Darbo ekologija visuotinis ekologijos iššūkis pramonei
5 (100%) 1 vote

Darbo ekologija visuotinis ekologijos iššūkis pramonei

5. Darbo ekologija – visuotinis ekologijos iššūkis pramonei

Ekosistema kaip metafora

Ekosistema yra objektyvi realybė, apimanti vieną nuo kitos priklausančias subsistemas. Jeigu ekosistema negyvuoja, negali išlikti ir subsistemos. Todėl subsistemos turi aukštesnius bendruosius interesus.

Konkurentų aukštesnieji bendrieji interesai esamoje rinkoje yra stabilumas, pasitikėjimas, tarpusavio konkurencinis spaudimas, siekiant kelti gaminių kokybę, ir darbo jėgos varžybos.

Aukštesniųjų bendrųjų interesų akcentavimas yra vienas lemiamiausių taip pat ir bendrovės sėkmės veiksnių. Verta eikvoti laiką ir išteklius strategijai tarp tarnautojų įtvirtinti. Keista, jog daugelis industrinių šalių bendrovių taip mažai dėmesio kreipia į tai, kad bendrovės strateginius tikslus paverstų bendrais visų tarnautojų tikslais, kaip tas apibūdinta strateginio valdymo koncepcijoje.

Aukštesniųjų bendrųjų tikslų nustatymas padeda taip pat išvengti konfliktų ir juos išspręsti.

Ekosistemoje bendradarbiavimas yra panašesnis už konkurenciją.

Visos subsistemos atlieka ekosistemoje vieną ar daugiau funkcijų.

Ekologinis restruktūrizavimas susiduria su tokia problema – arba augimas ir darbas visiems, arba aplinkai nekenkianti stagnacija ir masinis nedarbas.

Svarbiausias dalykas yra tas, kad esamos funkcijos persitvarkymo metu būtų pakeičiamos, bet nepašalinamos. Rūkaliai, norintys mesti rūkyti, turi pakeisti rūkymo funkciją. Mezgimas, bėgiojimas ristele, atsipalaidavimo Skirtingumas ar įvairovė yra stabilumo ir prisitaikymo prielaida.

Bendrovė, kurioje visi galvoja vienodai, nėra gyvybinga.

Uždaros sistemos neįsileido jokių įkvepiančių idėjų ar konkurencijos iš išorės ir todėl išsigimė į neefektyvias savarankiškas biurokratijas.

Ekosistemos ir subsistemos evoliucionuoja į pastovų etapą — kulminaciją. Jos plėtojasi ir tampa stabilios pagal optimalaus, ne maksimalaus dydžio principą.

Reikėtų pakeisti maksimalaus produktyvumo ir augimo užduotis optimaliomis užduotimis. Bendrovės turi atsisakyti kai kurių vidinių tikslų, pavyzdžiui, „maksimalaus pelno didinimas“, „aukščiausio galimo kompetencijos lygio“, „mažiausio galimo personalo kiekio“ ir t.t. Yra viskam deramų lygių, ar tai būtų pelnas, kompetencija, ar personalo komplektavimas.

Bendrovė ir žmogus

Geros darbo vietos – fizinės, psichologinės ir socialinės — yra esminė bendrovės dalis.

Darbo vieta yra esminė mūsų gyvenimiškos aplinkos dalis

„Juo labiau fizinė, psichologinė ir socialinė aplinka skiriasi nuo natūralios gyvensenos, tuo daugiau patiriame stresų.

Evoliucijos būvyje žmogus prisitaikė prie gyvensenos, kurią charakterizuoja:

— natūrali aplinka, nesugadintos gamtos artumas;

— įvairi veikla, įvairios judėjimo formos;

— tyrinėjimų ir bandymų apimtis;

— buvimas arti prie savo paties pastangų rezultatų, bendra priežasties ir pasekmės apžvalga;

— galimybė būti naudingam kitiems;

— grupinis bendrumas;

— apžvelgiamos bendruomenės ir visuomeninės institucijos.

Remdamiesi šiomis tezėmis, suformuluosime ir paaiškinsime keletą teiginių apie tai, kas sudaro sveiką fizinę, psichologinę ir socialinę darbo aplinką.

Fizinė darbo aplinka

Teiginys: „Žmogus prisitaikė prie natūralios aplinkos ir jam reikia, kad jį suptų nesugadinta gamta“.

Kuo mažiau užteršta fizinė darbo aplinka ir kuo savaimingiau ji susieta su gamta tiek interjere, tiek ir išorinėje aplinkoje, tuo labiau bendrovė yra palankesnė aplinkai.

Teiginys: „Žmogus prisitaikė prie egzistencijos įvairiomis judėjimo ir apkrovos sąlygomis“.

Fizinį stresą ypač sukelia monotonija. Į aplinką orientuota darbo vieta yra taip sutvarkyta, kad darbuotojui būtų galima keisti padėtį. Nepriklausomai nuo įtampos rūšies, monotonija visada sukelia stresą, ar žmogus dirbtų surinkimo linijoje, prie duomenų ekrano ar prie komutatoriaus.

Psichologinė darbo aplinka

Teiginys: „Žmogus prisitaikė prie būvio, esant įvairioms sensorinėms įtakoms ir galimybei tyrinėti bei mokytis iš patirties“.

Kai reikia atlikti rutininį darbą, jį reiktų paskirstyti daugeliui žmonių, arba suskaidyti, įtraukiant į jį kūrybiškesnių ir labiau protinių pastangų reikalaujančių užduočių.

Teiginys: „Žmogus prisitaikė prie būvio, kur mato savo veiksmų rezultatus, gali apžvelgti visą veiksmo situaciją, kur jis gali būti naudingas“.

Bendrovė, kuri informuoja savo tarnautojus apie firmos bendrą padėtį, sukuria sveikesnę aplinką negu ta, kuri visai neinformuoja. Bendrovė, kuri pakelia gaminių ir paslaugų vertę ir kuri nurodo kiekvieno naudą gamyboje, yra labiau orientuota aplinkos atžvilgiu negu ta, kuri šito nedaro.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 654 žodžiai iš 1247 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.