Darbas su šeimaKai socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis ir grupėmis, jie tampa
jų tarpusavio santykių dalimi. Kai darbuotojas dirba su šeimomis ar
grupėmis, jis yra gerokai didesnės sąveikos sistemos dalis. Faktiškai
sąveika tarp šeimos narių vyksta, kai nedirbama su klientu.
Darbuotojas visada turi remtis savo patyrimu, kurį įgijo savo šeimoje ir
toje grupėje, kuriai priklauso. Ta patirtis pagrįsta vertybėmis. Kadangi
šeima yra kultūros ir vertybių formuotoja, labai svarbu, kad darbuotojas
gerbtų šeimos, su kuria dirba, vertbes, kartu atsižvelgdamas į savo paties
ir profesijos vertybes.
Žinodamas kultūros ir vertybių įtaką santykiams, darbuotojas gali
prisidėti prie santykių kūrimo įgūdžių lavinimo. Tradiciškai darbuotojas
turi žinių, bendravimo, problemos ir konfliktų sprendimo įgūdžių. Siekiant,
kad individas, šeima ar grupė geriau funkcionuotų, būtina juos mokyti šių
įgūdžių. Jei šie įgūdžiai bus panaudoti kartu su socialinio darbo
vertybėmis ir tos kultūros sistemos, kuriai priklauso šeima ar grupės
nariai, rėmuose, bus pradėtas tvirtas pagrindas šeimos narių poreikiams
tenkinti.
Norint veiksmingai dirbti su klientais ir kitais darbuotojais, reikia
atsižvelgti į keturis svarbius dalykus:
1. Šeimoje įgyjama pagrindinė daugiaasmenės sąveikos patirtis –
pirmoji grupės patirtis, kurią turėjo beveik kiekvienas žmogus, yra
jo patirtis gyventi šeimoje. Tai pirmoji gyvenimo patirtis ir pati
reikšmingiausia, kuri labai ryškiir truks dar ilgai. Ji
pasireiškia, kai žmogus auga, vystosi kaip asmenybė ir mokosi
bendrauti su kitais. Patirtis, įgyta šeimoje, lemia tai, kas mes
esame ir kaip sąveikaujame su kitais visą savo gyvenimą.
2. Šeima ir maža grupė kaip nsocialinė sistema. Šeima tai ypatinga
maža grupė. Šeima turi savybių, kurių neturi kitos mažos grupės,
kadangi jasi būdingi intensyvūs ilgalaikiai santykiai.
3. Socialinis darbuotojas kaip mažos grupės narys. Kai socialinis
darbuotojas yra komandos narys ar dalyvauja bendruomenės komiteto
ar agentūros veikloje, jis tampa mažos grupės nariu. Nors
socialinis darbuotojas ne visada yra šių grupių lyderis, jis gali
panaudoti žinias apie mažos grupės sąveiką ir grupės įtakos
įgūdžius, kad grupę galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas ir
užduotis.
4. Socialinis darbuotojas ir daugiaklientė sistema. Dažnai socialinis
darbuotojas, dirbdamas su grupu, netampa jos nariou. Tai būdinga
dirbant su daugiakliente sistema. Vis dėlto darbuotojas daro įtaką
grupės procesui ar sąveikai šeimoje ir būdamas už grupės ar šeimos
sistemos.
Šeima kaip daugiaasmenės sąveikos patirties pagrindas
Beveik kiekvienas žmogus pradeda gyvenimą šeimoje. Kartais atsitinka,
kad tėvai negali auginti vaiko. Šeimos patirties nebūvimas gali būti
pražūtingas žmonėms, nebent yra kažkoks tinkamas pakaitalas.
Žmonių santykiams labai svarbi įtampa, atsirandanti tenkinant savo
poreikius ir kartu palaikant santykius su kitais. Iš pradžių ši įtampa
pasireiškia šeimoje tarp mažo vaiko ir jo tėvų. Vaikas tarsi balansuoja
tarp autonomijos ir savarankiškumo sieko bei prasmingo prisirišimo
troškimo. Kai tėvai leidžia vaikui pajausti ir suprasti, kad jis yra
priimamas ir mylimas besąlygiškai, toks, koks yra, prisirišimas yra saugus
ir atsiranda pagrindas kurti vaiko autonomiją. Kai to nėra ar vaikas
tiesipog nesupranta, nejaučia to, atsiranda įvairių abejonių ir
pasitikėjimas labai silpnas.
Kokia bebūtų patirtis, įgyta gyvenant su šeima, ji išryškėja
bendraujant su kitais žmonėmis. Šis faktas yra daugiaasmenei sąčveikai ir
darodidžiulę įtaką`klientui, socialiniam darbuotojui ir tiems sistemos
žmonėms, su kuriais bendraujama. Jei suprantame, kas esame, suprantame,
kokią įtaką mums padarė šeima. Prieš pradėdami dirbti su klientais, ypač
šeimomis, socialiniai darbuotojai turi pirmiausia įvertinti savo patirtį ir