Turinys
Įvadas 2
1.Teorinė dalis…………………………………………………………………………………………………………………3
2. Lietuvos darbo biržos pagrindinės paslaugos 3
2.1 Bedarbių registravimas 3
2.1.1 Darbo jėgos pasiūla 3
2.2 Nedarbo socialinio draudimo išmoka 5
2.3 Įdarbinimas 6
2.4 Profesinis mokymas 6
2.5 Verslo organizavimas 6
2.6 Viešieji darbai 6
2.7 Darbo klubai 7
2.8 Elektroninės paslaugos 7
3. Lietuvos darbo biržos projektas ir reforma 12
4. Situacijos darbo rinkoje trumpa apžvalga 2005 m. rugpjūtis…………………………………………….14
5. Išvados 14
6. Literatūra 14
Įvadas
Ekonominis nuosmukis, ūkio restruktūrizacija, privatizacijos procesas iššaukė naujo reiškinio – nedarbo atsiradimą. Rinkos ekonomikos sąlygomis susiformavo aukštas ir struktūriškai nepalankus nedarbas: jaunimo, ilgalaikis nedarbas bei regioniniai nedarbo skirtumai. Atsirado pakankamai didelė darbo jėgos dalis, kuri yra nepajėgi prisitaikyti prie rinkos pokyčių: turimas išsilavinimas, kvalifikacija ir kompetencija neatitinka darbdavių keliamų reikalavimų [1].
Šiuo metu Lietuvoje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai, mūsų valstybė susiduria su viena aktualiausių problemų pasaulyje – nedarbu. Pasiekęs tam tikrą lygį, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Nėra tikslių ekonominių ar socialinių apskaičiavimų, tačiau manytina, kad 10 proc. nedarbas – grėsminga riba. Šiuo metu Lietuvoje nedarbas siekia būtent tokį lygį, todėl valstybė turėtų imtis priemonių gyventojų užimtumui skatinti [3].
Lietuvoje, nedarbui mažinti, yra įsteigtos darbo biržos. Lietuvos darbo birža, įgyvendindama valstybinės užimtumo garantijas darbo rinkoje, padeda ieškantiems darbo žmonėms įsidarbinti, aprūpina darbdavius reikiama kvalifikuota darbo jėga, įtraukia registruotus darbo biržoje asmenis į gyventojų užimtumo programas, moka bedarbiams nedarbo draudimo išmokas [1].
Pagrindinis darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos darbo biržos pagrindines paslaugas nedarbui mažinti, strateginius ir veiklos planus, projektą ir reformą. Pateikti prieduose statistinius duomenis apie nedarbo situaciją Lietuvos darbo biržoje.
1.Teorinė dalis
2. Lietuvos darbo biržos pagrindinės paslaugos
1990 m. įkurta Lietuvos darbo birža buvo pirmoji įstaiga, pradėjusi vykdyti konkrečią užimtumo politiką, pagal TDO rekomendacijas. Šiuo metu Lietuvos darbo birža turi 47 teritorinius padalinius ir pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Lietuvos darbo birža ir jos skyriai, rajonuose rūpinasi bedarbystės ir gyventojų užimtumo didinimo reikalais. Jų veiklą apima minėtų programų konkretumas ir efektyvumas. Kiekvienas regionas turi savų įdarbinimo problemų, atskirose darbo biržose išskiriami prioritetiniai veiksmai, siekiant atskiras bedarbių grupes integruoti į darbo rinką, taikyti naujas darbo formas su darbdaviais.
Darbo biržos, vykdydamos užimtumo didinimo programas, 1997 m. įdarbino 73,0 tūstančius nedirbančiųjų asmenų, 13,5 tūkst. įsigijo ar pakeitė profesiją ir 52,2 tūkst. buvo įtraukti į kitas užimtumo programas. Respublikinė darbo birža, remdamasi analizės duomenimis, iškilusiais uždaviniais ir galimybėmis, kiekvieniems metams numato naujus veiklos tikslus ir būdus jiems siekti. Gyventojų užimtumo klausimams nagrinėti, prie darbo biržų steigiamas visuomeniniais pagrindais veikiančios Trišalės komisijos. Jos sudaromos iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: darbuotojų (profesinių sąjungų), darbdavių (verslininkų asociacijos) bei valstybės valdymo organų atstovų. Darbuotojų ir darbdavių atstovus darbui trišalėse komisijose skiria minėtos organizacijos, o valstybės atstovus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybės.
Šiuo metu Lietuvos darbo birža, norėdama sumažinti gyventojų nedarbo lygį, teikia šias pagrindines paslaugas:
bedarbių registravimas;
nedarbo draudimo išmokos;
įdarbinimas;
profesinis mokymas;
verslo organizavimas;
viešieji darbai;
darbo klubai;
elektroninės paslaugos ir kt.
2.1 Bedarbių registravimas
Darbo biržoje gali registruotis visi ieškantys darbo asmenys: nedirbantys (bedarbiai), turintys įspėjimą apie atleidimą iš darbo, kiti asmenys: dirbantys, besimokantys dieninėse mokymo įstaigose, pensinio amžiaus. Ieškantys darbo asmenys turėtų kreiptis į gyvenamosios vietos teritorinę darbo biržą ir su savimi turėti tokius dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio pasą ar Lietuvos Respublikos pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Jeigu šiuose dokumentuose nėra žymos apie asmens gyvenamąją vietą, papildomai pateikia Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkymo įstaigų arba asmens gyvenamosios vietos teritorinės policijos įstaigos migracijos skyriaus, poskyrio, grupės ar pasų poskyrio (asmenys, gyvenantys seniūnijai priskirtoje teritorijoje, kaimų ir miestų gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra migracijos tarnybų, – seniūno) išduotą pažymą apie asmens gyvenamąją vietą, ar pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje; valstybinio
socialinio draudimo pažymėjimą, darbo knygelę (išskyrus niekada nedirbusius); dokumentus, patvirtinančius išsilavinimą, specialybę ir kvalifikaciją; gaunantys iš valstybės ar socialinio draudimo biudžetų pensiją – pažymėjimą apie pensijos paskyrimo terminą ir dydį; invalidai – invalidumo pažymėjimą ir dokumentą, nurodantį darbingumo laipsnį (darbo rekomendaciją); įspėti apie atleidimą iš darbo asmenys pateikia raštišką įspėjimą apie atleidimą.
2.1.1 Darbo jėgos pasiūla
Sumažėjo darbo jėgos pasiūla. Palyginti su 2004 m. I pusmečiu, besikreipiančių į darbo biržą bedarbių skaičius sumažėjo 25,3 tūkst. arba 22,3 proc. Kas septintas bedarbis iki registracijos darbo biržoje nėra dirbęs. 16,9 proc. bedarbių registruoti darbo biržoje pakartotinai per 1 m. laikotarpį [1].
1 lentelė
Per I pusm. 2004 2005 Pokytis +/-
tūkst. proc.
Įregistruota bedarbių, iš jų: 113,4 88,1 -25,3 -22,3
moterų 54,6 43,9 -10,7 -19,6
vyrų 58,8 44,2 -14,6 -24,8
absolventų 3,3 2,3 -1,0 -30,3
jaunimo 19,8 14,2 -5,6 -28,3
priešpensinio amžiaus 6,7 6,6 -0,1 -1,5
neturinčių profesinio pasirengimo 37,1 30,5 -6,6 -17,8
pakartotinai per 1 m. laikotarpį 19,1 14,9 -4,2 -22,0
darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių 39,9 31,8 -8,1 -20,3
Pateiktą lentelę galima pavaizduoti ir grafiškai (žr. 1 schemą).
1 schema. Bedarbių skaičiaus dinamika
2.2 Nedarbo socialinio draudimo išmoka
Jei esate užsiregistravęs darbo biržoje bedarbiu ir negavote pasiūlymo darbui, atitinkančio jūsų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, turite teisę į nedarbo draudimo išmoką, jeigu: iki įsiregistravimo darbo biržoje turite ne mažesnį kaip 18 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėn.; esate atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių bei darbdavio bankroto atveju; baigėte privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvote atleistas iš šių tarnybų ištarnavę ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko; buvote vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogose.
Nedarbo draudimo stažas išmoka neskiriama, jei: atsisakėte siūlomo darbo, atitinkančio jūsų profesinį pasirengimą; atsisakėte dalyvauti individualiame įsidarbinimo plane numatytose priemonėse; nustatytu laiku neatvykote į darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įsidarbinimo plane numatytose priemonėse; atsisakėte siūlomo sveikatos patikrinimo, kad būtų nustatytas tinkamumas darbui.
2.3 Įdarbinimas
Viena pagrindinių darbo biržos funkcijų – teikti bedarbiams ir ieškantiems darbo asmenims įdarbinimo paslaugas. Darbas siūlomas atsižvelgiant į užregistruotas laisvas darbo vietas ir į darbdavio keliamus kvalifikacinius bei dalykinius reikalavimus. Bedarbiams, pasirengusiems darbo rinkai, siūlomas darbas, atitinkantis jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę. Bedarbiams, nepasirengusiems darbo rinkai, siūlomas nekvalifikuotas darbas, atitinkantis jų sveikatos būklę. Jeigu bedarbiams negalima iš karto pasiūlyti tinkamo darbo, jų aptarnavimas vykdomas atsižvelgiant į „Įsidarbinimo planą“, kuriame numatomas dalyvavimas darbo rinkos aktyviose užimtumo priemonėse: naujų darbo vietų steigimo, remiamų darbo vietų, profesinio mokymo, savo verslo organizavimo, viešųjų darbų, darbo klubų [1].