Turinys
Įvadas ………………………………………………………………………………….3
Darbdavio materialinė atsakomybė ………………………………………….…………4
Atsakomybė už padarytą žalą ………………………………………………………….4
Žalos atlyginimas ………………………………………………………………………5
Darbdavio įsipareigojimai ……………………………………………………………..9
Nelaimingų atsitikimų, susijusių su gamyba, tyrimas ir apskaita ……………………10
Išvados……………………………………………………………………………..….11
Literatūra ……………………………………………………………………………..12
Įvadas
Darbo teisė – tai valstybės nustatytų ir taikomų teisės normų,
reguliuojančių darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio darbo sutarties
pagrindu, visuma.
Darbo teisiniai santykiai – tai savanoriškas teisinis darbuotojo ir
darbdavio ryšys, įpareigojantis darbuotoją reguliariai atlikti sulygtą
darbo funkciją bendrame darbo procese, paklūstant darbovietės vidaus
tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir
sudaryti darbo sąlygas, nustatytas įstatymuose, darbo ir kolektyvinėse
sutartyse.
Darbo teisėje materialinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės
rūšių kaip sankcija už darbinius teisinius pažeidimus. Ji skiriasi nuo
civilinės atsakomybės subjektais, žalos nustatymo metodika ir dydžiais,
atsiradimo sąlygomis ir žalos atlyginimo tvarka.
Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kaip darbdaviai, pagal įstatymus
materialiai atsako už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu
pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, taip pat už darbuotojo
teisės į darbą pažeidimą.
Už saugos darbe norminių aktų pažeidimus, dėl kurių įvyko arba galėjo
įvykti nelaimingas atsitikimas, darbuotojas susirgo profesine liga, įvyko
avarija, sutriko įmonės darbas, darbdaviams, kurie pažeidė reikalavimus,
taip pat darbuotojams, kurie žinodami, kad pažeidžia saugos darbe
reikalavimus, dirbo tokiomis sąlygomis, taikoma Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta drausminė, materialinė ir baudžiamoji atsakomybė.
Darbdavio materialinė atsakomybė
Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę – tai kaltos darbo sutarties
šalies padarytos kitai šaliai žalos, nevykdant arba netinkamai vykdant
pavestas funkcijas, atlyginimo pareiga.
Darbo teisėje materialinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės
rūšių kaip sankcija už darbinius teisinius pažeidimus. Ji skiriasi nuo
civilinės atsakomybės subjektais, žalos nustatymo metodika ir dydžiais,
atsiradimo sąlygomis ir žalos atlyginimo tvarka.
Priklausomai nuo padariusiojo subjekto materialinė žala skiriama: a)
darbuotojo darbdaviui; b) darbdavio darbuotojui.
Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos:
1) padaroma žala;
2) žala padaroma neteisėta veika;
3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;
4) yra pažeidėjo kaltė;
5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis pažeidimo metu buvo susiję darbo
santykiais;
6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai :
1) darbuotojas sužalojamas ar miršta, arba suserga profesine liga,
jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinių draudimu;
2) žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo
turtą;
3) kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai
interesai;
4) darbuotojui padaroma neturtinė žala.
Atsakomybė už padarytą žalą
Darbuotojas, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos,
neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, turi teisę į kompensaciją.
Kompensavimo tvarką nustato Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų
darbe ar susirgimų profesine liga įstatymas.
ĮMONėS, įSTAIGOS, ORGANIZACIJOS, ūKINėS BENDRIJOS, žEMėS ūKIO
BENDROVėS, KOOPERATINėS ORGANIZACIJOS (TOLIAU – įMONė), ūKININKAI, DėL
KURIų KALTėS BUVO SUžALOTA NUKENTėJUSIOJO SVEIKATA ARBA DėL TO JIS MIRė,
SUSIRGO PROFESINE LIGA, PRIVALO ATLYGINTI šIAME įSTATYME NUSTATYTą žALą,
JEIGU TAI įVYKSTA:
1) nukentėjusiojo darbo vietoje, įmonės patalpose, įmonės
teritorijoje arba už jos ribų, kai jis dirba darbo sutartyje sulygtą darbą
arba veikia darbdavio pavedimu ar jo interesais;
2) kai darbuotojas savo iniciatyva dirba įmonėje darbo sutartyje
nesulygtą darbą darbdavio naudai ar jo interesais;
3) kai asmuo darbdavio, jo įgalioto asmens sutikimu dirba įmonėje bet
kurį darbą darbdavio naudai ar jo interesais, nors darbo sutartis su juo
nustatyta tvarka nesudaryta;
4) kai darbuotojas dirba pas ūkininką darbo
sutartyje sulygtą darbą;
5) kai asmuo vyksta iš namų į darbą arba iš darbo į namus įmonės,
ūkininko išsinuomotu bei visuomeniniu transportu arba vyksta darbo laiku
šiuo transportu darbdavio interesais.
Žalos atlyginimas
Juridiniai ir fiziniai asmenys, atsakingi už žalos atlyginimą dėl
nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo darbe, susirgimo profesine liga ar jo
mirties, privalo atlyginti su darbo užmokesčio ar jo dalies netekimu
susijusią žalą, apskaičiuotą šio įstatymo nustatyta tvarka, taip pat
atlyginti nukentėjusiajam kitus nuostolius (papildomas išlaidas), turėtus
dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga (pagerintas
maitinimas, protezavimas, slauga, gydymo išlaidos ir kt.). Keli pavyzdžiai:
2003m. liepos 16 d. Ukmergėje įvykusio sprogimo metu sugriuvo visas
bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ polistireninio putplasčio gamybos cecho
pastatas, kilo gaisras. Vienas darbininkas per sprogimą žuvo, dvylika buvo
sužeista, dar du darbininkai po kelių dienų mirė ligoninėje.
Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ išmokėjo kompensacijas įvykusio
sprogimo metu žuvusių AB „Ukmergės gelžbetonis“ darbuotojų artimiesiems bei
nukentėjusiems gamyklos darbininkams.
„Ukmergės gelžbetonis“ bendrovėje „ERGO Lietuva“ grupiniu draudimu nuo
nelaimingų atsitikimų buvo apdraudęs darbuotojus žūties bei neįgalumo
atvejams.
Be „ERGO Lietuva“ kompensacijų, „Ukmergės gelžbetonio“ darbininkai
turėjo gauti Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokas, priklausančias
dėl nelaimingo atsitikimo darbe nukentėjusiems ir žuvusiems darbuotojams.
2003m. liepos 29d. Šilutės mieste degalinėje sprogusios dujos
sunkiai sužalojo tris darbininkus. Du iš trijų žmonių, nukentėjusių per
sprogimą, vėliau mirė.
Jeigu nukentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, prarastas pajamas dėl
darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu,
taip pat išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo socialine, medicinine ir
profesine reabilitacija, atlygina darbdavys.
Minėtų išlaidų apmokėjimo ir žalos atlyginimo sumos turi būti ne
mažesnės, negu nustatyta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo įstatyme.
Yra skiriamos administracinės baudos už darbuotojų saugos ir sveikatos
teisės aktų pažeidimus. Valstybinė darbo inspekcija už darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus skiria įstatymų nustatytas
baudas teisės aktų reikalavimus pažeidusiems darbdaviui ir darbuotojui.
Jeigu nukentėjusysis dėl nelaimingo atsitikimo darbe miršta, teisę į
žalos atlyginimą turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi
arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat
mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Žala atlyginama: 1)
nepilnamečiams – iki jiems sukanka 18 metų, o jeigu jie mokosi nustatyta
tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, vidurinių mokyklų
dieniniuose skyriuose, – iki jiems sukanka 24 metai; 2) asmenims,
sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, – iki gyvos galvos; 3) invalidams –
invalidumo laiku; 4) mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui,
nepaisant amžiaus ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo
vaikus, vaikaičius, įvaikius, brolius ar seseris, – iki šiems sukanka 8
metai.
Įmonė, kurioje dėl saugos darbe norminių aktų pažeidimo įvyko
mirtinas nelaimingas atsitikimas, mirusiojo šeimai išmoka vienkartinę
pašalpą, ne mažesnę kaip 100 respublikos ūkio vidutinių darbo užmokesčių.
Ši pašalpa lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.
Mirusiojo šeimos nariais laikomi sutuoktinis (sutuoktinė), vaikai
(įvaikiai), tėvai (įtėviai), mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo
mirties.
Mokant pašalpą, laikomasi šių reikalavimų:
1. kai pašalpos gavėjas yra vienas asmuo, jam turi būti išmokama
pašalpa, ne mažesnė kaip 500 minimalių algų;
2. kai pašalpos gavėjai yra du asmenys, išmokama kiekvienam ne
mažiau kaip po 250 minimalių algų;
3. kai pašalpos gavėjai yra trys asmenys, išmokama kiekvienam ne
mažiau kaip po 166,7 minimalios algos;
4. kai pašalpos gavėjai yra keturi asmenys, išmokama kiekvienam ne
mažiau kaip po 125 minimalias algas;
5. kai pašalpos gavėjų yra daugiau kaip keturi asmenys, išmokama ne
mažiau kaip po 100 minimalių algų kiekvienam.
Pašalpos mokėjimo tvarką nustato pašalpos, darbuotojui žuvus dėl
nelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nuostatai, kuriuos tvirtina
Vyriausybė.
Nukentėjusiojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas laikantis
Vyriausybės patvirtintos Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio
apskaičiavimo tvarkos pagal darbo užmokestį, gautą iki nelaimingo
atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga nustatymo.
Kompensacijos dydis priklauso nuo nelaimingo atsitikimo pasekmių. Jei
asmuo
vykdydamas tarnybines pareigas, šeimai išmokama 10 metų
mėnesinio užmokesčio dydžio kompensacija, sužeistajam – 1-5 metų mėnesinio
užmokesčio dydžio kompensacija. Kompensacijos dydis priklauso nuo
invalidumo grupės ( I grupės – 60 mėnesių, II grupės – 36 mėnesių, III
grupės – 36 mėnesių atlyginimo dydžio), sunkaus sužeidimo atveju – 24
mėnesių, lengvo sužeidimo atveju – 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio
kompensacija.
Darbingumo netekimo procento, invalidumo grupės ir žalos atlyginimo
dydžio nustatymo klausimus sprendžia Valstybinė medicininė socialinės
ekspertizės komisija prie Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijų Vyriausybės 1992 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 123
patvirtintais šios komisijos nuostatais. Vienas iš pagrindinių komisijos
uždavinių – nustatyti asmens invalidumo faktą, priežastį, atsiradimo laiką.
I invalidumo grupė nustatoma asmenims, kurie dėl savo organizmo būklės
negali pasirūpinti asmeniniu ir socialiniu gyvenimu kai jiems būtina
nuolatinė kitų žmonių slauga, globa, pagalba.
II invalidumo grupė nustatoma asmenims, kurie dėl savo organizmo
būklės iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu
ir kuriems reikalinga nenuolatinė kiyų žmonių slauga, globa ir pagalba.