Darbo apmokėjimo sistemos ir jų ryšys su darbo kokybe
5 (100%) 1 vote

Darbo apmokėjimo sistemos ir jų ryšys su darbo kokybe

TURINYS

TURINYS 1

ĮVADAS 2

DARBO UŽMOKESČIO SĄVOKA 2

DARBO UŽMOKESČIO SISTEMOS 3

Darbo apmokėjimo sistemų rūšys 3

Vienetinė darbo apmokėjimo sistema 4

Laikinė darbo apmokėjimo sistema 6

Premijinė darbo apmokėjimo sistema 8

UŽMOKESTIS UŽ DARBĄ LIETUVOJE YRA ŽEMINANTIS 9

IŠVADOS 9

LITERATŪRA 10

ĮVADAS

Kiekvienas studentas yra potencialus darbuotojas. Jis studijuoja tam,

kad įgijęs tam tikrą žinių bagažą, kvalifikaciją, galėtų įsilieti į darbo

rinką ir sėkmingai pradėti darbinį gyvenimą. O darbas žmogaus gyvenime

užima labai svarbią vietą, kadangi tai yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet

ir vienas iš svarbiausių savęs realizavimo, atskleidimo būdų.

„Darbo teisė – tai teisės šaka, kuri reguliuoja visuomeninius darbo ir

glaudžiai su jais susijusius kitus visuomeninius santykius”(7, p.3). Todėl

tiek dirbančiam žmogui, tiek potencialiam darbuotojui ar darbdaviui darbo

teisės studijos yra labai vertingos. Jos padeda susipažinti ar geriau

suprasti darbo teisinius santykius, pagrindinius principus, jos subjektus.

Visa tai padeda darbuotojui (darbdaviui) geriau suvokti teisiniu aspektu

savo pareigas bei teises darbo srityje ir tinkamai jas vykdyti ar jomis

pasinaudoti.

Šiame darbe bus plačiau nagrinėjami tokie klausimai, kaip darbo

užmokesčio sąvoka, jo sistemos.

Darbo užmokesčio sistemų analizė suteikė informacijos apie tai, kokie

yra darbo apmokėjimo sistemų ypatumai, kurią iš jų vienu ar kitu atveju

geriau taikyti.

DARBO UŽMOKESČIO SĄVOKA

Bendraudami su kitais, skaidydami laikraščius, žiūrėdami TV laidas ar

klausydami radijo girdime tokias sąvokas kaip darbo užmokestis, apmokėjimas

už darbą, atlyginimas už darbą, honoraras, autorinis atlyginimas ir pan.

Mums aišku, kad visos šios sąvokos reiškia atlygį už darbą, tačiau kyla

klausimas, kokį atlygį už darbą galima vadinti darbo užmokesčiu, ir kokį

honoraru ar autoriniu atlyginimu. Kadangi šio darbo tikslas – išsiaiškinti

darbo užmokesčio, kaip tam tikros atlygio už darbą rūšies, sąvoką, tai

šiame darbe kitos atlygio už darbą rūšys plačiau nebus aptariamos.

Vadovėlyje „Ekonomikos terminai ir sąvokos” darbo užmokestis apibūdinamas

kaip „darbo įvertinimas pinigais, kurį sudaro pareiginė alga, priedai,

priemokos ir premijos” (3, p.39). Darbo teisėje darbo užmokesčio sąvoka

apibrėžiama kiek kitaip. Kaip nurodo V.Tiažkijus (7, p.119), darbo

užmokestis suprantamas kaip atlyginimas, kuris mokamas darbdavio

darbuotojui, jam atliekant darbo funkcijas. Jei pirmasis darbo užmokesčio

apibrėžimas apibūdina tai, kas įeina į darbo užmokesčio turinį, tai

antrasis akcentuoja teisinius santykius, darbo užmokestį kaip prievolę,

atsirandančią iš darbo santykių. Prievolė apmokėti už darbą kyla iš

teisinių santykių tiesiogiai sietinų su pajamų apmokestinimu (7, p.119).

Tai svarbu akcentuoti todėl, kad darbas gali būti atliekamas nebūtinai iš

kilusių darbo teisinių santykių ir tuomet iškyla klausimas, ar tokiu atveju

galima sakyti, kad darbuotojas gavo darbo užmokestį. Jeigu darbas

atliekamas ne darbo santykių forma, o esant civiliniams ar kitokiems

santykiams apmokestinimas keičiasi. Tokiu atveju darbuotojas pats

deklaruoja pajamas ir sumoka pajamų mokestį. Pavyzdžiui, už autorinį

atlyginimą mokamas 13% dydžio fizinių asmenų pajamų mokestis.

Darbo užmokestis gali būti sumokamas dvejopai (7, p.119):

1. pinigais;

2. materialinėmis vertybėmis (pavyzdžiui, įmonės produkcija).

Čia reikia pastebėti tai, kad darbo užmokestis materialinėmis

vertybėmis gali būti mokamas tik darbuotojui sutikus. Jeigu

darbuotojas nesutinka, kad jam darbo užmokestis būtų mokamas

ne pinigais, o materialinėmis vertybėmis, darbdavys to daryti

negali, nors LR darbo apmokėjimo įstatymas tokio draudimo

tiesiogiai nepatvirtina.

DARBO UŽMOKESČIO SISTEMOS

Darbo užmokestis, anot V.Navicko ir K. Paulausko (6, p.23), atlieka 2

pagrindines funkcijas: reprodukcinę ir skatinamąją. Jis naudojamas prekėms

ir paslaugoms apmokėti, užtikrinti normalų darbo jėgos reprodukavimą, t.y.,

jos atgaminimą konkrečiomis visuomenės egzistencijos sąlygomis

(reprodukcinė funkcija). Tačiau poreikių patenkinimas iš darbo užmokesčio

lėšų bus socialiai pagrįstas tik tuomet, kai jis skatins darbuotojus geriau

dirbti, vystyti ir tobulinti visus ūkinės veiklos aspektus. Būtent darbo

užmokesčio skatinamoji funkcija reikalauja aiškios ir darbuotojams

suprantamos darbo apmokėjimo sistemos. Įmonėse, kuriose slepiamas

atlyginimas už darbą ar veikia neteisingas atlyginimo už darbo rezultatus

mechanizmas, slopinamas darbuotojų aktyvumas, atsiranda nepasitenkinimo,

skriaudos jausmai, bręsta konfliktiškos situacijos, o tai įmonės ar

organizacijos darbui nedaro teigiamo poveikio. Tik tinkamos darbo

apmokėjimo formos bei sistemos pasirinkimas skatina darbuotojus gerai
ir

intensyviai dirbti. Darbo apmokėjimo formos yra suprantamos kaip skirtingi

darbo apmokėjimo būdai, priklausantys nuo darbo pobūdžio ir specifikos, o

darbo apmokėjimo sistemos yra darbo užmokesčio skaičiavimo būdai pagal

darbo sąnaudas ir rezultatus (3, p.29).

Darbo apmokėjimo sistemų rūšys

Pagrindinės darbo apmokėjimo sistemos yra 2: laikinė ir vienetinė (2,

p.11).

Vienetinė darbo apmokėjimo sistema

Esant vienetinei darbo apmokėjimo sistemai, darbas apmokamas pagal

vienetinius įkainius už pagamintą produkciją. Šiuo atveju darbo užmokesčio

dydis tiesiogiai priklauso nuo nustatytos kokybės atlikto darbo kiekio,

atsižvelgiant į darbo turinį ir sąlygas (2, p.11). Kitaip tariant,

vienetinis darbo užmokestis darbuotojams skaičiuojamas atsižvelgiant į

įkainius, taikomus už tam tikrą darbą, bei atliktų darbų kiekį. Vienetiniam

darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikoma formulė: w = vq (kur w – vienetinis

darbo užmokestis, v – įkainis, už pagamintos produkcijos vienetą, o q –

atliktų darbų kiekis).

Vienetinio darbo apmokėjimo sistema yra taikoma:

• kai darbo apimtis matuojama kiekybiniais rodikliais

(vienetais, poromis, tonomis ir pan.), kurie tiksliai rodo

darbininkų darbo sąnaudas;

• kai atlikto darbo kiekis yra tik darbininkų veiklos

rezultatas;

• kai sudarytos sąlygos didinti darbo našumą, nebloginant jo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 925 žodžiai iš 3073 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.