Darbas su seima
5 (100%) 1 vote

Darbas su seima

Į VADAS

Šeima yra svarbiausia terpė, kurioje vaikas gali sėkmingai augti ir vystytis.

Pasak psichologo G. Valicko, nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo akimirkų prasideda jo socializacijos procesas, kurį procesas, kurį galima apibūdinti kaip egzistuojančių elgesio normų ir vertybių sistemų, socialinių vaidmenų interiorizaciją, socialinės patirties perėjimą bei atgaminimą asmenybės veiklos ir bendravimo metu. Kitaip tariant, kiekvienas gimęs vaikas iš karto netampa viską suvokiančiu, žinančiu kaip elgtis, sumaniai įvertinti socialinio bendravimo subtilybes ir jas išmanančiu visuomenės nariu. Stebėdamas ir mokydamasis jis pamažu suvokia, kas yra toji aplinka kaip joje galima ar reikėtų elgtis. Pagal savo suvokimą ir susikūrus veikimo modelius vaikas pamažu ima veikti savarankiškai. Šeima yra pirmoji vaiko “bendruomenė”, iš kurios jis daugiausia išmoksta.

Daugiau kaip prieš tūkstantį metų žymus persų poetas Rudaki vaizdžiai pasakė: Gyvenimas – jūra. Jei nori plaukti, ręsk laivą iš gerų darbų.

Visi tėvai nori, kad jų vaikai “gyvenimo jūrą perplautų” sėkmingai, būtų laimingi. Tad ir reikia padėti tą laivą statytis ir statytis iš gerų darbų, reikia mokyti gerumo.

Italų rašytojas Bruno Ferrero labai vaizdžiai aprašė jauna pora: ,,kuri užėjo į gražiausią miesto žaislų parduotuvę. Vyras ir moteris ilgai apžiūrinėjo spalvingus žaislus, pakabintus ant lubų, išrikiuotus lentynose, išdėliotus ant prekystalių. Čia galėjai rasti verkiančių lėlių, elektroninių žaidimų, miniatiūrinių viryklių, galinčių iškepti tortą ar pyragaitį. Tačiau sutuoktiniai niekaip negalėjo išsirinki. Jiems į pagalbą atskubėjo maloni pardavėja.

– Mes turime mažą dukrelę, – ėmė aiškinti jai moteris. – Visą dieną ji būna namie viena. Mes grįžtame tik vėlai vakare.

– Mūsų dukrelė beveik nesišypso, – tęsė vyras.- Norėtume jai nupirkti tokio, kas padarytų ją laimingą, – vėl kalbėjo moteris, – ypač tada, kai mūsų nėra namie…. Ką nors, kas ją pradžiugintų, kai pasilieka viena.

– Man labai gaila,- mandagiai nusišypsojo pardavėja. – MES NEPARDUODAME TĖVŲ.

Nuspręsti turėti vaiką – tai sudaryti su juo sunkiai žmogaus protui suvokiamą skolos sutartį. Mažieji ateina į pasaulį, atsinešdami kvietimą gyventi: ,, Tu mane pakvietei. Aš atėjau. Ką man duosi? “ Nuo tada ir prasideda…….

ŠEIMA – SOCIALINĖ SISTEMA

Šeima – leidžia artimai bendrauti, sukurti psichologinį komfortą, padėti vienas kitam, patirti savo reikšmingumą, artimo meilę, užuojautą ir pagarbą. Šeimoje daug vietos doriniam tapsmui, motinos, tėvo ir vaikų meilei, gerumui, tarpusavio pagarbai ir dorinei elgsenai. Dabartiniu laiku šeimos problemos tapo ypač opios: tėvai ir vaikai vis dažniau atsiskiria vieni nuo kitų, jie vis daugiau užsiėmę, kaskart vis mažiau laiko lieka bendravimui, bendram darbui ir poilsiui. Dar ir dabar gaji ilgą laiką vyravusi nuomonė, kad tėvai, išleidę vaiką į darželį ar mokyklą, visą atsakomybę už jo ugdymą perduoda auklėtojams ir mokytojams. Tėvų ir pedagogų atsakomybė abipusė. Mes gyvename didelio tempo laikais. Motinoms ne visada užtenka laiko padainuoti vaikui dainelę, pabūti kartu, o dabartinės senelės dažniausiai gyvena atskirai ir nemoka pasakų. Paveikti vaiko vidinį pasaulį per meną, literatūrą, dailę, kaip kažką aukšto, tyro, gražaus, kaip žmogaus dvasingumo ir dorinio augimo versmę, artimą vaikystei, – kiekvienos motinos pareiga. Ne viską galima perduoti žodžiais. Yra pasaulyje minčių jausmų, kurių perduoti žodžiais neįmanoma. Jie tokie sudėtingi, kad juos reikia pajusti, nes žodžiais pasakyti jie tampa tiesmuki ir lėkšti. Kad ir kokias gražias pasakas besektume, apie kokius gražius dalykus bekalbėtume ar išgyventume, turime atskleisti vaikui, kad šalia jo yra ir blogis, šalia džiaugsmo – skausmas, nusivylimas, liūdesys.

Tėvai dažnai nori, kad vaikas būtų paklusnus ir besąlygiškai vykdytų jų nurodymus. Tai gali smarkiai pakenkti būsimam vaiko gyvenimui. Suaugusieji turi ne tik gebėti darniai gyventi ir dirbti, bet ir siekti naujovių, drąsiai peržengti praeities ribas, įžvelgti rytdieną, priimti savarankiškus ir išmintingus sprendimus. Ir atvirkščiai, jei vaikas bus nepaklusnus, tėvai pataikaus visiems jo kaprizams ir norams jis užaugs egoistas, nesugebantis bendrauti su aplinkiniais, vienišas ir kartu nelaimingas. Tėvai turi stengtis perduoti savo gyvenimišką patirtį ir išmintį, leidžiančią pasirengti sparčiai kintančiam gyvenimui ir ne visada numatomai ateičiai. Svarbu, kad vaikas, įveikdamas gyvenimo prieštaravimus, neprarastų pasitikėjimo savimi, žmonėmis, pusiausvyros ir ramybės. Kad jis, susidūręs su konfliktiška gyvenimo tikrove, gebėtų pats priimti išmintingą sprendimą, gyventų kurdamas ir siektų darnos, brangintu sveikatą.

Šeima apibūdinama , kaip grupė ir sistema, kuriai būdinga ribos, ryšiai, vaidmenys ir taisyklės. Sociologai žvelgia į šeimą iš 3 pagrindinių teorinių perspektyvų:

1. Struktūrinės – funkcinės.

2. Interakcinės – situacinės.

3. Šeimos vystymosi perspektyvos.

Pokytis yra viso žmonių funkcionavimo dalis. Šeima visada patiria pokytį, nes gimsta ir auga vaikai, keičiasi žmonių funkcionavimas dėl ligos ar atsiradusios negalios,
vaikai palieka namus dėl pasikeitusių sąlygų, keičiasi ištekliai ir atsakomybė. Visose šeimose jų nariai yra susidūrę su poreikių pokyčiais. Sonya Rhodes nurodė septynias šeimos gyvenimo stadijas:

1. Intymumas, o ne idealizacija arba iliuzijų išsklaidymas: formuojasi abišalės vyro ir žmonos ryšys, realistinės partnerio suvokimas.

2. Papildymas, o ne užsidarymas: pirmo vaiko gimimas iki, kol paskutinis vaikas pradeda eiti į mokyklą. Kuriami rūpinimosi kitais šeimos nariais būdai.

3. Šeimos narių individualizavimas: kai šeima augina mokyklinio amžiaus vaikus. Tėvai pripažįsta vaikų identitetą, remia ir sudaro galimybes šeimos nariams ugdytis už šeimos sistemos ribų. Dar viena užduotis – kiekvieno šeimos nario individualizavimas.

4. Draugiškumas, o ne izoliacija: vaikų paauglystės etapas. Svarbios temos yra atsiskyrimas ir lytiškumas. Formuojasi tėvų ir vaikų santykiai, pagrįsti draugiškumu.

5. Pergrupavimas, o ne pririšimas arba išvarymas: etapas kada vaikai išeina iš namų. Persigrupuojama. Vystosi tėvų ir vaikų, kaip dviejų suaugusių asmenų grupių santykiai.

6. Atsigavimas, o ne neviltis: pora iš naujo aptaria santykius, kai jau nereikia rūpintis vaikais namuose. Keičiasi ir tėvų ir vaikų santykiai. Vėl reikia iš naujo aptarti santykius su vaikais.

7. Abišalė pagalba, o ne naudingumas: tėvai jau pensininkai. Pora dažnai tampa seneliais. Užduotis – kurti abišalę kartų pagalbos sistemą. ( L.C. Johnson. “Socialinio darbo praktika” ).

Stadija apie šeimą kaip apie socialinę sistemą, apima šios sistemos poreikius ir problemas.

Šeimos sistemos poreikiai ir problemos skiriasi nuo atskirų jos dalių.

Dirbant su šeimomis, kur etniškumas ir socialinė klasė yra aktyvūs klausimai, svarbų vaidmenį vaidina daugiasistemiškumo modelis. Dėmesys – šeimos funkcionavimo tarpusavio sąveikos lygis. Toks požiūris padės socialiniam darbuotojui imtis tinkamesnių strategijų.

Be to, svarbu nustatyti šeimos stiprybės ir trūkumus, kaip pagrindą, kurio remiantis plėtojami profesiniai santykiai ir svarstomos intervencijos priemonės į šeimos narių santykius.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1143 žodžiai iš 3744 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.