad tai tik Švedijos vidurys.

Šiaurinėje dalyje gyventojai įsikūrę upių slėniuose. Kuo toliau į šiaurę, tuo gyventojų mažiau.

Klimatas irgi labai skiriasi. Skonėje metų laikai gana ryškūs, o šiaurėje sniegas gali iškristi rugpjūtį, o žiema užtrukti iki pat birželio.

Šiame darbe bandysiu apžvelgti Švedijos tarpkultūrinius bendravimo skirtumus. Mėginsiu atsakyti į tai kuo jis skiriasi nuo kitų šalių bendravimo. Panagrinėsiu verslo kultūros kryptis, bendravimo būdą ir etiketą Švedijoje.

1. ŠVEDŲ GYVENIMAS IR ŠVEDIJA

Švedija ir Danija buvo istorinės varžovės, kartais susiremdavusios kruvinuose konfliktuose. Tam tikros elgesio normos, vertybės bei etiketas yra bendri daugumai skandinavų.

Kiti šiauriečiai švedus laiko aristokratiškais žemvaldžiais, norvegus netašytais, gal net nekultūringais konservatoriais, o danus – agresyviais individualistais. Tai stereotipinės sampratos, tačiau padedančios suvokti tam tikrus skandinavų elgesio skirtumus.

Prieš keletą metų The Economist žurnale švedai buvo pavadinti mėlynakiais, šviesiaplaukiais japonais, šitaip pabrėžiant sąsają tarp stiprios grupinės orientacijos Japonijoje ir tokios pat tvirtos nuostatos Švedijoje.

1.1. Laisvalaikis

Ką švedai veikia laisvalaikiu? Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės klausosi muzikos – vyrai dažniau nei moterys – skaito spaudą, remontuoja mašinas ar namus, sportuoja arba žiūri sporto laidas per televiziją. Užtat moterys daug dažniau užsiima rankdarbiais, rašo dienoraštį, laiškus, eina į bažnyčią (bent jau kartą per metus), lanko meno parodas, muziejus ir įvairius būrelius. Brandaus amžiaus sulaukę ir pagyvenę žmonės mėgsta dirbti sode, taip pat vaikščioti po mišką, prie ežero, parke, beje, moterys labiau nei vyrai. Taip leisti laiką 16-24 metų jaunimas nelabai mėgsta – vaikinai ir merginos mėgsta klausytis muzikos, eiti į kiną ir diskotekas, kavines ir alaus barus, sportuoti arba stebėti sporto varžybas. Tam, kad galėtum kopti į kalnus, reikia gero fizinio pasirengimo. Tikriausiai todėl per metus kalnuose pabūna tik 9% 16-74 metų švedų. Tačiau 75% šios amžiaus grupės gyventojų maudosi bent jau vieną kartą per sezoną, 90% jaunimo nuo 16 iki 24 m. ir 10% pagyvenusių žmonių nuo 65 iki 74 metų plaukioja ir maudosi atviruose vandens telkiniuose.

1.2. Švedijos tradicinės šventės

Esant tokiai skirtingai geografijai ir klimatui, visai nenuostabu, kad tradicijos irgi skiriasi. Pietinės provincijos iki 1658 m. priklausiusios Danijai, savo tradicijomis labai artimos Europai, tačiau to nepasakysi apie visą kitą Švedijos dalį. Daug švenčių susijusios su religija. Iš kartos į kartą perduodamos senosios tradicijos, kuriamos naujos, senelių maisto gaminimo receptai skelbiami populiariuose žurnaluose.

Švedai švenčia Užgavėnes bei Gavėnią, savo vėliavos dieną Birželio 6-ąją, vasarą palydi Vėžių vaišėmis, o rudens pradžioje švenčia dar dvi šventes: Raugintų strimėlių ir Ungurių. Lapkričio 10 d., šv. Martyno išvakarėse, įvairiose vietose, dažniausiai restoranuose, renkasi iš Skonės kilusieji pasimėgauti žąsiena. Lapkričio 13-oji – šv. Liucijos diena – vienintelė unikali švedų šventė.

Gana naujas paprotys – Advento pagerbimas deginant žvakes. Į pailgas žvakides sustatomos keturios žvakės. Pirmąjį advento sekmadienį uždegama pirmoji žvakė, antrąjį sekmadienį – antroji ir trečioji, o paskutinį sekmadienį – ketvirtoji. Statomos žvakės ir ant palangių, dabar vis dažniau panaudojant laiptuotos piramidės formos žvakides.

O Naujieji metai Švedijoje sutinkami panašiai kaip ir kitose šalyse. Priešingai nei per Kalėdas, kai žmonės užsidaro namuose ir gatvės ištuštėja, Naujųjų metų naktį gatvėse pilna žmonių.

1.3. Švediška virtuvė

Tradicinė švedų virtuvė nepasižymi didele įvairove ir mažai žinoma kitose pasaulio šalyse. Amžių amžius švedai skurdo ir, įsižiūrėjus į tipišką Švedijos virtuvę, galima pastebėti, kad ją kūrė neturtingi žmonės, šiaurės klimato sąlygomis dirbę sunkų fizinį
darbą. Tradiciniai švedų patiekalai gaminami iš paprasčiausių produktų, kurių visada yra po ranka – kiaulienos, silkės, kopūstų, žirnių, bulvių, miltų. Daugelio tipiškų švedų valgių istorija siekia tuos laikus, kai šeimoje buvo tik vienas katilas, kuriame virdavo mėsą, daržoves ir šakniavaisius. Kai kurie švedų valgiai panašūs į lietuvių, pavyzdžiui, „kaldomar“ – ne kas kita kaip visiems gerai žinomi kopūstiniai balandėliai, o „kroppkakor“ labai primena mūsų cepelinus su mėsa, tik švedai juos daro apskritus, įdaro ne malta, o smulkiai pjaustyta kiauliena ir valgo ne su grietinės padažu, o su bruknių džemu. Švedai mėgsta ir strimeles, keptas su petražolėmis (čia jos vadinamos Baltijos silkėmis) ir žirnių sriubą su kiauliena ir paprastus blynus su uogiene arba obuolių ar mėsos įdaru, ir bulvinius blynus, tik čia bulvės tarkuojamos ne smulkia, o stambia tarka. Švedijos virtuvėje labai dažnai naudojamas mėsos faršas – iš jo gaminama daug, ypač vaikų, mėgstamų patiekalų: mėsos kukuliai (kottbullar) su bruknių uogiene, mėsos apkepas, padažas iš mėsos faršo (kottfarssas) ir, žinoma, mėsainius.

1.4. Apranga

Kad ir kokia proga – per verslo ar draugiškus susitikimus, darbe, restorane ar gatvėje – tiek vyrų, tiek moterų drabužiai oficialūs. Šiuo atveju „oficialūs“ reiškia, kad bent įstaigose vyrai dėvi tamsų kostiumą, ryši kaklaraištį, o moterys vilki griežtą kostiumėlį arba sijoną ir palaidinę.

Darbo aplinkoje vyrams nedera vilkėti chaki ar kitokio neoficialaus stiliaus drabužių. Gatvėje neoficialūs drabužiai gali būti džinsai ir sportbačiai, nors tokia apranga labiau tinka sporto salėse, paplūdimyje ar bėgiojant (moterys darbe neavi sportbačių)

Per pobūvius neoficialus apsirengimas reiškia skoningai suderintus drabužius, tačiau nebūtinai švarkas ir kaklaraištis.

„Oficialus“ apsirengimas – tai paprastai oficialūs vakariniai drabužiai, pagal amerikietiškus mastelius labai puošnūs.

Daugelyje restoranų nereikalaujama, kad vyrai ryšėtų kaklaraištį, nors prabangiuose restoranuose įprasta, kad vyrai ir moterys gerai apsirengę.

Sekmadieniais švedai įpratę šiek tiek pasipuošti. Atminkite, kad nedera išsišokti, bet reikia vengti pasipuikavimo ir neišsiduoti, koks jūsų statusas – Švedijoje net daug uždirbantys aukšti vadovai nesirengia prašmatniau nei vidurinysis personalas.

Tai nereiškia, kad švedai prastai rengiasi. Tai veikiau reiškia, jog visi švedai gerai apsirengę, bet niekas neišsiskiria savo drabužiais. Vieninteliu atveju tikrai tinka amerikietiško stiliaus kasdieniai drabužiai – vasarą užmiestyje.

Švedai nepaprastai seka madas ir gražaus fasono bei gero pasiuvimo drabužiai mėgstami tiek darbe, tiek kur nors išėjus vakare. Taip yra netgi mažesniuose miesteliuose.

Švedijoje yra keturi ryškūs metų laikai ir pagal juos dera rengtis. Per patį vidurvasarį oras būna karštas ir drėgnas. Ilgomis žiemomis (jos kartais trunka devynis mėnesius) reikta šilti) žieminių drabužių: storo palto, šiltų pirštinių, kepurės, žieminių batų ir viso kito. Kaip ir visuose Šiaurės kraštuose, per šalčius moterims (kartais ir vyrams) darbe leistina avėti šiltus batus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1294 žodžiai iš 4151 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.