Danijos kultūros apžvalga
5 (100%) 1 vote

Danijos kultūros apžvalga

Danijos Karalystė – seniausia Europoje monarchija, gyvuojanti nuo X a. vid. Valstybė vakarų Europoje, tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų. Ši valstybė yra pati mažiausia iš Skandinavijos šalių (tik šiek tiek daugiau nei penki milijonai gyventojų), įsikūrusi Jutlandijos pusiasalyje ir salose : Danijos salyne (apie 500 salų, Fiūras, Lolanas, Falsteris, Langelanas, Mionas ir kitos ), Š. Fryzų salose, Bornholme. Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala – Grenlandija, aštuonis kartus didesnė už pačią Daniją, tačiau joje gyvena tik 56 tūkst. žmonių. Taip pat priklauso Farelų salos, kurių plotas 1399 km , gyventojų skaičius – 47000. Kategato ir Eresūno sąsiauriai skiria Daniją nuo Švedijos, Skagerako sąsiauris – nuo Norvegijos.

Kopenhaga (išvertus iš danų kalbos reiškia „pirklių uostas“) yra Danijos sostinė, joje ir priemiesčiuose gyvena ketvirtadalis visų valstybės gyventojų. Kopenhaga įsikūrusi rytiniame Zelandijos salos pakraštyje. Tai didžiausia iš 482 salų, sudarančių apie 30% viso Danijos ploto. Žemai nusidriekęs Jutlandijos pusiasalis vakaruose sudaro likusią Danijos teritorijos dalį.

Danija – daugiausia lygumų (zandrinių, moreninių) kraštas. Jutlandijos šiaurėje ir rytuose reljefas kalvotas (iki 172 m aukščio), ežeringas. Reljefą suformavo paskutinysis apledėjimas. Bornholmo saloje – kietos kristalinės uolienos, daugiausia granitai (Baltijos skydo pakraščio).

Upės trumpos, bet vandeningos. Ilgiausia (158 km) – Gudeno upė Jutlandijos pussiasalyje. Daug nedidelių ledyninės kilmės ežerų.

Miškai užima ~10 % teritorijos. Didžiausias masyvas (60 km) yra Jutlandijos šiaurinėje dalyje. Vyrauja bukai, ąžuolai, sodinamos eglės, pušys, maumedžiai. Miškuose yra stirnų, dėmėtųjų ir tauriųjų elnių, briedžių, kiškių, voverių, ledyninės kilmės ežerų.

Miestai daugiausia nedideli, bet juose yra 3/4 Danijos gyventojų. Kopenhagoje veikia seniausias pasaulyje (įkurtas 1843 m.) Tivoli atrakcionų parkas.

Danijoje daugiausia tikinčiųjų – liuteronai.

Danijos vėliava vadinama „danebrog“, yra raudona su baltu lotynišku kryžiumi. Pagal padavimą, ji nukritusi iš dangaus 1219 mūšyje prie Talino.

Danija – dviratininkų šalis. Kaip ir daugelyje kitų šalių, taip ir Danijoje, šeima turi mažiausiai vieną mašiną. Tačiau kiekvienam garbės reikalas – turėti savo dviratį. Danai dviračiais važinėja nuo tos dienos, kai jie buvo pradėti gaminti – juk tai praktiška, neteršianti aplinkos susisiekimo priemonė. Čia niekas nesistebi pamatęs minantį pedalus kostiumuotą vyriškį ar moterį puošnia suknele.

Danija garsi architektūra. Danų architektai iš vietinių medžiagų – cemento, plytų ir medienos – moka statyti gražius namus, derančius prie gamtovaizdžio. Daugelis pastatų turi įmontuotas saulės baterijas ir yra apšiltinti, kad kuo mažiau būtų sunaudojama energijos.

Mažoji undinėlė – tai Danijos simbolis, Kopenhagos pasididžiavimas. Šią nuostabią skulptūrą 1913 m. sukūrė skulptorius E.Eriksenas, alaus daryklos „Carlsberg“ įkūrėjo C.Jacobseno užsakymu. Kada šis pamatė Danijos karališkajame balete Mažosios undinėlės vaidmenį šokančią Danijos primabaleriną, E.Prais ir liko be galo susižavėjęs šia moterimi.

Daniją pasaulyje garsina rašytojas H. K. Andersenas (1805 – 1875). Gimė neturtingų tėvų šeimoje, būdamas 14 metų amžiaus jis atvyko į Kopenhagą, tikėdamasis tapti aktoriumi ar baleto šokėju. Pirmąją savo pasakų knygelę išleido būdamas 30 metų. Iš viso pasirodė 24 jo knygelės, kurios šiandien išverstos į 100 kalbų.

LITERATŪRA. Seniausi danų raštijos paminklai – IX – XII a. runų įrašai. XII – XIII a. plito raštai lotynų kalba (Saksas Gramatikas, g. apie 1140 – 50, m. 1216). XIII – XIV a. klestėjo tautosakiniai baladės ir herojinės dainos žanrai. Pirmoji spausdinta knyga danų kalba – „Eiliuotoji kronika“ (1495). Su reformacijos judėjimu (XVI a.) susijusi literatūros danų k. plėtotė. Svarbus buvo K. Pederseno (apie 1480 – 1554) Biblijos vertimas. Buvo leidžiami teologiniai poleminiai traktatai, pamokslai (H. Tausenas, 1494 – 1561), giesmynai (H. Tomisiono giesmynas, 1569). Pradėjo formuotis dramaturgija (misterijos). Renesansinę poeziją (panegirikas, rel. giesmės) kūrė T. Kingas (1634 – 1703). Danų nacionalinės literatūros pradininkas buvo švietimo idėjų reiškėjas komediografas L. Holbergas (1684 – 1754). XVIII a. II pusėje buvo kuriama sentimentalioji literatūra. Jos atstovas – poetas ir istorinių dramų kūrėjas J. Evaldas (1743 – 1781). Prancūzijos didžiosios revoliucijos idėjas reiškė satyrikai P.A. Heibergas (1758 – 1841) ir M. K. Brūnas (1775 – 1826). XIX a. I pusė – danų literatūros klestėjimo laikotarpis. Vokiečių literatūros veikiamas susiformavo danų romantizmas. Tarpinę vietą tarp klasicizmo ir romantizmo užėmė J. Bagesenas (1764 – 1826). Žymiausias romantikas A. Elenšlegeris (1779 – 1850) poezijoje ir dramose aukštino ikifeodalinių ir ikikrikščioniškųjų laikų skandinavų kultūrą, teigė optimistinę pasaulėjautą. Liaudies universitetų steigėjo romantiko N. F. S. Gruntvigo (1783 – 1872) kūrybai būdingi skandinavų senovės motyvai ir krikščionybės atnaujinimo idėjos. Realizmo pradmenys žymūs S. S. Blegerio (1782 – 1848)
valstiečių tematikos prozoje. Realizmo tendencijos vyravo kritiko ir dramaturgo J. L. Heibergo (1791 – 1860), komediografo H. Herco (1797 – 1870) veikaluose. Pasaulinę šlovę pasakomis pelnė H. K. Andersenas (1805 – 75). T. Skou – Hansenas (g. 1925) H. Liungbius Jepsenas (g. 1920), poezijos – H. Rasmusenas (g. 1915), O. Sarvigas (g. 1921), O. Vivelis (g. 1921), V. Siorensenas (g. 1929), K. Rifbjergas (g. 1931). Daugelio jų kūriniams būdinga žmonių susvetimėjimo buržuazinėje santvarkoje motyvai, atitrūkimas nuo realizmo, formos naujovės. Iš danų literatūros į lietuvių kalbą anksčiausiai pradėta versti H. K. Anderseno kūryba. 1895m. išleistas pirmasis jo pasakų vertimų rinkinys.

MUZIKA. Danų mzikinė kultūra buvo labai išsivysčiusi jau pirmaisiais amžiais pr.m.e., apie tai byloja istoriniai raštai, sagos (padavimai) ir rasti instrumentai – ragas ir lūra. Iki 12 a. nacionainė muzika apsiribojo laidies kūryba. Liaudies muzikai būdingos epinės (herojinės) ir lyrinės dainos, šokių muzika. Melodika artima švedų ir š. vokiečių muzikos folklorui. Liaudies dainas pradėta rinkti XVI a.vid.; išleista jų rinkinių („Danijos senovinės liaudies melodijos“, 11 t., 1853 – 1938).

Šiuo metu Jūs matote 42% šio straipsnio.
Matomi 937 žodžiai iš 2220 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.