Danijos politinių institucijų sistema
5 (100%) 1 vote

Danijos politinių institucijų sistema

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………

I. Valstybė……………………………………………………………………………………………..

II. Politinių institucijų sistema………………………………………………………………….

1. Karališkoji šeima……………………………………………………………………………

2. Konstitucija……………………………………………………………………………………

3. Valdžių padalijimas………………………………………………………………………..

4. Vyriausybė…………………………………………………………………………………….

5. Parlamentas……………………………………………………………………………………

5.1. Parlamento rinkimai…………………………………………………

5.2. Komitetai……………………………………………………………

5.3. Partijos………………………………………………………………

6. Autonominės sritys…………………………………………………………………………

6.1. Farerų salos………………………………………………………….

6.2. Grenlandija………………………………………………………….

Išvados……………………………………………………………………………………………………………….

Literatūros šaltiniai……………………………………………………………………………………………… 1

2

2

2

4

4

5

6

6

7

7

9

9

10

11

12

ĮVADAS

Mano darbo tema – Danijos politinės institucijos. Danija – šiuolaikiška Europos valstybė, NATO ir Europos Sąjungos narė, savo politikoje išsaugojusi gilias tradicijas, išlikusias nuo pačių seniausių laikų. Ši valstybė priskiriama Skandinavijos šalių grupei, todėl šalies valdymą bei politinę sistemą įtakoja bendri Skandinavijos valstybių bruožai. Politinių institucijų sistema tampa dar įdomesnė dėl dviejų autonominių sričių – Grenlandijos ir Farerų salų, kurios pasižymi savitu politiniu atstovavimu.

Šiuo darbu sieksiu aprašyti Danijos politinių institucijų sistemos istoriją ir parodyti, kokia ji yra šiandien, kaip jos sudėtį ir darbą įtakoja Danijos autonominių sričių vietinės savivaldos.

I. VALSTYBĖ

Oficialus šios šiaurės Europos šalies pavadinimas – Kongeriget Danmark (Danijos Karalystė), sostinė – Kopenhaga (København). Tai unitarinė valstybė, kurios valdymo forma – parlamentinė demokratinė monarchija. Šiandien Danijai vadovauja karalienė Margarethe II. Šalis padalinta į 14 apskričių ir 2 regionus, tačiau Danija įdomi dar ir tuo, kad turi 2 autonomines sritis – Grenlandiją ir Farerų salas, kurios savomis valdžios institucijomis įtakoja visą šalies valdymą.

Visa valdžia skyla į vykdomąją ir legislatyvinę. Vykdomajai valdžiai šalyje atstovauja Danijos karalienė ir ministras pirmininkas, o parlamentui, vadinamam Folketingu, priklauso legislatyvos teisė.

II. POLITINIŲ INSTITUCIJŲ SISTEMA

Kaip ir kitos Skandinavijos šalys, Danija pasižymi stabilumu politikoje ir išlaikant politines institucijas. Nors valstybė 1953 metais priėmė naują konstituciją, naujoji institucijų sistema nelabai skyrėsi nuo senosios. Pagrindinis struktūrinis pokytis tikriausiai buvo Landstingo aukštesniųjų rūmų panaikinimas ir Folketingo (žemesniųjų rūmų) išplėtimas, kai narių skaičius padidėjo nuo 151 iki 179.

Partijų įtaka visu šiuo periodu išliko daugmaž nepakitusi. Danijoje ryškus 4 pagrindinių partijų modelis su penktąja partija, kuri pastaruoju metu įgauna vis daugiau galios. Socialdemokratai, kairiųjų partija, konservatoriai, socialliberalai ir radikalų partija išlaikė apie 90% vietų Folketinge nuo 1950-ųjų iki 1962-ųjų.

Formuojant vyriausybę pati svarbiausia buvo socialdemokratų partija. Nors jų lyderiai dažnai keitėsi, šios partijos atstovai vis vadovaudavo vyriausybei.

1. KARALIŠKOJI ŠEIMA

Danijos karališkoji šeima – viena seniausių monarchijos atstovių pasaulyje, savo pradžią skaičiuojanti nuo X amžiaus, kai valdė Gormas Senasis (Gorm the Old). Danijos monarchai gali būti padalinti į 2 šakas: Oldenburgai (Oldenburg) ir Gliugsburgai (Glücksborg), kurie valdo Danijos karalystę ir šiandien.

Anksčiau karalius Danijoje buvo renkamas piliečių, tačiau nuo 1660 metų karalius Frederikas III (Frederick III) nusprendė titulą paversti paveldimu pagal taisyklę, kad titulas pereina vyriausiam tėvo sūnui. Taigi nuo tada visa valdžia mirus tėvui atitekdavo vyriausiam jo sūnui, o jei sūnaus jis neturėdavo – kitam vyriškos lyties paveldėtojui. Toks paprotys buvo pakeistas 1953 metais priėmus Paveldėjimo aktą (Act of succession), kadangi tuomet valdęs karalius Frederikas IX (Frederick IX) turėjo tik 3 dukteris ir nei vieno sūnaus. Dabar valdanti karalienė Margarethe II yra pirmoji Danijos karalienė moteris, paveldėjusi sostą kaip vyriausioji duktė po savo tėvo karaliaus Frederiko IX mirties. Viena iš jos pirmtakių Margarethe I, 1375-1412m
valdžiusi Daniją, Norvegiją ir Švediją, niekada taip ir negavo karalienės titulo.

Danijos monarchija yra konstitucinė. Tai reiškia, kad karalius ar karalienė yra formalus valstybės atstovas, tačiau realiai jis neturi jokių didesnių galių. Nors monarchas užima aukščiausią postą valstybės taryboje (State council), nei vienas įstatymas nepripažįstamas galiojančiu tol, kol jo nepasirašo ministras pirmininkas. Po rinkimų valdybos pirmininkas sušaukia visų politinių partijų, laimėjusių vietas Folketinge, atstovus tam, kad šie išrinktų ministrą pirmininką. Šių debatų lyderiui monarchas paveda sudaryti vyriausybę, kuri vėliau yra formaliai paskiriama paties monarcho. Karalienė atleidžia seniuosius ministrus, o taip pat yra ir valstybės atstovė kuomet į šalį atvykta kitų valstybių delegacijos arba kai ji priima kitų šalių ambasadorius. Danijos piliečiai gali gauti audienciją pas karalienę, kurios metu kiekvienas svečias gali trumpai pakalbėti su valstybės vadove.

Kaip valstybės vadovė, karalienė taip pat vadovauja vyriausybei ir pirmininkauja ministrų susirinkimuose, kuriuose sprendžiami valstybės reikalai. Be karalienės šiuose susirinkimuose dalyvauja visi valstybės ministrai, kurie kiekvieną trečiadienį susitinka, kai vyriausybė karalienei pristato teisės aktų ir įstatymų projektus (bill), kuriuos ji turi pasirašyti, kad šie įsigaliotų.

Pagrindinis karalienės uždavinys yra tinkamai reprezentuoti šalį pasaulyje ir savo šalyje palaikyti vienovę. Danijos karališkoji šeima sulaukia daug paramos ir palaikymo iš piliečių, ji yra labai mylima ir populiari.

2. KONSTITUCIJA

1849 metais įsigaliojusi pirmoji Danijos konstitucija įvedė valdžių padalijimo principą ir absoliučią monarchiją pakeitė konstitucine. Ši konstitucija keletą kartų buvo peržiūrėta ir taisyta, o vėliausias keitimas įvyko 1953-aisiais, kuomet buvo panaikintas bikameralizmas ir buvo sukurtas vienų rūmų parlamentas, turintis 179 narius – Folketingas. Ši konstitucija taip pat įtvirtino principą, kad nei viena vyriausybė negali būti paskirta be Folketingo daugumos patvirtinimo. Praktikoje šis principas įgyvendinamas taip: vyriausybė negali būti paskirta, jei jai nepritaria dauguma Folketingo narių.

1953-ųjų metų konstuticijoje atsirado naujas straipsnis (20), remiantis kuriuo, Danija gali pasirašyti tarptautines sutartis, jei tam pritaria 5/6 Folketingo narių arba surengus referendumą yra sulaukiama paprastos pritariančių daugumos. Remiantis šiuo 20-uoju straipsniu referendumu buvo patvirtinta Danijos narystė Europos Sąjungoje

Dabar galiojanti Danijos konstitucija (Grundloven), priimta 1953 metais, yra visos šalies politinės sistemos kertinis akmuo. Prie konstitucijos 1953-aisias taip pat buvo pridėtas Paveldėjimo aktas, numatantis galimybę moterims paveldėti sostą. Danijos konstitucija taip pat yra taikoma ir Danijos autonominėms sritims – Grenlandijai ir Farerų saloms.

3. VALDŽIŲ PADALIJIMAS

Tam, kad būtų užtikrinta stabili demokratija, aukščiausioji valdžia Danijoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų Europos šalių, yra padalinta trims nepriklausomiems organams, kurie kontroliuoja vienas kitą: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia. Folketingas čia yra vienintelė institucija, kuriai yra suteikta teisė leisti naujus teisės aktus, tačiau šie nauji teisės aktai įsigalioja tik tuomet, kai sulaukia monarcho pritarimo. Realiai monarchas yra už valdžių padalijimo ribų, bet karalienė arba karalius formaliai išlaiko valdžią – pavyzdžiui skiriant arba atleidžiant ministrus.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1018 žodžiai iš 3122 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.