Dantys ir jų priežiūra
5 (100%) 1 vote

Dantys ir jų priežiūra

Įvadas

Greta įvairių sunkių mūsų amžiaus ligų (širdies ir kraujagyslių, cukraligės, vėžio) yra dantų kariesas (ėduonis) ir periodonto ligos, taip pat labai pavojingos savo komplikacijomis.

Kariesu žmonės Lietuvoje sirgo jau akmens amžiuje, o dabar ši liga įgijo neregėtą agresyvumą: atakuoja tik ką išdygusius pieninius ir nuolatinius dantis, pasižymi labai greita eiga, sugeba pažeisti kelis to paties danties paviršius. Nesigydant jauniems vietoj dantų lieka tik šaknys, kurios sukelia sunkius žandikaulio bei aplink esančių audinių uždegimus ir provokuoja viso organizmo ligas ( sąnarių, skrandžio, inkstų, širdies ir kt. ).

Kariesas tampa didžiule socialine, biologine problema ir vienintelis efektyvus kovos su šia liga būdas – dantų karieso profilaktika. Įrodyta, kad vieno danties gydymas nuo vaikystės iki senatvės – plombų pakeitimas, po to dantų šaknų ( endodontinis ) gydymas, danties ištraukimas, implantas ir protezas yra 50 kartų brangiau negu to danties profilaktika ir jo išlaikymas sveiku. Siekiant išlaikyti sveiką dantį, reikia labai nedaug – jis turi būti švarus.

Periodonto ligos, taip pat labai plačiai išplitusios tarp mūsų žmonių, yra ypač klastingos. Nekreipiant dėmesio į pradinius ligos simptomus, ligai progresuojant ją gana sunku sustabdyti, jau nekalbant apie kaulo ir kramtomojo aparato pilnavertį ir estetišką atstatymą.

Jeigu kariesui susidaryti turi reikšmės ir prasta burnos higiena, ir ydinga mityba, ir nepilnavertė danties kietųjų audinių struktūra, ir dar keliolika priežasčių, tai pagrindinis periodonto ligų sukelėjas – prasta burnos higiena.

Tad mūsų žmonės turi suprasti, kiek žalos galima padaryti sau nekreipiant dėmesio į burnos sveikatą, kuriaia išlaikyti pagrindinis instrumentas yra dantų šepetukas.

Tikslas:

Supažindinti ir išmokyti individualios burnos higienos.

Dantų dygimas

Dantų dygimas yra fiziologinis reiškinys, kuriam būdingas tolygus pavienių simetriškų dantų prasikalimas, kurį lemia genetiniai ir aplinkos faktoriai, pavyzdžiui, klimatas, urbanizacija, socialinės ir ekonominės sąlygos, epochos poslinkiai.

Paprastai kūdikiai gimsta be dantų. Kai kurių dantų susiformavimas ir prasikalimas vaisiaus vystymosi metu ir dabar yra retas reiškinys.

Europos populiacijose maždaug iš 2000 – 3500 gimusių kūdikių vienas gimsta su prasikalusiais dantimis. Dažniausiai tai yra apatinio žandikaulio centriniai kandžiai. Šie dantys yra silpni, dažnai pilkšvi ar rusvi, su beprasidedančiu kariesu kaklelio srityje. Apie tokius dantis dažnai matyti paraudusios ir paburkusios dantenos.

Tokio ankstyvo dantų prasikalimo priežastys nežinomos, nors kūdikiams, gimusiems su dantimis, gali būti diagnozuojama veido kaulų ir kietųjų danties audinių nesubrendimas vėlyvesniu periodu.

Dažniausiai, jei kūdikis gimsta turėdamas vieną ar kelis dantis arba jie prasikala praėjus l – 2 dienoms po gimimo, tai nieko blogo, tai tik anksti išdygę pieniniai dantys. Jei kūdikis yra sveikas, per anksti išdygę dantys netrukdo motinai jo maitinti arba šie dantys nesukelia jokių erozijų ar opų ant kūdikio liežuvio, juos galima palikti.

Dažniausiai, gimus kūdikiui, dantys pradeda kaltis apatiniame žandikaulyje. Iš pradžių matyti kietoki iškilimai, dydžiu ir forma atitinkantys būsimų pieninių dantų vainikus. Paprastai 5,5 – 8 gyvenimo mėnesį apatiniame žandikaulyje, paskui viršutiniame pasirodo kandami dviejų centrinių kandžių kraštai. Po to apatiniame ir viršutiniame žandikauliuose prasikala šoniniai kandžiai. Taigi antrųjų gyvenimo metų pradžioje vaikas turi turėti 8 dantis. ( Beje, berniukų dantys dygsta šiek tiek anksčiau negu mergaičių. ) Po nedidelės pertraukos, 12-16 mėnesį pasirodo pirmieji pieniniai krūminiai dantys, 16-20 mėnesį pasirodo iltiniai, o 20 -30 mėnesį – antrieji pieniniai krūminiai dantys. Jei dantis dar neišdygęs, tuomet reikia ieškoti ir šalinti priežastis, sunkinančias jo dygimą. Pavyzdžiui, ligotiems vaikams pieniniai dantys gali kaltis sunkiau. Tada vaikas būna irzlus, gali pakilti kūno temperatūra, atsirasti nemiga, nepriaugti svorio, kartais mažyliui išberia odą. Jeigu šie reiškiniai nestiprūs, pakanka vaikui duoti gerti aviečių ar liepžiedžių arbatos, pamaitinti švelniu nedirginančiu maistu. Jeigu, dygstant dantims vaikas suserga kokia nors liga ( viršutinių kvėpavimo takų kataru, herpiniu stomatitu ir kt.), tuomet reikia kreiptis į vaikų ar šeimos gydytoją ir gydyti gretutinę ligą.

Per ankstyvo pieninų dantų prasikalimo priežasčių yra taip pat gana

daug. Maždaug 3 – 5 mėnesius anksčiau laiko pieniniai dantys, ypač kandžiai, prasikala labai jaunų mamų pirmagimiams, taip pat vaikams, kurie gimsta per didelio svorio. Kartais toks labai ankstyvas pieninių dantų prasikalimas yra paveldimas. Nustatyta, kad pieninių dantų prasikalimą paankstina tyrimai, ypač sirgimo metu vaikui stipriai karščiuojant.

Anksčiau laiko nuolatiniai kandžiai, iltiniai dantys ir kapliai dažniausiai prasikala tuomet, kai per anksti prasikalė tie patys pieniniai dantys. Kadangi visi nuolatiniai dantys kartu prasikala ypač retai, tai per anksti kai kurie nuolatiniai dantys prasikala tuomet kai prieš laiką vaikas netenka tos pačios grupės pieninio danties. Kai kada, žandikauliuose formuojantis
augliams, toje vietoje gali per anksti prasikalti visa dantų grupė.. Nuolatinių dantų ankstyvą išdygimą gali lemti augimo ir skydliaukės hormonų sutrikusi funkcija. Nors tais atvejais įtakos turi ir priešlaikinis brendimas.

Pieniniai dantys vėlai prasikala kur kas rečiau negu nuolatiniai. Vėlai prasikala pieniniai dantys vaikams, sergantiems rachitu, ūmiomis infekcinėmis ligomis, esant chromosomų anomalijoms, medžiagų apykaitos sutrikimams.

Pastebėta, kad išgydžius pieninių dantų karieso komplikacijas endodontiškai, vėliau rezorbuojasi pieninių dantų šaknys ir kartu vėliau prasikala nuolatiniai dantys. Prof. J. J. Pindborgas aprašė, dėl ko gali vėluoti arba net kuriam laikui būti sustabdytas kai kurių nuolatinių dantų dygimas: 1) dėl pernelyg plataus dygstančio danties vainiko; 2) kai anksti netenkama pieninių krūminių dantų, anksti išdygsta pirmas nuolatinis krūminis dantis ir per mažai lieka vietos kapliams; 3) kai pasikeičia vietomis dantų grupės. Taip pat priekiniai nuolatiniai dantys prasikala vėliau ir sunkiau esant didesniam negu normalus dantų skaičiui. Per anksti išrovus pieninį dantį, ypač esant sveikam periodontui, alveolinės ataugos viršūnėje susidaro storas kaulinio audinio sluoksnis, trukdantis dygti nuolatiniam dančiui. Priekiniai dantys, ypač viršutiniai, gali laiku neprasikalti ir dėl alveolinės ataugos kraštą dengiančios gleivinės.

Pavėluotai dygstantys nuolatiniai dantys nustatomi vaikams, kurie gimsta per mažo svorio. Tai patvirtinto monozigotinių dvynių tyrimai: paprastai vienam iš dvynių, kuris gimė mažesnio svorio, diagnozuojamas vėlyvesnis dantų dygimas ir kaita.

Sergant įvairiomis endokrininės sistemos ligomis, dantys visada prasikala ne laiku – dažnai per anksti ir dar dažniau – per vėlai. Pirmas nuolatinis krūminis dantis, kurio fiziologinis prasikalimo laikas yra labai tvirtai genetiškai nulemtas, dažniausiai išdygsta laiku, bet vėluoja visų kitų nuolatinių dantų dygimas.

Dažniausiai paspartinti dantų gydymą galima mechanoterapija (ma

sažuoti dantenas, valgyti rupesnį maistą, graužti obuolį, ropę, morką ir kt.), valgant produktus, turinčius daug kalcio (pieno, rupios duonos, kiaušinių, kopūstų). Jeigu šios priemonės nepadeda ir dantis nedygsta artėjant jo vėlyviausiam prasikalimo laikui, tuomet jau reikia kreiptis į gydytoją stomatologą, kad būtų nustatyta nedygimo priežastis ir pritaikytas tikslingas stimuliuojantis dygimą gydymas.

Danties sandara

Skiriamos trys danties dalys: vainikas, kaklelis ir viena ar kelios šaknys. Vainikas išlenda virš dantinių žandikaulio ataugų ir sudaro matomą danties dalį. Kaplių ir krūminių dantų kramtomajame paviršiuje yra gumburėliai. Danties kaklelis yra šiek tiek siauresnė tarp šaknies ir vainiko esanti danties dalis. Prie danties kaklelio yra prisiglaudęs dantenų kraštas. Danties šaknis yra danties dalis, esanti žandikaulio duobutėse – alveolėse.

Dantis sudarytas iš emalio, dentino ir cemento. Emalis dengia vainikinę danties dalį ir yra pati kiečiausia organizmo medžiaga. Dentinas yra pagrindinė vainikinės ir šakninės danties dalių medžiaga. Šakninę dalį dengia cementas – medžiaga, panaši į kaulą.

Danties viduje yra pulpa, kurią sudaro kraujagyslės ir nervai, ateinantys pro šaknies viršūnę iš žandikaulio. Pro pulpą patenka maisto medžiagos, pašalinami medžiagų apykaitos produktai.

Skiriami penki dantų paviršiai:

• kramtomasis (kandamasis);

• prieanginis paviršius, kuris liečiasi prie lūpų ir skruostų;

• liežuvinis, pakrypęs į liežuvio pusę;

• du liečiamieji paviršiai, kurie liečiasi su gretimais dantimis. Tarp dantų šaknų ir alveolės yra apydantis, kurį sudaro kraujagyslės, nervai bei stiprios skaidulos, kurios tarsi pririša dantį prie žandikaulio. Alveolines žandikaulio ataugas ir danties kaklelį dengia dantenos, tarp dantų išsidėstę dantenų speneliai. Sveikos dantenos yra rausvos spalvos, tvirtai prisitvirtinusios prie danties kaklelio. Tarp danties paviršiaus ir dantenų yra dantenų vagelė, kurioje yra skysčio.

Dantų apnašos

Viena iš pagrindinių dantų ligų priežasčių – dantų apnašos, jei nebūtų dantų apnašų ir bakterijų jose, ilgai būtų galima išsaugoti sveikus dantis. Apnašos nuolat kaupiasi ant danties paviršiaus, gleivinės, dantenų ir po jomis, ant plombų, protezų ir ortodontinių aparatų, esančių burnoje. Taigi apnašos kaupiasi ten, kur yra daug duobelių, vagelių, nelygumų.

Dalis dantų apnašų pasišalina burnos ertmei natūraliai valantis, pvz., valgant vaisius, daržoves, kietą maistą. Tačiau visas apnašas galima pašalinti tik gerai valant dantis. Juo ilgiau kaupiasi apnašos, juo jas sunkiau nuvalyti, todėl dantis reikia valyti reguliariai.

Dantų apnašas sudaro per dieną ant danties paviršiaus besikaupiančios seilės, nusilupęs burnos paviršius epitelis, tam tikri mikroorganizmai. Apnašoms susidaryti įtakos turi dantų paviršiaus nelygumai ir šiurkštumas, burnoje esančių mikroorganizmų rūšys, jų kiekis, bei seilių sudėtis, jų išsiskyrimo ir tekėjimo greitis, asmens burnos higienos įpročiai. Nevalant dantų ar valant juos netaisyklingai, apnašos kaupiasi ne tik dantų vagelėse ir duobelėse, bet ir tarpdančiuose bei ant lygiųjų dantų paviršių, ypač ties
kraštu.

Dantų apnašos būna gerai matomos – baltosios, ir sunkiau matomos – bakterinės, susikaupusios ir prilipusios prie pat emalio. Šias bakterines apnašas galima pamatyti tik dantį nudažius specialiomis dažomosiomis tabletėmis (eritrozinu) ar skysčiais (fuksinu, jodu, Mira-Ton).

Baltąsias apnašas, dengiančias bakterines apnašas, matome akimis. Tai balkšvos ar gelsvos spalvos puri masė, kuria aplipę dantys. Liečiant liežuviu, jaučiamas šiurkštumas. Dantys atrodo tarsi aplipę sūrio gabaliukais. Ypač daug apnašų būna tarpdančiuose. Jei apnašų daug ties dantenų kraštu, dantenos parausta, paburksta, ima kraujuoti. Taip yra dėl to, kad bakterijos sukelia dantenų uždegimą – gingivitą.

Apnašų mikroorganizmai ne tik skatina dantenų uždegimą, bet ir

ardo danties emalį, kuris sukelia dantų ėduonį.

Virš baltųjų apnašų dar galima rasti maisto likučių sluoksnį. Maisto likučius galima pašalinti gerai skalaujant burną, bet dažnai jų dar lieka tarpdančiuose. Jei jie laiku nepašalinami, pradeda rūgti, pūti, atsiranda blogas kvapas iš burnos. Jei maisto likučiuose daug angliavandenių (cukraus, gliukozės), iškyla didelė rizika atsirasti dantų ėduoniui. Veikiant apnašų bakterijoms, angliavandenių likučiai skaldomi iki rūgščių, kurios graužia emalį, sudarydamos gilias ėduonies ertmes.

Jei apnašos ilgai nepašalinamos, jos gali sukietėti, mineralizuotis, prisijungti kalcio, fosforo, magnio druskas iš seilių. Taip susidaro dantų akmenys, kurių gali būti ir ant vaikų dantų, ypač jei dantys ilgai nevalomi

ar nekramtoma kuria nors dantų puse (dažniausiai dėl skaudamo danties). Anksti susidarę akmenys gali sukelti apydančio audinių pažeidimą ar būti jų uždegimo priežastis. Todėl dantis būtina valyti.

Dantų kariesas

Lietuvoje pati dažniausia ir daugiausia bėdų sukelianti dantų liga – kariesas. Tai nebūtų labai sunki liga, jeigu nebūtų jos sunkių ir pavojingų komplikacijų, kurios visada prasideda negydant ar prastai gydant dantų kariesą. Mikrobai ir jų toksinai, esantys nesveikuose dantyse jautrina organizmą, gali palaikyti ar paūminti lėtinį tonzilitą, sukelti širdies, sąnarių, inkstų ir kt. organų ligas. Negydomi dantys yra priežastis tokių sukių ligų, kaip žandikaulio cista, žandikaulio kaulo ir antkaulio, minkštųjų burnos, veido, kaklo audinių uždegimai.

Taigi geriausia kariesu nesirgti, o norint nesirgti, reikia pašalinti priežastis, sukeliančias kariesą. Kokios tai priežastys?

Pirmiausia – saldumynai. Tai pastebėta labai seniai. 3 – 4 tūkstantmečius prieš Kristaus gimimą Brazilijoje jau buvo nustatytas didelis karioziškumas – gyventojai vartojo daug angliavandenių turintį produktą – manijoką. Tuo pat metu Velykų salų gyventojų didelis karioziškumas siejamas su dažnai ir daug vartojamu cukrumi, kurį pasigamindavo iš vaisių sulčių.

Karieso susidarymui įtakos turi maisto apdorojimas, kuris veikia kietąjį danties audinį keliais budais: minkštam maistui sukramtyti nereikia intensyvesnio mechaninio darbo, dėl to dantys netenka netgi fiziologinės apkrovos ir tampa imlesni kariesui. Rupesnį maistą reikia energingiau ir ilgiau kramtyti. Šis procesas kartu valo dantis, neleidžia susikaupti maisto likučiams retencinėse zonose. Dabartinis mūsų krašto gyventojų maistas minkštas ir nereikia didesnių kramtymo pastangų, o tai nepadeda nei dantims apsivalyti, nei fiziologiškai nusidėvėti Dėl to maisto likučiai ir apnašos gausiai susikaupia tarpdančiuose, dantų vagelėse ir sukelia kariesą.

Ypač pavojinga valgyti maistą, kuriame yra daug angliavandenių. Tuomet burnoje ir ant dantų esančiose apnašose mikrobai, ypač mutantinis streptokokas, skaldo angliavandenius, sudaro pieno rūgštį ir tirpina emalį.

Taigi, kad nebūtų apnašų, būtina laiku ir teisingai valyti dantis, laikytis burnos higienos. Pavalgius saldumynų – draudžiama neišsivalyti dantų! O saldumynų valgymas prieš miegą, vakare, ypač po to neišsivalius dantų – tai nusikaltimas sau.

O gal jums kyla klausimas, kodėl kai kurie pažįstami ir saldumynais piktnaudžiauja, ir dantimis per daug nesiskundžia. Taigi dar karieso genezėje yra nulemtas žmogaus organizmo ir kietųjų danties audinių imlumas kariesui. Ypač didelę reikšmę turi paveldėjimas, vaikystėje persirgtos ligos (jos sutrikdo viso organizmo medžiagų apykaitą, tuo pačiu ir medžiagų apykaitą kalkėjančiame emalyje), mityba vaikystėje (valgant daug saldumynų, emalyje kaupiasi tirpus glikogenas, ir toks suaugusio žmogaus emalis neatsparus kariesui), suaugusio žmogaus ligos, kurios pakeičia burnos pH į rūgštesnę, terpę (reumatas, gastritas, skrandžio opa, nuolat besikartojantys viršutinių kvėpavimo takų katarai, ilgalaikis įvairių vaistų vartojimas).

Taigi dantų apnašas, angliavandeniai ir žmogaus emalio nepilnavertiškumas (imlumas kariesui) yra pagrindinės karieso priežastys. Beje, dažniausiai šios priežastys veikia kartu. Jeigu jūs pašalinsite bent vieną priežastį iš trijų minėtų – tai kariesas bus daug retesnis ir neagresyvus, t.y, nebus ūmios eigos.

Periodonto ligos

Daugelis žmonių gerai žino dantų karieso problemą, nes susiformavus skylutėms dantyse į jas patenka maisto likučių, atsiranda nemalonių pojūčių, jautrumas karštiems, šaltiems produktams ar net
Tuomet gyventojai kreipiasi i gydytoją stomatologą, kad sugydytų dantis.

Periodonto ligomis serga daugelis 6 – 14 metų amžiaus vaikų ir beveik kiekvienas suaugęs. Besikreipiančių į gydytoją laiku, t. y. ligos pradžioje, nedaug, nes tuomet dažniausiai dantų neskauda. Žmonės nekreipia dėmesio į retsykiais atsirandantį dantenų paburkimą, kraujavimą valant dantis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2438 žodžiai iš 8054 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.