Darbinis auklėjimas
5 (100%) 1 vote

Darbinis auklėjimas

Turinys:

1. Darbinis auklėjimas……………………………………………………………………1

2. Ekoniminis auklėjimas…………………………………………………………………………………….. 5

3. Fizinis grūdinimas…………………………………………………………………………………………….7

4. Išvados……………………………………………………………………………………………………………..8

5. Naudota litratūra……………………………………………………………………………………………….9

Dabinis auklėjimas

“Bendrųjų programų“ skyriuje „Darbai ir buities kultūra“ taip apibūdinama svarbiausia darbų ir buities kultūros mokymo „misija“ : „…ugdyti mąstantį, nebijantį problemų žmogų, atsakingą už savo tautos, jos kultūros raidą ir integravimąsi į pasaulinę kultūrą; žmogų, gebantį racionaliai, remiantis tautos kultūros tradicijomis bei šiuolaikine Europos patirtimi, organizuoti ir prižiūrėti buitį, susivokti ekonomikoje ir gamyboje, darbo organizavimo principuose, pajėgų spręsti gyvenimo, buities problemas, orientuotis renkantis profesiją“ (14, p. 411). Ši „misija“ aiškiai nusako auklėjimo darbui pasaulyje uždavinius.

Darbas – tikslinga, sąmoninga žmogaus veikla, egzistencijos šaltinis. Dirbdamas žmogus ne tik keičia aplinką, bet keičiasi ir pats. Darbui žmogų reikia rengti nuo mažumės; per darbą žmogus ugdomas ir ugdosi protiškai, doroviškai, estetiškai, fiziškai. Todėl visų laikų pedagogai darbinį lavinimą ir auklėjimą laikė svarbia ugdymo sudėtine dalimi.

Darbinio lavinimo metu perimamos darbui reikalingos žinios, formuojasi reikalingi mokėjimai, įgūdžiai. Svarbiausi darbinio lavinimo uždaviniai yra tokie:

1) mokyti dirbti;

2) diegti darbo kultūros įgūdžius bei įpročius;

3) pratinti rūpestingai elgtis su daiktais ir pinigais.

Darbui žmogų reikia ruošti psichologiškai, kad jis suprastų darbo – žmogaus egzistencijos šaltinio – reikšmę. Įgustų dirbti. Štai kodėl atskirai akcentuojamas darbinis auklėjimas. Jo svarbiausiais uždaviniais laikoma:

1) ugdyti sąmoningą požiūrį į darbą;

2) ugdyti darbui reikalingas asmenybės savybes.

Darbinis lavinimas ir auklėjimas padeda protiškai, doroviškai ir estetiškai auklėti: dirbant ugdoma jėga, reikia galvoti, taikyti žinias, kita vertus, bendras darbas reikalauja draugiškumo; skatinimai gaminti gražų produktą, dirbti gražioje aplinkoje – ugdo estetinę kultūrą.

Darbinio auklėjimo tikslas – formuoti pažiūrą į darbą. Šios pažiūros esmė – nesavanaudiškas darbas bendram darbui, darbštumas.

Darbinio auklėjimo tobulinimą sąlygoja mokslo ir technikos pažanga. Mažėja sunkus rankų darbas. Visose gamybos šakose pasitelkiama technika. Todėl nepakanka ugdyti vien darbštumą, reikia stiprinti proto jėgas, ugdyti mokėjimus ir įgūdžius naudotis šiuolaikiniais techniniais darbo įrankiais, didinti darbo našumą. Pagrindine darbinio auklėjimo priemone tampa darbinis mokymas.

Svarbiausia darbinio auklėjimo priemonė – darbas, darbo mokymas. Jis pradedamas tada, kai vaikas pratinamas sutvarkyti, prižiūrėti žaislus – jis įpareigojamas, iš jo reikalaujama atlikti užduotį. Ilgainiui vaikas gauna kitus pastovius darbus tvarkant šeimoas ūkį, atliekant ruošą. Tėvai rūpinasi, kad vaikai užduotis atliktų sąžiningai ir drausmingai.

Darbinis mokymas bendrojo lavinimo kokykloje nuolat plečiamas ir tobulinamas.

Pradinukai mokosi įvairių darbo veiksmų ( drožti, pjauti, kirpti, siūti, klijuoti ir kitaip sujungti dirbinio detales ), komponuoti, modeliuoti ( popieriaus lankstiniai, dėžutės ir kt. ). Toks darbinis mokymas ugdo vaikų kūrybines jėgas.

V – X klasėse darbinis mokymas ir auklėjimas plečiamas: vaikai dirba dirbtuvėse, mergaitės mokomos namų ruošos darbų.

X – XII klasių mokinių darbinis mokymas priartėja prie gamybinio darbo reikalavimų. Daugelyje mokyklų įvestas profilinis darbinis mokymas. Baigę kursą, daugelis mokinių įgyja darbininko specialybes ir atitinkamą kvalifikaciją.

Ne visi individai vienodai tinka tam pačiam darbui. Todėl būtina pažinti ugdytinio individualybę.

Darbiniame auklėjime mokinių pažinimas turi tikslą:

1. Išsiaiškinti jo siekius.

2. Patikrinti individualias siekių realizavimo galimybes.

Aiškinantis darbinius siekius, nepakanka nustatyti, ko nori iš gyvenimo, kuo domisi daugiau ar kuo mažiau, kurios profesijos patinka ir apie kurias nenori nei pagalvoti. Jeigu pavyksta nustatyti, kad esama kažkurių ketinimų būsimosios specialybės ar darbo atžvilgiu, reikia įsigilinti, iš ko tie ketinimai kyla. Yra mokinių, kurie renkasi profesiją atsitiktinai, padaroma daug klaidų. Svarbiausios yra šios: blogas profesijų tikrovės žinojimas, savimonės nesubrendimas

Darbinis auklėjimas – pradinis etapas rengiant jaunimą profesijai. Tėvai turi pažinti vaikų polinkius ir galimybes, padėti pasirinkti profesinio mokymo įstaigą ir specialybę. Rinkimąsi labai palengvina išryškėję specialūs sugebėjimai kalboms, matematikai, technikai, menui, kuriai nors kūrybos sričiai. Jeigu šiuos sugebėjimus lydi polinkis, teisingai apsispręsti nesunku.

Į sugebėjimus ypač kreipiamas demesys tuo atveju, kai
stojama į profesinio mokymo įstaigas, kurios reikalauja specialių sugebėjimų, pavyzdžiui, meninių. Vis dėl to reikia ieškoti gabių mokinių visoms veiklos sritims, padėti gabiesiams geriau mokytis, kad galėtų panaudoti savo talentą visuomenės gerovei. Beje, labai gerai gali mokytis ir vidutinių gabumų moksleiviai, kai parodo atkaklumo, bet jie ilgainiui pavargsta, išsisemia. Todėl į aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas reikėtų rekomenduoti gabius ir kūrybingus moksleivius.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 763 žodžiai iš 2426 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.