Darbo ginčai dėl darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų
5 (100%) 1 vote

Darbo ginčai dėl darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų

1. Įvadas 3

2. Kolektyviniai darbo ginčai dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų. 4

1. Samprata ir požymiai 4

2. Kolektyvinių ginčų sprendimas 6

3. Individualūs darbo ginčai dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų. 8

1. Samprata ir požymiai 8

2. Individualių darbo ginčų sprendimas 9

4. Išvados 13

Literatūros sąrašas 14

1. Įvadas

Darbuotojo darbo užmokestis – pagrindinis pragyvenimo šaltinis, pagrindinė jo pajamų dalis, išlikimo ir savo bei jo šeimos materialinės padėties pagerinimo priemonė. Kuo didesnę darbuotojo pajamų dalį sudaro darbo užmokestis, tuo didesnę reikšmę jis jam teikia. Tačiau šalia darbo užmokesčio egzistuoja ir grupė kitų su darbo santykiais susijusių išmokų: tai ir apmokėjimas už viršvalandžius, išeitinės išmokos ir kitos. Darbuotojas turi teisę gauti atlyginimą, o darbdavys prievolė (pareigą) jį išmokėti.

Darbo ginčai dėl darbo užmokesčio ir kitomis su darbo santykiais susijusiomis išmokomis bei tokių ginčų sprendimas yra aktuali mūsų visuomenei problema. Valstybinės darbo inspekcijos pateiktais duomenimis , vien 2001 metais buvo patikrinimų metu buvo aptikta 3605 darbo apmokėjimo pažeidimų. O tai didelis skaičius, juolab, kad buvo tikrinama tik nedidelė dalis Lietuvos įmonių.

Pasikeitus Lietuvos Respublikos darbo įstatymams, įvyko nemažai pakeitimų darbo ginčų reglamentavimo srityje, tad šiame darbe remsiuos šiuo metu galiojančiais teisės aktais bei lyginamuoju aspektu nagrinėsiu ir normas, kurios neteko galios, siekdamas kuo išsamiau išnagrinėti šią problemą. Lietuvoje darbo ginčų, o ypač tokia siaura jų sritis, kaip ginčai dėl darbo užmokesčio ir kitomis su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, nėra išsamiai išnagrinėta. Pagrinde teoriniai šios problemos aspektai yra nagrinėjami vadovėliuose, o kitoje literatūroje dažniausiai nagrinėjami kazuistiniai atvejai arba tokių ginčų sprendimas teisminėse instancijose

Darbe pasistengsiu atskleisti tokių ginčų bei jų sprendimų ypatumus, pasitaikančias tokių ginčų nagrinėjimo problemas. Darbe remiamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, kai kurių autorių darbais, Lietuvoje veikiančių institucijų pateikta informacija. Naudojamasi informacijos analizės, staistikos bei lyginamuoju metodais.

Darbo ginčams dėl darbo užmokesčio ir kitomis su darbo santykiais susijusiomis išmokomis yra taikoma bendroji ikiteisminė ginčų naginėjimo tvarka, kuri yra nustatyta Darbo kodekse, bei teisminio nagrinėjimo, kuris vyksta LR Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Visais atvėjais ginčai dėl darbo užmokesčio kyla tarp nelygiateisių šalių – materialiai stipresnio darbdavio ir nuo jo priklausančio darbuotojo ar jų kolektyvo. Šią problemą iš dalies išsprendžia darbo įstatymai, kurie nustato papildomas lengvatas darbuotojams ir papildomus apribojimus darbdaviams (pvz. darbo ginčų komisijos sprendimo teismui darbdavys negali apskųsti). Valstybė yra suinteresuota, kad visuomenėje vyrautų socialinis teisingumas ir nebūtų pažeidinėjamos nei darbuotojo, nei darbdavio teisės bei teisėti interesai.

Ginčai dėl darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimu gali kilti tarp darbdavio ir darbuotojo (t.y. individualūs ginčai) arba tarp darbdavio ir darbuotojų kolektyvo (ar jų atstovų). Tačiau ginčai atsiranda tik tada, kai tokių nesutarimų nepavyksta išspręsti derybomis.Derybų metu turi būti suderinami tiek teisėti darbdavio interesai, tiek teisėti darbuotojo interesai, o pats derybų elementas yra atviros visuomenės požymis, tad tiek darbuotojas (ar jų kolektyvas), tiek darbdavys neturėtu spręsti savo nesutarimų praleidę derybų stadiją. Kolektyviniuose ginčuose, tai yra privaloma stadija ir įstatymų leidėjas nustato kolektyvinių derybų vedimo tvarką, o tuo tarpu individualiuose ginčuose tiesioginių derybų stadija, skirtingai nei iki 2003 metų sausio 1 dienos galiojusio darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo [5], nėra numatyta.

Taigi, toliau apžvelgsime kolektyvinių ir individualių darbo ginčų dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų stamprata, ypatumus bei sprendimo tvarka.

2. Kolektyviniai darbo ginčai dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų.

1. Samprata ir požymiai

Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys ir kiti įstatymai numato ir garantuoja darbuotojams ir darbdaviams jungtis į įvairiausias sąjungas, asocijacijas, federacija ir t.t., kad būtų geriau ginamos jų teisės bei teisėti interesai. LR įstatymuose yra mumatytas socialinės partnerystės institutas, kuris numato, jog tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio bei jo atstovų gali būti sudarytos įvairios įstatymams neprieeštaraujančios kolektyvinės sutartys (nacionalinės, šakos, teritorinio ar įmonės lygio), kuriose, pagal LR Darbo kodeksą, vienas iš turinio elementų gali būti darbo apmokėjimo bei kitos svarbios šalims ekonominės sąlygos, t.y. įstatymų leidėjas suteikia šalims nusistatyti kolektyvinių sutarčių pagalba darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų dydžius, išmokėjimo tvarką ir pan. Žinoma, kolektyvinė sutartis neturi prieštarauti imperatyvioms LR galiojančioms teisės normoms. Šios sutartys yra sudaromos ir
pasirašomos derybų keliu, kirių metu kurių metu šalys derna savo intersus ir sprendžia ginčus. Pasibaigus deryboms ir susitarus abiem šalims, sutartis yra pasirašoma ir ji turi būti vykdoma. Kolektyvinės sutarties vykdymą kontroliuojamas įstatymų nustatyta tvarka.

Tačiau kolektyviniuose santykiuose gali kilti ginčai tarp kolektyvinių santykių šalių. Įstatymų leidėjas Darbo kodekso 68 str. Nurodo, jog kolektyviniai darbo ginčas yra “įmonės profesinės sąjungos ir darbdavio ar teisę sudaryti kolektyvines sutartis turinčių subjektų nesutarimai, atsiradę dėl darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų nustatymo ar pakeitimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį (interesų konfliktai), nepatenkinus šalių iškeltų ir šio Kodekso nustatyta tvarka įteiktų reikalavimų”. Kolektyviniai darbo ginčai dėl darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimu gali kilti:

· Derybų metu sudarant kolektyvines darbo sutartis. Pavyzdžiui, darbuotojų atstovai nesusitaria su darbdaviu dėl darbo užmokesčio padidinimo darbuotojams, kurie dirba kenksmingomis sąlygomis.

· Kai siekiama pakeisti kolektyvinėse darbo sutartyse nustatytas sąlygas. Pavyzdžiui, jei buvo nustatyta, jog atlyginomo koficientas yra skaičiuojamas kagal tam tikros valiutos kursą (pvz. JAV dolerio) ir šios valiutos kursui kritus sumažėjo darbuotojų atlyginai ir dėl to darbuotojų atstovai siekia sutarties sąlygų peržiūrėjimo.

· Vykdant kolektyvinę darbo sutartį, kai viena iš šalių ją pažeidžia. Pavyzdžiui, kai sudarytoje kolektyvinėje sutartyje yra numatytis papildomos išmokos kenksmingomis sąlygomis dirbantiems darbuotojams ir darbdavys atsisako jas išmokėti.

· Kai yra pateikiami darbdaviui įstaymų nustatyta tvarka tam tikri konkretūs darbuotojų atstojų (profesinės sąjungos) reikalavimai, o darbdavys jų nepatenkina. Pavyzdžiui, kai pareikalaujama delspinigių už nelaiku sumokėtą atlyginimą.

Taigi, apibendrinant, kolektyvinius darbo ginčus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimu, galima išskirti šiuos pagrindinius tokių ginčų požymius:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1115 žodžiai iš 3704 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.