Dangaus kūnų
judėjimas
Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į rytus . Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu,todėl Žemė apsisuka apie savo ašį per 24 valandas. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą.Į Saulę atsisukusioje Žemės pusėje yra diena ,o priešingoje pusėje –naktis. Išimtį sudaro ašigaliai ir jiems artimos sritys. Čia tam tikrą laikotarpį būna tik diena ir tam tikrą laikotarpį- tik naktis.
Metų laikai atsiranda dėl to, kad ašis, apie kurią sukasi Žemė, yra pasvirusi. Žemės pasvirimas padaro taip, kad šiaurės ašigalis būtų arčiau Saulės negu pietų pusę metų ir atvirkščiai. Pusrutulis, kuris yra arčiau Saulės, turi ilgesnę dieną, gauna daugiau spindulių, kurie pasiekia Žemę statesniu kampu, nei to pusrutulio, kuris yra toliau. Jei šiaurės pakrypęs į Saulę, jame yra vasara, o pietų pusrutulyje – žiema.
Jei Žemės ašis nebūtų pakrypusi, kiekviena diena ir naktis truktų 12 valandų ir nebūtų metų laikų. Įdomus yra tas faktas, kad Marso ašis yra pakrypusi kaip ir Žemės, tai reiškia, kad ši planeta gali turėti panašius metų laikus.
Apytiksliai kovo 21 ir rugsėjo 23 abu pusrutuliai yra vienodai nutolę nuo Saulės. Tuo laikotarpiu Saulė yra tiesiai prieš pusiaujį. Dienos ir nakties trukmė visoje planetoje yra apytiksliai lygi, išskyrus ašigalius. Maždaug birželio 21 ir gruodžio 22 atstumai tarp ašigalių ir Saulės yra didžiausi, šios datos laikomos Saulėgrįžos laikotarpiu.
Metų laikai skiriasi savo trukme. Kadangi Žemės forma yra ovali ir Saulė nėra tiksliai orbitos centre. Žemė juda greičiau, kai yra arčiau Saulės, negu kai yra toliau nuo jos. Todėl metų laikas, kai Žemė yra arčiau Saulės, praeina greičiau.
Metų laikų kaitą lemia:
1. pastovus 23,50 kampas tarp Žemės sukimosi ašies ir statmens jos orbitos plokštumai;
2. Žemės skriejimas aplink Saulę;
3. nekintama Žemės ašies padėtis erdvėje (ji visą laiką yra lygiagreti pati sau).
Regimasis Saulės judėjimas.
Saulės judėjimą dangumi mes matome iš aplink Saulę skriejančios Žemės. Šis metinis Saulės kelias dangumi vadinamas ekliptika. Saulė keliauja per 13 žvaigždynų, iš kurių 12 vadinami zodiako žvaigždynais. Zodiakui nepriskiriamas Gyvatnešis. Vidurdieny neįmanoma matyti, kuriame žvaigždyne yra Saulė, nes stipri jos šviesa nustelbia palyginti silpną žvaigždžių spindėjimą. Žinant kuriame žvaigždyne Saulė būna vidurnaktį, galima nurodyti, kur ji būna vidurdienį. Dėl to vidurnaktį reikia nustatyti aukščiausiai virš horizonto esantį zodiako žvaigždyną ir pagal jį nustatyti, kur Saulė bus vidurdienį.Žiemą Saulė apkeliauja Šaulio, Ožiaragio, Vandenio žvaigždynus. Pavasarį – Žuvų, Avino bei Jaučio. Vasarą – Dvynių, Vėžio, Liūto. Rudenį – Mergelės, Svarstyklių, Skorpionų ir Gyvatnešio žvaigždynus.