Darbo ir darbo civilinė sauga
5 (100%) 1 vote

Darbo ir darbo civilinė sauga

11213141516171

Darbo ir civilinė sauga.

Darbo saugos samprata.

Tarptautiniai dokumentai, įtvirtinantys darbo saugos principus, yra:

1. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.

2. Europos Sąjungos dokumentai:

a) Bendrijos chartija dėl darbuotojų pagrindinių socialinių teisių ir laisvių;

b) Europos Sąjungos direktyvos.

3. TDO konvencija dėl darbo saugos, darbo higienos ir gamybos aplinkos.

Prie daugelio tarptautinių dokumentų Lietuva yra prisijungusi. Tarptautiniuose dokumentuose nustatytus principus būtina reglamentuoti nacionaliniuose įstatymuose. Esant kolizijai, tiesiogiai taikomi tarptautiniai dokumentai.

Žmonių darbo sauga apima įvairius visuomeninius santykius- teisinius, ekonominius, organizacinius, techninius ir kitus. Todėl nėra vieningos nuomonės, kas yra darbo sauga. Manoma, kad tai:

1. darbo teisės principas;

2. darbo sutarties institutas;

3. viena iš pagrindinių darbuotojų teisių.

Žmonių darbo saugos institutas- tai visuma tam tikrų organizacinių, techninių priemonių, privalomų darbo sutarties šalims. Šis institutas apima tik tas priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti sveikas darbo sąlygas.

Darbuotojų sauga ir sveikata- tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos ar planuojamos visais įmonės veiklos etapais, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Darbuotojų sauga ir sveikata apima ne tik išankstines, prevencines, bet ir kitas priemones ir sankcijas už nustatytų prevencinių ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nesilaikymą. DK, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų socialinio draudimo įstatymas ir kiti įstatymai nustato atlyginimo už darbe sužalotą mokėjimo sąlygas ir tvarką.

1989 m. birželio 12 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvos „Dėl priemonių darbuotojų saugiai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti“ 1 straipsnyje darbuotojų sauga ir sveikata taip pat apibrėžiama kaip apsauga nuo profesinės rizikos, pabrėžiamas darbo saugos ir sveikatos apsaugos užtikrinimas, rizikos ir nelaimingų atsitikimų priežasčių šalinimas. Informavimas, konsultavimas, darbuotojų dalyvavimas lygiomis teisėmis pagal galiojančius nacionalinius įstatymus ir/ arba praktiką ir darbuotojų bei jų atstovų mokymo bendrieji principai, taip pat prieš tai išvardytų principų įgyvendinimo bendrosios instrukcijos. Visi šie minėtoje direktyvoje įtvirtinti principai yra inkorporuoti DK, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose.

Darbuotojų sauga ir sveikata taip pat gali būti apibrėžiama kaip Lietuvos valstybės politika, įgyvendinama tobulinant įstatymus ir kitus norminius teisės aktus, kad jie atitiktų TDO, Europos Tarybos, Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, taip pat plėtojant organizacinį darbą. Ši politika grindžiama tokiais principais: darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo pirmenybės, palyginti su darbo ar gamybos rezultatais; darbdavių ir darbuotojų pareigos vykdyti saugos ir sveikatos darbe norminių teisės aktų reikalavimus; trišalio valstybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimo saugos ir sveikatos darbe srityje; saugos ir sveikatos darbe mokslo plėtojimo; ekonominių priemonių, skatinančių saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą, taikymo; saugos ir sveikatos darbe specialistų rengimo; nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo tvarkos nustatymo; bendros valstybinės saugos ir sveikatos darbe kontrolės.

Atsižvelgiant į darbo sąlygas darbuotojui mokami priedai už kenksmingas sąlygas, taikoma sutrumpinta darbo savaitė. Darbo inspekcija gali sustabdyti tam tikrus darbus, jeigu darbuotojai neišmokyti saugiai dirbti, neaprūpinti individualiomis darbo saugos priemonėmis. Kai darbdavys nesutinka, darbo inspektorius pats sustabdo darbus. Pagrindinės darbdavio pareigos yra pranešti darbo inspekcijai apie įmonės, jos padalinių eksploatacijos pradžią, instruktuoti ir mokyti darbuotojus saugiai dirbti, tikrinti jų žinias, nustatyta tvarka apdrausti jos nuo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių lygų ir vykdyti kitus LR norminius teisės aktus reikalavimus.

Įstatyme numatytos ir darbuotojų pareigos. Darbuotojai turi pateikti medicinos pažymą. Darbuotojo atsisakymas pasitikrinti sveikatą laikomas darbo drausmės pažeidimu ir darbdavys gali skirti drausminę nuobaudą.

Kiekvienoje darbo vietoje turi būti darbo sąlygų būklės pasas. Darbo sąlygos yra skirstomos į:

1.optimalias;

2.normalias;

3.pavojingas;

4.kenksmingas

5.labai kenksmingas;

6.ekstremalias.

Nelaimingus atsitikimus galima klasifikuoti remiantis tokiais kriterijais:

-Pagal padarinius: lengvas, sunkus, mirtinus.

-Pagal nukentėjusiųjų skaičių į: pavienius ir grupinius.

-Pagal ryšį su darbų į: susijusius su darbo santykiais ir nesusijusius su darbo santykiais.

Profesinės ligos pagal jų pasireiškimo laiką ir požymius klasifikuojamos į:

-urminės profesinės ligas

-lėtines profesines ligas.

Darbo saugos šaltiniai.

Visus norminius teisės aktus būtų galima suskirstyti į tokias pagrindines grupės:

I. LR Konstitucija. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis ir kiti straipsniai deklaruoja kiekvieno žmogaus teisę turėti tinkamas,
saugias ir sveikas darbo sąlygas ir kitas su tuo susijusias garantijas.

II. Europos Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai; TDO konvencijos ir rekomendacijos; Europos socialinė chartija. Rengiant ir priimant LR darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, vadovaujamasi Europos Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatomis, ratifikuotomis TDO konvencijomis, taip pat atsižvelgiama į neratifikuotas TDO konvencijas ir rekomendacijas. Lietuva pritaria visam ES teisiniam paveldui socialinės politikos ir užimtumo srityje. Pagrindine saugos ir sveikatos darbe direktyva laikoma 1989m. birželio 12 d. EBT direktyva „Dėl priemonių darbuotojų saugiai ir sveikatai darbe gerinti“, jos nuostatos perkeltos į DK ir kitus pagrindinius darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus.

2001 m. gegužės 15 d. LRS ratifikavo 1996 metų Europos socialinę chartiją. Tai taip pat sustiprino darbuotojų saugos ir sveikatos garantijas, darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimą nustatant ir gerinant darbo sąlygas bei darbo aplinką.

III. LR DK ir kiti kodeksai bei įstatymai. LR darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus ir su jais susijusius klausimus reglamentuoja: DK, ATPK, BK, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Profesinės sveikatos priežiūros įstatymas, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas ir kiti įstatymai.

IV. LR Vyriausybės priimti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Kai kurie DK straipsniai konkrečius darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus paveda reglamentuoti Vyriausybei: Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai; Profesinių lygų tyrimo ir apskaitos nuostatai; LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatai; Pavojingų darbų sąrašas ir t.t. Svarbūs t.p. yra Vyriausybės patvirtinti įvairių ministerijų ir žinybų nuostatai, reglamentuojantys kiekvienos kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

V. Darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatai; įvairiausių rizikos daiktų gamybos, saugojimo, saugaus naudojimo ir priežiūros taisyklės ir techniniai reglamentai, statybos techniniai reglamentai; higienos normos ir taisyklės; medicinos normos; Lietuvos standartai ir kiti atitinkamų ministerijų, žinybų vadovų įsakymais arba specializuotų tarnybų priimti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Šie norminiai teisės aktai sudaro devyniasdešimt procentų visų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų. Vyriausybė 1994 m. gegužės 23 d. nutarimu „Dėl Normatyvinių aktų saugos darbe klausimais rengimo ir tvirtinimo tvarkos“ patvirtino Normatyvinių aktų saugos darbe rengimo ir tvirtinimo tvarką, kurioje išvardyti konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai ir jų grupės, nustatytos ministerijų ir žinybų kompetencijos ribos, atsakomybė už norminių teisės aktų rengimą, dalyvavimas rengiant norminius teisės aktus ir nurodytos institucijos, tvirtinančios atitinkamus norminius teisės aktus. Šiame nutaryme nustatyta, kad rengiant norminius teisės aktus saugos darbe klausimais reikia atsižvelgti į TDO konvencijas ir ES direktyvas, t.p. į darbdavių ir darbuotojų organizacijų interesus.

VI. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, Vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymais ir nutarimais patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Pagal valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 15 straipsnio 8 punktą vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius leidžia įsakymus, nustatyta tvarka tvirtina ministerijų, kitų valstybės įstaigų parengtas darbų saugos taisykles ir tipines instrukcijas. Remiantis Valstybinio darbo inspekcijos įstatymo vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali priimti nutarimus, kuriuose turi teisę nurodyti darbdaviams, kad jie įgyvendintų reikiamas prevencines priemones darbų saugos būklei gerinti.

VII. LR darbuotojų saugos ir sveikatos, apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų, atskirų ekonominės veiklos sričių komisijų norminiai teisės aktai; kolektyvinės sutartys. LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisija yra patvirtinusi Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto bendruosius nuostatus. Pagal darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų steigimo sudarymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrai. Apskričių teritorinių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų pasiūlymai ir rekomendacijos yra patariamojo pobūdžio. Tam tikros ekonominės veiklos šakos darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų organizacijų dvišalio bendradarbiavimo principu gali būti steigiamos atitinkamų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos, kurių steigimo ir sudarymo tvarką nustato šių komisijų steigėjai.

VIII. Vietiniai darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Šie norminiai teisės aktai yra:

1. įmonės kolektyvinės sutartys, kurios taikomos visiems tos įmonės darbuotojams;

2. darbo tvarkos taisyklės;

3. darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos;

4. pareigybių aprašymai ir nuostatai;

5. įmonės standartai;

6. kiti įmonės vadovo ir(ar) jo
įgaliotos tarnybos, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto įsakymai, potvarkiai, nutarimai. Įmonės vietiniai norminiai teisės aktai tvirtinami suderinus juos su rengiant šiuos aktus dalyvaujančiais darbuotojų atstovais. Instrukcijos derinamos su įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu ar darbuotojų atstovu.

Darbuotojų sauga ir sveikata.

Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Profesinės sveikatos priežiūros įstatymas, nustato darbuotojų profesinės sveikatos priežiūros pagrindus, darbo aplinkos veiksnių, higieninį normavimą, darbo medicinos įstaigų funkcijas, profesinės sveikatos stebėjimo ir informavimo sistemas. Tai pat šiame įstatyme nustatomas profesinės sveikatos priežiūros valdymas, nes atskiriamos Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijų ribos.

Profesinės sveikatos priežiūros įstatyme nustatyta, kad darbuotojų saugos politiką formuoja bei darbuotojų saugos ir profesinės sveikatos priežiūros subjektus nustato Vyriausybė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija profesinės sveikatos priežiūros srityje įstatymų nustatyta tvarka apima: darbuotojų saugos ir sveikatos valstybinį valdymą, kad būtų užtikrinta saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencija įmonėse; darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų tvirtinimą ir šių aktų nustatytų reikalavimų įgyvendinimo kontrolę.

Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija profesinės sveikatos priežiūros srityje įstatymų nustatyta tvarka yra tokia: higienos normų tvirtinimas ir privalomų funkcijų nustatymas darbo medicinos įstaigoms; darbo medicinos įstaigų veiklos kokybės kontrolė.

Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavys steigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą arba šias funkcijas atlieka pats. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, teisės, pareigas ir kvalifikacinius reikalavimus reglamentuoja Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, kuriuose nurodyta šios tarnybos narių skaičius, kvalifikacija pagal tris ekonominės veiklos rūšių grupės ir pagal darbuotojų, dirbančių įmonėje, skaičių.

Biudžetinėse įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti ir nesteigiamos. Jų funkcijas atlieka institucijos vadovo paskirtas asmuo, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniais nuostatais. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų arba darbdavio samdytų tarnybų ar darbuotojų atstovų pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybės principui, kurį užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavio atstovas, įsteigęs įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar neįsteigęs tokios tarnybos ir pats pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinius nuostatus atliekantis šios tarnybos funkcijas, apie tai praneša valstybinei darbo inspekcijai.

Darbo vietų įrengimas.

Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

Bendri reikalavimai darbo vietai ir darbo aplinkai yra: kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 5 d. darbo aplinka yra darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, cheminių, fizikinių, biologinių ir kitų). Darbo sąlygos- darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas ir kitos aplinkybės, turinčios tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai. Darbo vieta- vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje aptartą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas. (PVZ, darbuotojas, dalyvaudamas sporto sąskrydyje, pasinaudojo šalia esančia pirtimi ir, šokdamas nuo kranto į vandens tvenkinį, žuvo. Teismas konstatavo, kad: „darbuotojo teisė į saugias darbo sąlygas apima galimybę turėti saugią aplinką, kurią jam privalo užtikrinti darbdavys, ne tik tuo metu, kai jis atlieka tiesiogines darbo pareigas pagal darbo sutartį. Tai gali būti ir kita aplinka, kurioje darbuotojas yra darbdavio pavedimu, darbdavio interesais ar kitaip ryšium su darbu, net tuo metu, kai darbo funkcijų neatlieka. Nustačius tokio pobūdžio aplinkybes laikoma, kad tai aplinkai taikomi darbų saugos reikalavimai, kurios privalo užtikrinti darbdavys, o tokios teisinės pareigos nevykdymas yra pagrindas jo atsakomybei… darbo sąlygas apima darbo ir poilsio režimas. Darbdavys turėjo
ištirti vieta saugos požiūriu.)

Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai taikomi visoms darbovietėms, išskyrus transporto priemonėse, naudojamose už įmonės ir(arba) ūkio ribų, arba darbovietėse, esančiose transporto priemonėse; krašto apsaugos, vidaus reikalų ir valstybės saugumo tam tikrų specifinių veiklų darbo vietoms, kuriais reglamentuoja atitinkami norminiai teisės aktai; laikinose ir kilnojamose darbo vietose; kasybos pramonės darbovietėse; žvejybos laivuose; laukuose, miškuose ir kituose žemės plotuose, kurie priklauso žemės arba miškų ūkio įmonėms ir yra už jų užstatytų teritorijų ribų. Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose išdėstyti statinių, kuriose yra darbovietės, stabilumo ir tvirtumo, evakuacinių kelių ir išėjimų, gaisro gesinimo įrangos, oro, vėdinimo sistemos, temperatūros, apšvietimo, pavojingų zonų žymėjimo, persirengimo, nėščių ir maitinančių motinų poilsio kambarių, neįgaliųjų darbo vietų, darbo vietų lauke, praustuvų, tualetų, elektros įrangos, langų, durų, grindų, judėjimo kelių, ekskavatorių, krovimo aikštelių, platformų ir t.t. įrengimo reikalavimai.

Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyti darbo aplinkos veiksniai darbo vietose neturi viršyti dydžių, galinčių sukelti darbuotojams sveikatos sutrikimų, profesinių ligų darbo įmonėje metu ir nutraukus darbą įmonėje. Kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacijoje darbo aplinkos veiksniai yra suskirstyti į trys grupes:

1.kenksmingi cheminiai veiksniai: dujos, garai, aerozoliai, dulkės;

2.kenksmingi fizikiniai veiksniai: visą žmogaus kūną veikianti vibracija, ranka veikianti vibracija, akustinis triukšmas, elektrostatinis laukas, elektromagnetinis laukas, oro temperatūra šiltuoju ir šaltuoju metu laikotarpiu, oro judėjimo greitis, apšvieta;

3.kenksmingi ergonominiai veiksniai: darbo sunkumas, dinaminis darbas, judėjimo atstumas darbo aplinkoje, darbo įtampa. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu patvirtinus Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatus darbdaviai darbo vietose privalo įrengti saugos ir sveikatos apsaugos ženklus, ten, kur neįmanoma išvengti rizikos arba pakankamai ją sumažinti kolektyvinėmis saugos priemonėmis, darbo organizavimo metodais, būdais. Darbuotojai ir jų atstovai informuojami apie saugos ir sveikatos apsaugos ženklinimą darbovietėje. Darbdaviai privalo apmokyti ir instruktuoti darbuotojus apie saugos ir sveikatos apsaugos ženklų taikymą darbovietėje. Mokymo metu turi būti gerai išaiškinti ženklų reikšmė, visų pirma jų žodinės informacijos prasmė, taip pat kaip elgtis paprastais ir ypatingais atvejais.

Darbo vietų statybvietėse reglamentavimas.( Socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24d. įsakymu Nr. 184/282 patvirtinti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai). Statyba yra didesnio pavojaus šaltinis, čia įvyksta santykiškai daugiau nelaimingų atsitikimų. Saugos ir sveikatos taisykles statyboje, kurios nustato būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, atliekant statybos darbus yra:

-Prieš statybos darbų pradžią veikiančios įmonės teritorijoje statybos rangovas ir įmonės vadovas privalo įforminti aktą- leidimą, kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios darbų saugą.

-Prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvietėje turi būti nustatytos, aptvertos ir paženklintos pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, išduota paskyra- leidimas.

-Visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus.

-Gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepateiktų pašaliniai asmenys.(aukštis 1,6m.; šalia masinio žmonių judėjimo kelių 2m. su vientisu apsauginiu stogeliu).

-Specialūs nustatyti pastolių, aptvarų įrengimo, kėlimo priemonių dirbant aukštyje ir kt. reikalavimai.

Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti nurodytas statybos saugos ir sveikatos koordinatorius, numatyti konkretūs projektiniai sprendimai, nustatantys technines priemones, darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugą ir sveikatą.

Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai. Šie nuostatai taikomi todėl kad krovinio kėlimas rankomis, tai pirmiausia gresia pavojus, jog darbuotojai gali sužeisti nugarą. Sąvoka „krovinių kėlimas rankomis“ reiškia veiksmus, kai vienas ar keletas asmenų krovinį (daiktą, žmogų ar gyvūną) kelia, laiko, neša, remia, leidžia, stumia, traukia, ridena ar kitaip gabena, o šie veiksmai savo pobūdžiu dėl nepalankių darbo sąlygų kelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, ypač susižaloti nugarą. Siekiant kėlimo metu išvengti rizikos, krovinys turi būti tinkamai įpakuotas ir parengtas kelti. Jei darbininkas krovinius nuolat kelia rankomis, tokie darbai turi būti kaitaliojami su kitokio pobūdžio darbais arba turi būti daromos pertraukos. Darbuotojai, nuolat dirbantys krovinių kėlimo rankomis darbą, privalo prieš stodami į darbą ir po to periodiškai tikrintis sveikatą sveikatos ministerijos nustatyta tvarka. Darbo aplinkos charakteristika gali didinti pavojų susižaloti, ypač nugarą, jeigu: nėra pakankamai erdvės, ypač vertikaliai atlikti kėlimo
grindys yra nelygios arba slidžios darbuotojų avalynei, o tai didina pavojų suklupti ar paslysti, dėl darbo vietos arba darbo aplinkos negalima kelti krovinių saugiame aukštyje arba patogioje darbuotojui padėtyje, grindų arba darbo paviršiai yra nevienodo lygio, dėl to kroviniu yra manipuliuojama įvairiu lygiu, grindys arba pėdų atrama yra nestabili, yra netinkama temperatūra, drėgmė arba ventiliacija.

Videoterminalų bendrieji nuostatai. Videoterminalas- tai vartotojo terminalas su monitoriumi ir paprastai turintis informacijos įvedimo įrenginį- klaviatūrą; kompiuteris- funkcinis vienetas, kuris gali atlikti svarbius skaičiavimus, sudarytas iš daug aritmetinių ir loginių operacijų be žmogaus įsikišimo. Darbas su videoterminalais sukelia didesnį akių nuovargį, dažnesnę trumparegystę, raumenų pažeidimus, dažnus stresus ir komplikuotas psichologines problemas, odos pažeidimus veido ir kaklo srityje, poveikį nėščioms moterims ir jų vaisingumui. Nuo 25 iki 70 % videoterminalų operatorių vargina nerimas, padidėjęs nervinis jautrumas, depresijos, pasikartojančios stresinės situacijos sukelia įvairių ligų. Nepertraukiamai dirbti prie videoterminalo galima ne ilgiau kaip vieną valandą. Dirbant aštuonių valandų darbo dieną, reglamentuotos papildomos penkių (dešimties) minučių pertraukos suteikiamos po vienos valandos nuo darbo su videoterminalais pradžios, darbo metu numatyti specialūs pratimai akims, pečių juostos ir rankų nuovargiui mažinti, pratimai, gerinantys galvos smegenų kraujotaką. Gamintojas (tiekėjas) gali pateikti vartotojui tik sertifikuotą kompiuterinę įrangą pagal Kompiuterinės technikos gaminių privalomo sertifikavimo tvarką.

Darbo priemonės.

Pagal darbo kodeksą leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Bendrieji nuostatai neriboja darbdavių teisių priimti ir taikyti griežtesnius reikalavimus, garantuojančius geresnę ir efektyvesnę darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe naudojant darbo įrenginius. Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkamai arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai.

Minimaliuosius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo priemonėms nustato atitinkami darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Minimaliuosius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo priemonėms pakartoja tų darbo priemonių įmonės darbuotojų ir sveikatos vietiniai norminiai taisės aktai.

Pagal DK privalomuosius saugos ir sveikatos reikalavimus atskirų darbo priemonių ar jų grupių gamybai bei jų atitikties įvertinimo procedūroms nustato techniniai reglamentai ar kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai aktai. Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais, privalomi saugos ir sveikatos reikalavimai nustatomi atitinkamų potencialiai pavojingų įrenginių, kitų atskirų darbo priemonių ar jų grupių gamybai ir naudojimui.

Konkrečios darbo priemonės naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose. Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti gamintojas. Gamintojo darbo įrenginio naudojimo dokumentai yra pagrindas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, atlikus profesinės rizikos įvertinimą, parengti to įrenginio saugaus naudojimo konkrečioje darbo vietoje instrukciją, parengti darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių ir periodinių instruktažų dirbti su tuo įrenginiu instrukciją.

Potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą atlieka jų savininkai. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros nustato Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Šių įrenginių, kuriems privaloma speciali vyriausybės įgaliotų ar nustatyta tvarka akredituotų įmonių priežiūra, kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė. Pagal Vyriausybės patvirtintus Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatus Valstybinė darbo inspekcija atlieka Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigos funkcijas. Dirbant darbus su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, pavojingos medžiagos negali viršyti jų ribinių kiekių. Potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą vykdo jų savininkai. Pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2 str. 7 d. potencialiai pavojingo įrenginio savininkas yra juridinis ar fizinis asmuo arba įmonė, kuriai įrenginys priklauso nuosavybės teise, arba įrenginio valdytojas, kuris valdo, naudoja įrenginį ir juo disponuoja turto patikėjimo teise. Šių įrenginių privalomą nuolatinę priežiūrą pagal įrenginio savininko ir juridinio asmens tarpusavio sutartis gali vykdyti juridiniai asmenys, turintys norminių teisės aktų nustatyta tvarka leidimą tokiai veiklai. Potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę tikrina Viešoji potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga Techninės priežiūros tarnyba, kurios steigėjas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų ir kaip atliekama nuolatinė įrenginių priežiūra. Tam šalia teritorinių
darbo inspekcija turi specializuotus sprogių, degių gamybų ir technologijų, Geležinkelio, Kasybos ir sprogdinimo darbų skyrius. Branduolinės energijos, radiacinės saugos, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, įrenginių, naudojamų išimtinai gynybos tikslams, t.p. elektros įrenginių, išskyrus naudojamus sprogioje aplinkoje, priežiūra ir kontrolė vykdoma pagal kitus įstatymus.

Apsauga nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio.

Įmonėse, kurių gamybos procesuose naudojamos, gaminamos, gabenamos ar laikomos žmonių sveikatai pavojingos cheminės medžiagos, darbdaviai nustato ir įgyvendina priemonės darbuotojų sveikatai, aplinkos apsaugai užtikrinti. Darbuotojų apsaugą nuo pavojingų cheminių medžiagų, kancerogenų ir mutagenų poveikio reglamentuoja šie svarbiausi norminiai teisės aktai: 1) Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas; 2) Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai;

Kenksminga cheminė medžiaga yra cheminė medžiaga, kuri dėl savo fizinių cheminių, cheminių arba toksikologinių savybių, naudojimo būdo arba buvimo darbo aplinkoje gali kelti pavojų darbuotojų sveikatai ar sukelti mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus, įskaitant visas cheminės medžiagas, kurioms yra nustatytos ribinės vertės. Kancerogenas- cheminė medžiaga, preparatas ar procesas, galintis sukelti vėžį; mutagenas- organizmo genetinės medžiagos pakitimus- mutacijas sukelianti cheminė medžiaga.

Darbuotojų saugai ir sveikatai gresianti rizika, susijusi su pavojingais cheminiais veiksniais, turi būti šalinama arba mažinama iki minimumo įgyvendinant šias priemones:

1. projektuojant darbo vietas ir organizuojant darbą;

2. aprūpinant darbuotojus tinkama darbo su cheminiais veiksniais įranga ir nustatant šios įrangos techninio aptaranavimo ir remonto tvarka, kuri garantuoja darbuotojų saugą ir sveikatą;

3. iki minimumo mažinant skaičių darbuotojų, kurie yra ar gali būti veikiami;

4. iki minimumo mažinant poveikio trukmę ir intensyvumą;

5. tinkamai naudojant higienos priemonės;

6. mažinant cheminių veiksnių, esančių darbovietėje, kiekius iki minimalių, reikalingų konkrečiam darbui atlikti;

7. taikant tinkamus darbo procesus, tarp jų saugų pavojingų cheminių veiksnių ir atliekų, kuriose jų yra, tvarkymą, saugojimą ir gabenimą darbovietėje.

Pavojingų cheminių medžiagų pakuotė privalo būti paženklinta pavojingų cheminių medžiagų ženklais, įspėjančiais apie jų kenksmingumą ar pavojingumą. Už pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų tinkamą suklasifikavimą ir atitinkamą jų paženklinimą, už teisingos ir išsamios informacijos pateikimą naudotojui apie cheminės medžiagos ar preparato pavojingąsias savybes, apie jų saugaus naudojimo sąlygas, apie saugos priemones atsakingi yra asmenys, teikiantys tas chemines medžiagas ir preparatus į rinką, t.y. tų cheminių medžiagų ir preparatų gamintojai, importuotojai, skirstytojai, t.p. asmenys, importuojantys chemines medžiagas ar preparatus laikinai perdirbti.

Ant kiekvienos pavojingos medžiagos pakuotės aiškiai turi būti nurodyta:

1. cheminės medžiagos pavadinimas, fizinio arba juridinio asmens, atsakingo už cheminės medžiagos teikimą į LR rinką, inicialai, pavardė arba pavadinimas ir visas adresas, nesvarbu, tai būtų gamintojas, importuotojas ar skirstytojas;

2. pavojingumo simboliai;

3. standartinės rizikos frazės, nurodančios konkrečius rizikos faktorius dėl galimo pavojaus, susijusio su cheminės medžiagos naudojimu;

4. standartinės saugos frazės, susijusios su saugiu cheminės medžiagos naudojimu;

5. EB numeris (jei priskirtas);

Kai kurie pavojingų medžiagų ženklinimo simboliai yra: T- toksiška; T+ – labai toksiška; X- kenksminga; X+ – dirginanti; F- labai degi; F+ -ypatingai degi; E- sprogstamoji; N- pavojinga aplinkai; C- ardanti; O- oksiduojanti.

Darbuotojai privalo būti apmokyti ir instruktuoti saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Darbo vietoje privalo būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, nustatytos specialios šių medžiagų kiekio darbo aplinkoje registravimo, darbuotojų įspėjimo apie pavojų sistemos, darbuotojai privalo būti aprūpinti asmeninės apsaugos priemonėmis. Darbdavys, remdamasis visa turima informacija, turi organizuoti darbuotojų ir jų atstovų mokymą ir instruktavimą apie:

1. galimą riziką darbuotojų sveikatai, įskaitant papildomą riziką rūkant;

2. prevencijos priemones, kad išvengtų poveikio;

3. higienos reikalavimus;

4. asmeninių apsaugos priemonių ir aprangos naudojimą;

5. veiksmus, kurių turės atlikti darbuotojai, įskaitant gelbėtojus, įvykus incidentui ir norint išvengti incidento.

Darbuotojai nedelsiant turi būti apmokomi, kai atsirado nauja ar pakito rizika ir, jei reikia, mokymas turi būti periodiškai kartojamas. Darbdaviai turi informuoti darbuotojus apie įrenginius ir konteinerius, kuriuose yra cheminės medžiagos, užtikrinti, kad visi konteineriai, pakuotės ir įrenginiai būtų aiškiai ir įskaitomai paženklinti etikėmis ir ant jų būtų pritvirtinti gerai matomi įspėjamieji ir pavojaus ženklai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4335 žodžiai iš 8589 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.