Danija
5 (100%) 1 vote

Danija

TURINYS

1.ĮŽANGA…………………………………………………………………

2.OFICIALUS PAVADINIMAS………………….………………………

3.PLOTAS, GEOGRAFIJA, GAMTA………………….………

4.GYVENTOJAI………………………………………………………..…

5.NACIONALINĖ SUDĖTIS…………………………………..…………

6.KALBA…………………………………………………………..………

7.OFICIALI RELIGIJA……………………………………………………

8.PINIGINIS VIENETAS………………………………………………….

9.KAIMYNAI………………………………………………………………

10.ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS,DIDŽIAUSI MIESTAI

11.GEOGRAFINIAI EKSTREMUMAI……

12.ŠVENTĖS……………………………………………………………..…

13.ĮŽYMŪS ŽMONĖS…………………………………..

14.NACIONALINĖ VIRTUVĖ……………………………………….……

15.ISTORINĖS ŽINIOS……………………………………………….……

16.TURIZMAS, LANKYTINOS VIETOS……………

a.Faktai kelionei……………………………………………………..

b.Kada važiuoti?……………………………………………………..

c.Įvykiai……………………………………………………….…….

d.Poilsinis turizmas…………………………………………….……

Kopenhaga……………………………………………….…….

Arhus…………………………………………………….…….

Ribe…………………………………………………………….

Mons Klint……………………………………………………..

Egeskov pilis…………………………………………….……..

Legoland………………………………………………….……

e.Aktyvusis turizmas…………………………………………..……

17.DAR ŠIS TAS APIE DANIJĄ…….…….

a.Politinės žinios………………………………………………….…

b.Keltų ir tunelių sistema………………..….

c.Jūrininkystė…………………………………………………….…

d.Žemės ūkis ir maisto pramonė……….….

e.Perdirbamoji pramonė……………………………………….……

f.Ar žinote kad… ………………………………………………….

18.LITERATŪRA……………………………………………………….….

1. ĮŽANGA

Kažkada buvusi vikingų žemė, vėliau viena iš pagrindinių šiaurės Europos valstijų Danija tapo modernia, klestinti ir turtinga valstybė, dalyvaujanti politiniame ir ekonominiam Europos gyvenime.

Danija, kaip ir kiekviena šalis gali būti pristatyta skirtingai. Štai taip ji atrodo iš 36000km. aukščio.

Pav. 1 Danija iš 36000km. aukščio.

2. OFICIALUS PAVADINIMAS

Ilgas vartojamas pavadinimas – Danijos Karalystė (Kingdom of Denmark).

Trumpas naudojamas pavadinimas – Danija (Denmark).

Vietinis ilgas pavadinimas – Kongeriget Danmark.

Vietinis trumpas pavadinimas – Danmark.

Sostinė – Kopenhaga (Kobenhavn).

Danijos Karalystės vėliava „Dannebrog“ laikoma viena seniausių valstybinių Europos vėliavų; pasak padavimo, raudonas su baltu kryžiumi audeklas nukrito iš dangaus Estijoje ankstyvaisiais viduramžiais; gal todėl Talino ir Kopenhagos miestų vėliavos ganėtinai panašios.

Pav. 2 Danijos vėliava

3. PLOTAS, GEOGRAFIJA, GAMTA

Danija užima plotą, kurio išmatavimai 43093 kv2, kitais žodžiais tai tolygu plotui kurį užima Šveicarija ar palyginus dar kitaip vienai devintajai ploto kurį užima Kalifornija.

Kalbant geografiškai Danija randasi tarp 54° 34′ ir 57° 45′ šiaurinės platumos ir 8° 5′ ir 15° 12′ vakarinės ilgumos. Jei šie skaičiai jums nieko nesako galima pridurti, kad valstybinę sieną sausumoje Danija turi tik su Vokietija Jutlandijos pusiasalio pietuose – 68km., kiti artimiausi kaimynai Švedija ir Norvegija atskirta nuo Danijos sąsiauriais “Skagerrak” ir “Kattegat”, beje iki Švedijos tik 20km. atstumu. Atstumas iki Norvegijos apie 200km., o iki Didžiosios Britanijos per šiaurės jūrą – 500km..

Kas liečia geografinę padėtį, Danija, užimanti palyginus nedidelę teritoriją gali parungtyniauti su dauguma valstybių. Pusiasalis Jutlandija (Jutland) yra dalis Europos žemių, o likusią Danijos dalį sudaro salos, apie kurias savo laiku taip iškalbingai rašė Hansas Kristianas Andersenas. Šių salų yra be galo daug – ne mažiau nei 406, ir didelių ir mažų. Devyniasdešimt iš jų apgyvendintos. Pati didžiausia tai Zelandija (Sjaelland) (kurioje ir randasi Danijos sostinė Kopenhaga), Fjun (Fyn), dvi salos dvynės Loland (Lolland) ir Falsteris (Falster), o taip pat Baltijos jūroje, atitolęs į vakarus nuo pagrindinių salų apie 200km. – Bornholmas (Bornholm), (80 km iki Lenkijos, 40 km iki Švedijos).

Dėka tokios geografinės padėties nei vienas danas ar danė negyvena toliau nei 52 km. nuo jūros.

Pav. 3 Danija

Dėl tokios geografinės padėties Danija, atsižvelgiant į palyginus nedidelį užimamos teritorijos plotą), turi neįtikėtinai ilgą valstybės sieną 7300km., kas yra lygu, norite tikėkite norite ne, vienai šeštajai žemės rutulio
apskritimo.

Keli faktai apie Danijos gamtovaizdį: vyrauja žemumos – 75% teritorijos kilę iki 100m. virš jūros lygio; ledyninės kilmės dariniai; „bėgantis“ krantas orinėje dalyje; paplūdimiai, kopos, pelkės, lagūnos ir fiordai pakrantėje (Limfiordas atskiria Vendsyselio salą nuo Jutlandijos; Ringkiobingo ir Mariagero fiordai); Vedų jūra (Vadenhavet) pietvakarių Jutlandijos pakrantėje (pylimais atskirta pelkėta „jūra“, avių ganyklos); Samsės salos uolos (šlifai), granitinės ir gneisinės Bornholmo uolos; Jutlandijos pusiasalis 29500km2. – įskaitant Vendsyselio ir Morso salas. Dirbamoji žemė užima 65%, miškai (Jutlandijoje eglės, pušys, bukai; Zelandijoje bukai, ąžuolai) 12%, pievos ir ganyklos 6%, ežerai, upės fiordai ir vedai 5% šalies teritorijos; saugomos teritorijos užima 4% šalies teritorijos – Vildmosės aukštapelkė.

4. GYVENTOJAI.

Gyventojų skaičius: 5,336,349 (šis ir kiti faktai susiję su gyventojais pateikti remiantis 2000 metų duomenimis).

Amžiaus struktūra:

0-14 metų 18% (vyrų-505,820; moterų-479,815)

15-64 metų 67% (vyrų-1,802,665; moterų-1,755,633)

65ir daugiau metų 15% (vyrų-330,055; moterų-462,406)

Gyventojų augimo greitis: 0,31%

Gimstamumo greitis:12,6 gimusio/1000 gyventojų

Mirtingumo greitis:11 mirusių/1000 gyventojų

Imigrantų augimo greitis: 1,95 imigranto/1000gyventojų

Lytinis santykis:

Tik gimusių 1,05 vyro/moteriai

Virš 15 metų 1,05 vyro/moteriai

15-64 metų 1,03 vyro/moteriai

65 ir daugiau metų 0,71 vyro/moteriai

viso gyventojų 0.98 vyro/moteriai

Kūdikių mirštamumo greitis: 5,11 mirusio/1000 gimusių

Gimstamumo vidurkis: 1,73 kūdikio/moteriai

Ilgaamžiškumo rodiklis:

Visų gyventojų vidutiniškai 76,54 metai

Vyrų vidutiniškai 73,95 metai

Moterų vidutiniškai 79,27 metai

5. NACIONALINĖ SUDĖTIS

Nacionalinė sudėtis:

Danijos piliečiai 96,5 (danai-94,5%, vokiečiai-1,5%, 0,5%-švedai), kasmet pilietybę gauna apie 3 tūkstančiai užsieniečių.

Užsieniečiai 3,5% (iš jų turkai 19%, pietų slavai, britai, norvegai po 6%, vokiečiai, švedai, iranėnai po 5%;). Imigrantų daugiau nei emigrantų (1988-1992 – atvyko 200 tūkst., išvyko 167 tūkst. žmonių).

Danų pavardės: dažniausiai paplitusios pavardės (22%) baigiasi galūne “-sen”; kitos pavardės: Jensen 7,7%, Nielsen 7,3%, Hansen 6,2%, Pedersen, Andersen, Christensen, Larsen, Sorensen.

6. KALBA

Nacionalinė kalba – danų; XVI-XIX a. buvo oficialioji kalba ir Norvegijoje. Danų kalboje yra trys pagrindinės tarmių grupės: jutlandų – pusiasalyje; salų – zelandų, fiunų ir kitos bei bornholmų. Šiuolaikinė literatūrinė kalba susiformavo XVIII a. zelandų tarmių pagrindu. Nors ir retai, tačiau galima išgirsti kalbant vokiečių kalba. Anglų kalba yra antra dominuojanti kalba Danijoje.

7. OFICIALI RELIGIJA

Dauguma danų yra liuteronai – 87%. Kitos paplitusios religijos: katalikai, judėjai. Apie 5% tikinčiųjų maldos namus lanko kiekvieną sekmadienį.

8. PINIGINIS VIENETAS

Danijos krona (DKr) = 100 erių; l JAV doleris = 7,336DKr (2000 metų duomenimis). Užsienio valiutos atsargos 9,1 milijardas JAV dolerių. Aukso atsargos 2 milijonai Trojos uncijų.

9. KAIMYNAI

Vienintelė kaimyninė valstybė, su kuria Danija turi sausumos pasienį Jutlandijos pusiasalio pietuose yra Vokietija. Pasienio ruožo ilgis 68km.. Kiti artimiausi kaimynai Švedija ir Norvegija atskirta nuo Danijos sąsiauriais “Skagerrak” ir “Kattegat”, beje iki Švedijos tik 20km. atstumu. Atstumas iki Norvegijos apie 200km.. Iki Didžiosios Britanijos per šiaurės jūrą – 500km..

10. ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS, DIDŽIAUSI MIESTAI

14 amatų, 2 komunos

Amatas Komuna lietuviškai-daniškai Plotas km2 Gyventojų sk. (tūkst.) Tankumas 1ž./km2 Centras lietuviškai-daniškai

1970 1981 1993

BornholmasBornholm 588 47 47 45 77 Rione-Rǿnne

Fiunas-Fyn 3486 433 454 465 133 Odense-Odense

Fredenksborgas-Fredenksborg 1347 259 330 346 257 Htileriodas-Hillerǿd

Amatas Komuna lietuviškai-daniškai Plotas km2 Gyventojų skaičius (tūkst.) Žmonių tankumas 1/km2 Centras lietuviškai-daniškai

1970 1981 1993

Orhusas-Arhus 4561 533 576 610 134 Orhusas-Arhus

Pietų Jutlandija-Sǿnderjylland 3938 238 251 251 64 Obenro-Abenra

Ribė-Ribe 3131 198 213 221 70 Ribe-Ribe

Ringkiobingas-Ringk0bing 4853 241 263 269 55 Ringkiobingas-Ringkǿbing

Roskildė-Roskilde 891 153 203 221 248 Roskildė-Roskilde

Storstriomas-Storslrǿm 3398 252 260 257 76 Niukiobingas-Nykǿbing

Šiaurės Jutlandija-Nordjylland 5173 456 482 487 79 Olborgas-Alborg

Vakarų Zelandija-Vestsjaelland 2984 259 279 286 96 Sore-Sorǿ

Veile-Vejle 2997 306 327 334 112 Veile-Vejie

Viborgas-Viborg 4122 221 232 230 56 Viborgas-Viborg

Kopenhaga-Kǿbenhavn 88 623 484 466 5282

Frederiksbergas-Frederiksberg 9 102 88 87 99940

DANIJA-DANMARK 43093 4938 5124 5180 120 Kopenhaga-Kǿbenhavn

Lent. 1 Administracinis suskirstymas.

Miestuose gyvena 87% visų Danijos gyventojų.

Didžiausiuose miestuose su priemiesčiais gyvena:

Kopenhaga 1,343 tūkstančiai

Orhusas (Arhus) 271 tūkstančiai

Odensė 181 tūkstančiai

Olborgas (Alborg) 157 tūkstančiai

Esbjergas 82 tūkstančiai

Randersas 61 tūkstančiai

Koldingas 58 tūkstančiai

Hernmgas 57 tūkstančiai

Helsingeris (Helsingor) 57 tūkstančiai

Horsensas 55, tūkstančiai

Veilė (Vejle) 52 tūkstančiai

Roskildė 51, tūkstančiai

Silkeborgas
tūkstančiai

Frederisija (Fredericia) 47 tūkstančiai

Nestvedas (Naestved) 45 tūkstančiai

11. GEOGRAFINIAI EKSTREMUMAI.

Ilgiausia upė Gudenas (Gudena) 158km.,

Didžiausias ežeras Aresė (Aresfo) 37km2,

Aukščiausia kalva Yding Skovhėjus (Yding Skovhoj) 173m.

12. ŠVENTĖS

Naujieji metai (01.01),

Didysis Penktadienis (04.2),

Šv. Velykos (04.04-04.05),

Didžiosios maldos diena (04.30),

Konstitucijos diena (06.05),

Kūčių vakaras (12.24),

Šv. Kalėdos (12.25-12.26),

Karalienės gimtadienis (1940.04.16).

13. ĮŽYMŪS ŽMONĖS.

Keletas danų vardų gerai žinomi visam pasauliui:

Karen Blixen (1885-1962). Bemaž pati garsiausia Danijos prozininkė. Gimė aristokratinėje šeimoje Rungsteno (Rungsted) mieste kuris yra į šiaurę nuo Kopenhagos, tačiau beveik dvidešimt metų praleido savo nuosavoje fermoje Kenijoje ir grįžo į Daniją tik 1932 metais, po to kai jos santuoka iširo jos mylimajam tragiškai žuvus auto katastrofoje.

Pav. 4 Karen Blixen

Tycho Brahe (1541-1601) atrado naują žvaigždę Kasiopėjos žvaigždyne ir sukūrė planetų judėjimo aplink Saulę taisykles tuo padėdamas pagrindus Niutono gravitacijos taisyklių bazei.

Thomas Bartolin (1616-1680) atrado limfų sistemą žmogaus kūne.

Nicolaus Steno (1638-1686) vienas iš anatomijos ir geologijos pradininkų sukūrė geologiją kaip mokslą.

Ole Roemer (1644-1710) išmatavo šviesos greitį.

H.C. Oersted (1777-1851) atrado elektromagnetizmą.

Niels Finsen (1860-1904) įvedė fototerapiją gydant odos ligas.

Johannes Fibiger (1867-1928) pirmam pavyko implantuoti vėžį į sveikus gyvulius.

Valdemar Poulsen (1869-1942) sukūrė magnetofono bazę.

Niels Bohr (1885-1962) buvo vienas iš branduolinės fizikos ir periodinės sistemos pradininkų.

Pav. 5 Niels Born

Henrik Dam (1895-1976) atrado vitaminą K.

K. Rasmus Rask (1787-1832) laikomas istorinės kalbotyros sukūrėju.

N.F.S. Grundtvig (1783-1832) tautos aukštosios mokyklos idėjos tėvas.

Soeren Kierkegaard (1813-1855) – egzistencializmo pirmtakas.

Hans Christian Andersen (1805-1875) džiugino ir džiugina pasaulį savo pasakomis.

Pav. 6 Hans Christian Andersen

Bertel Thorvaldsen (1770-1844) atnaujino klasikinę-antikinę skulptūrą ir su Asger Jorn (1914-1973) yra laikomas vienu iš geriausių abstrakcinių dailininkų pasaulyje.

Genialių režisieriumi buvo Carl Th. Dreyer (1889-1968), sukūręs „Jeanne d’Are”. Šiuo metu premijos ir „Oskarai“ tenka kitam danų režisieriui Gabrieliui Axeilui už filmą „Babettės šventė“ (pagal Blixen romaną) ir Bilie Augusto filmui „Pelle užkariautojas“ (pagal Danijoje Martino Anderseno Nexoe romaną).

Architektūroje gerai žinomos Jorn Utzon (g. 1918m.), kuris pastatė Sydnio Operos Teatrą, Piet Hein (g. 1905m.), išradusio super elipsės principą, bei Jonan Otto Spreckelsen (1929-1987), pastačiusio Paryžiaus La Defense rajone Triumfo arką, pavardės.

Arne Jacobsen (1902-1971) vienas iš geriausių pasaulio architektų. Tarp jo darbų yra tokie pastatai kaip aviakompanijos “SAS” viešbutis, bei nacionalinio banko pastatas Danijos sostinės Kopenhagos centre, rotušės eilėje Danijos miestų bei naujo Šventos Katerinos (St. Catherine) koledžo pastatas Oksforde.

Pav. 7 Vienas iš architekto Arne Jacobsen “darbų”

“SAS” viešbutis Kopenhagos centre.

14. NACIONALINĖ VIRTUVĖ.

Danai labai daug dėmesio skiria ką valgo, dar daugiau kaip valgo. Dažnai svečiai būna “priversti” mokytis kaip grakščiai su peiliu ir šakute suvalgyti paprastą sumuštinį (smorrebrod). Patys danai juokiasi, kad ji vienintelė taip valganti tauta. Tenka priprasti ir prie kito pietų laiko – danai pietauja 18-19 val.. taip yra todėl, kad per visą darbo laiką jie labai užsiėmę, tad iki pietų užkanda tik plastmasinėse dėžutėse atsineštų sumuštinių su kava. Arbatos, beje kaip ir sriubos Danijoje mažai geriama. Tačiau be saiko geriama kava. Atėjus pietų metui būtinai susirenka visa šeima, uždegamos žvakės, ant stalo statomas butelis vyno. Tai ką mes valgome dabar Lietuvoje, danai valgė prieš kelis dešimtmečius. Dabar čia populiariausi yra daržovių, žuvies patiekalai, spageti ir greitai paruošiamas maistas. Į “tipinius” patiekalus įeina “flaeskesteg” (kepta kiauliena, būtinai iki tol kol gerai apskrus), “gravad laks” (konservuota arba sūdyta lašiša marinuota krapuose ir patiekta su švelniu garstyčių padažu), “hvid labskovs” (kepsnys pagamintas iš pailgų jautienos gabaliukų, virtų su bulvėmis ir pipirais), Šešiasdešimtmečių žmonių karta dar vis valgo “senoviškai” – kotletus, dešras, bulves, riebius padažus.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1765 žodžiai iš 5437 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.