Darbdavio materialinė atsakomybė
5 (100%) 1 vote

Darbdavio materialinė atsakomybė

112131

Turinys

Įvadas ………………………………………………………………………………….3

Darbdavio materialinė atsakomybė ………………………………………….…………4

Atsakomybė už padarytą žalą ………………………………………………………….4

Žalos atlyginimas ………………………………………………………………………5

Darbdavio įsipareigojimai ……………………………………………………………..9

Nelaimingų atsitikimų, susijusių su gamyba, tyrimas ir apskaita ……………………10

Išvados……………………………………………………………………………..….11

Literatūra ……………………………………………………………………………..12

Įvadas

Darbo teisė – tai valstybės nustatytų ir taikomų teisės normų,

reguliuojančių darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio darbo sutarties

pagrindu, visuma.

Darbo teisiniai santykiai – tai savanoriškas teisinis darbuotojo ir

darbdavio ryšys, įpareigojantis darbuotoją reguliariai atlikti sulygtą

darbo funkciją bendrame darbo procese, paklūstant darbovietės vidaus

tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir

sudaryti darbo sąlygas, nustatytas įstatymuose, darbo ir kolektyvinėse

sutartyse.

Darbo teisėje materialinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės

rūšių kaip sankcija už darbinius teisinius pažeidimus. Ji skiriasi nuo

civilinės atsakomybės subjektais, žalos nustatymo metodika ir dydžiais,

atsiradimo sąlygomis ir žalos atlyginimo tvarka.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kaip darbdaviai, pagal įstatymus

materialiai atsako už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu

pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, taip pat už darbuotojo

teisės į darbą pažeidimą.

Už saugos darbe norminių aktų pažeidimus, dėl kurių įvyko arba galėjo

įvykti nelaimingas atsitikimas, darbuotojas susirgo profesine liga, įvyko

avarija, sutriko įmonės darbas, darbdaviams, kurie pažeidė reikalavimus,

taip pat darbuotojams, kurie žinodami, kad pažeidžia saugos darbe

reikalavimus, dirbo tokiomis sąlygomis, taikoma Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta drausminė, materialinė ir baudžiamoji atsakomybė.

Darbdavio materialinė atsakomybė

Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę – tai kaltos darbo sutarties

šalies padarytos kitai šaliai žalos, nevykdant arba netinkamai vykdant

pavestas funkcijas, atlyginimo pareiga.

Darbo teisėje materialinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės

rūšių kaip sankcija už darbinius teisinius pažeidimus. Ji skiriasi nuo

civilinės atsakomybės subjektais, žalos nustatymo metodika ir dydžiais,

atsiradimo sąlygomis ir žalos atlyginimo tvarka.

Priklausomai nuo padariusiojo subjekto materialinė žala skiriama: a)

darbuotojo darbdaviui; b) darbdavio darbuotojui.

Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos:

1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis pažeidimo metu buvo susiję darbo

santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai :

1) darbuotojas sužalojamas ar miršta, arba suserga profesine liga,

jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų socialinių draudimu;

2) žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo

turtą;

3) kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai

interesai;

4) darbuotojui padaroma neturtinė žala.

Atsakomybė už padarytą žalą

Darbuotojas, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos,

neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, turi teisę į kompensaciją.

Kompensavimo tvarką nustato Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų

darbe ar susirgimų profesine liga įstatymas.

ĮMONėS, įSTAIGOS, ORGANIZACIJOS, ūKINėS BENDRIJOS, žEMėS ūKIO

BENDROVėS, KOOPERATINėS ORGANIZACIJOS (TOLIAU – įMONė), ūKININKAI, DėL

KURIų KALTėS BUVO SUžALOTA NUKENTėJUSIOJO SVEIKATA ARBA DėL TO JIS MIRė,

SUSIRGO PROFESINE LIGA, PRIVALO ATLYGINTI šIAME įSTATYME NUSTATYTą žALą,

JEIGU TAI įVYKSTA:

1) nukentėjusiojo darbo vietoje, įmonės patalpose, įmonės

teritorijoje arba už jos ribų, kai jis dirba darbo sutartyje sulygtą darbą

arba veikia darbdavio pavedimu ar jo interesais;

2) kai darbuotojas savo iniciatyva dirba įmonėje darbo sutartyje

nesulygtą darbą darbdavio naudai ar jo interesais;

3) kai asmuo darbdavio, jo įgalioto asmens sutikimu dirba įmonėje bet

kurį darbą darbdavio naudai ar jo interesais, nors darbo sutartis su juo

nustatyta tvarka nesudaryta;

4) kai darbuotojas dirba pas ūkininką darbo
sutartyje sulygtą darbą;

5) kai asmuo vyksta iš namų į darbą arba iš darbo į namus įmonės,

ūkininko išsinuomotu bei visuomeniniu transportu arba vyksta darbo laiku

šiuo transportu darbdavio interesais.

Žalos atlyginimas

Juridiniai ir fiziniai asmenys, atsakingi už žalos atlyginimą dėl

nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo darbe, susirgimo profesine liga ar jo

mirties, privalo atlyginti su darbo užmokesčio ar jo dalies netekimu

susijusią žalą, apskaičiuotą šio įstatymo nustatyta tvarka, taip pat

atlyginti nukentėjusiajam kitus nuostolius (papildomas išlaidas), turėtus

dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga (pagerintas

maitinimas, protezavimas, slauga, gydymo išlaidos ir kt.). Keli pavyzdžiai:

2003m. liepos 16 d. Ukmergėje įvykusio sprogimo metu sugriuvo visas

bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ polistireninio putplasčio gamybos cecho

pastatas, kilo gaisras. Vienas darbininkas per sprogimą žuvo, dvylika buvo

sužeista, dar du darbininkai po kelių dienų mirė ligoninėje.

Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ išmokėjo kompensacijas įvykusio

sprogimo metu žuvusių AB „Ukmergės gelžbetonis“ darbuotojų artimiesiems bei

nukentėjusiems gamyklos darbininkams.

„Ukmergės gelžbetonis“ bendrovėje „ERGO Lietuva“ grupiniu draudimu nuo

nelaimingų atsitikimų buvo apdraudęs darbuotojus žūties bei neįgalumo

atvejams.

Be „ERGO Lietuva“ kompensacijų, „Ukmergės gelžbetonio“ darbininkai

turėjo gauti Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokas, priklausančias

dėl nelaimingo atsitikimo darbe nukentėjusiems ir žuvusiems darbuotojams.

2003m. liepos 29d. Šilutės mieste degalinėje sprogusios dujos

sunkiai sužalojo tris darbininkus. Du iš trijų žmonių, nukentėjusių per

sprogimą, vėliau mirė.

Jeigu nukentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, prarastas pajamas dėl

darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu,

taip pat išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo socialine, medicinine ir

profesine reabilitacija, atlygina darbdavys.

Minėtų išlaidų apmokėjimo ir žalos atlyginimo sumos turi būti ne

mažesnės, negu nustatyta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

socialinio draudimo įstatyme.

Yra skiriamos administracinės baudos už darbuotojų saugos ir sveikatos

teisės aktų pažeidimus. Valstybinė darbo inspekcija už darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus skiria įstatymų nustatytas

baudas teisės aktų reikalavimus pažeidusiems darbdaviui ir darbuotojui.

Jeigu nukentėjusysis dėl nelaimingo atsitikimo darbe miršta, teisę į

žalos atlyginimą turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi

arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat

mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Žala atlyginama: 1)

nepilnamečiams – iki jiems sukanka 18 metų, o jeigu jie mokosi nustatyta

tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, vidurinių mokyklų

dieniniuose skyriuose, – iki jiems sukanka 24 metai; 2) asmenims,

sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, – iki gyvos galvos; 3) invalidams –

invalidumo laiku; 4) mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui,

nepaisant amžiaus ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo

vaikus, vaikaičius, įvaikius, brolius ar seseris, – iki šiems sukanka 8

metai.

Įmonė, kurioje dėl saugos darbe norminių aktų pažeidimo įvyko

mirtinas nelaimingas atsitikimas, mirusiojo šeimai išmoka vienkartinę

pašalpą, ne mažesnę kaip 100 respublikos ūkio vidutinių darbo užmokesčių.

Ši pašalpa lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.

Mirusiojo šeimos nariais laikomi sutuoktinis (sutuoktinė), vaikai

(įvaikiai), tėvai (įtėviai), mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo

mirties.

Mokant pašalpą, laikomasi šių reikalavimų:

1. kai pašalpos gavėjas yra vienas asmuo, jam turi būti išmokama

pašalpa, ne mažesnė kaip 500 minimalių algų;

2. kai pašalpos gavėjai yra du asmenys, išmokama kiekvienam ne

mažiau kaip po 250 minimalių algų;

3. kai pašalpos gavėjai yra trys asmenys, išmokama kiekvienam ne

mažiau kaip po 166,7 minimalios algos;

4. kai pašalpos gavėjai yra keturi asmenys, išmokama kiekvienam ne

mažiau kaip po 125 minimalias algas;

5. kai pašalpos gavėjų yra daugiau kaip keturi asmenys, išmokama ne

mažiau kaip po 100 minimalių algų kiekvienam.

Pašalpos mokėjimo tvarką nustato pašalpos, darbuotojui žuvus dėl

nelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nuostatai, kuriuos tvirtina

Vyriausybė.

Nukentėjusiojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas laikantis

Vyriausybės patvirtintos Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio

apskaičiavimo tvarkos pagal darbo užmokestį, gautą iki nelaimingo

atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga nustatymo.

Kompensacijos dydis priklauso nuo nelaimingo atsitikimo pasekmių. Jei

asmuo
vykdydamas tarnybines pareigas, šeimai išmokama 10 metų

mėnesinio užmokesčio dydžio kompensacija, sužeistajam – 1-5 metų mėnesinio

užmokesčio dydžio kompensacija. Kompensacijos dydis priklauso nuo

invalidumo grupės ( I grupės – 60 mėnesių, II grupės – 36 mėnesių, III

grupės – 36 mėnesių atlyginimo dydžio), sunkaus sužeidimo atveju – 24

mėnesių, lengvo sužeidimo atveju – 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio

kompensacija.

Darbingumo netekimo procento, invalidumo grupės ir žalos atlyginimo

dydžio nustatymo klausimus sprendžia Valstybinė medicininė socialinės

ekspertizės komisija prie Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijų Vyriausybės 1992 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 123

patvirtintais šios komisijos nuostatais. Vienas iš pagrindinių komisijos

uždavinių – nustatyti asmens invalidumo faktą, priežastį, atsiradimo laiką.

I invalidumo grupė nustatoma asmenims, kurie dėl savo organizmo būklės

negali pasirūpinti asmeniniu ir socialiniu gyvenimu kai jiems būtina

nuolatinė kitų žmonių slauga, globa, pagalba.

II invalidumo grupė nustatoma asmenims, kurie dėl savo organizmo

būklės iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu

ir kuriems reikalinga nenuolatinė kiyų žmonių slauga, globa ir pagalba.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1492 žodžiai iš 2966 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.