Darbo ir poilsio laikas
5 (100%) 1 vote

Darbo ir poilsio laikas

11213141

1. DARBO IR POILSIO LAIKAS

1.1 DARBO LAIKO SĄVOKA IR RŪŠYS

Lietuva yra ratifikavusi TWO konvencija Nr. 47 „Del darbo laiko sutrumpinimo iki 40valandų“ ,tai pat konvenciją Nr. 14 „Dėl savaitinio poilsio pramonės įmonėse“. Šių konvevcijų reikalavimus atitinka Lietuvos Respublikos DSSĮ ir DK XIII-XIV skyrių nuostatos. Teisiškai reguliuojant darbo ir poilsio laiką vis didesnę reiksmę įgija lokalinės teisės normos (kolektyvinėa sutartys, vidaus darbo tvarkos taisyklės ir kt. ir individualios darbo sutartys.

Darbo laikas- tai laikas ,kurio metu darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. Į darbo laiką įeina: faktiškai dirbtas laikas,budėjimas darbe ir namuose; tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas; reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti;pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką ; privalomų medicininių apžiūrų laikas; stažuotės , kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose;nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytisnustatytos darbovietės tvarkos; prastovos laikas.

Į darbo laiką neįeina: pravaikšta;neatvykimas į darbą administracijos leidimu;valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų batlikimas , karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos; nedarbingumo laikas; pertraukos pailsėt ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, šventės, atostogos; kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai. Darbo laikas normuojamas visiems darbuotojams,neatsiželgiant į tai, kurioje darbovietėje jie dirba. Darbo laiko norma apibrėžiama (nustatoma) tam tikru kalendoriniu laikotarpiu – darbo diena (pamaina) , darbo savaitė, apskaitiniu laikotarpiu (4 mėn.). Darbo dienos trukmė priklauso nuo to, kiek dienų (5-6) dirba per savaitę. Darbo pamaina – tai darbo laiko trukmė , kurią darbuotojai turi dirbti per parą pagal darbo grafiką.

Nustatyta normali darbo laiko trukmė – 40 valandų per savaitę , o maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti 48 valandų . Kasdienė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai , Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.

DK 144 straipsnyje numatyta , kad darbuotojų , dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje , bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių , darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti ) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

Sutrumpintas darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo sąlygas bei darbą dirbančio asmens fiziologines savybes ir yra trumpesnis už normalią ( 40 valandų ) darbo laiko trukmę.

Sutrumpintas darbo laikas nustatomas:

1. asmenims iki aštoniolikos metų – pagal DSSĮ ;

2. asmenims , dirbantiems darbo aplinkoje , kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus ribinius dydžius ( kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neimanoma , darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką , bet jis turi būti ne ilgesnis kaip 36 valandos per savaitę;

3. asmenims, dirbantiems naktį.

Darbuotojų , kurių darbo pobūdis susijęs su didesnę protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Kai dirbama nakties metu, nustatytoji dienos (pamainos) trukmė sumažinama 1 valandą. Nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai , taip pat tais atvejais, kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas dirbti naktį. Naktikiu laikomas darbas , jeigu nuo 22 valandos iki 6 valandos dirbama bent tris valandas.

Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus. Esant šešių dienų darbo savaitei , prieš poilsio dieną darbas neturi trukti ilgiau kaip penkias valandas. Darbuotojams , kuriems taikomas sutrumpintas darbo laikas , gali būti nustatomos papildomos darbo apmokėjimo garantijos. Tokių darbuotojų darbo apmokėjimas sąlygas nustato Vyriausybė.

Ne visas darbo laikas nustatomas: darbuotojo ir darbdavio susitarimu, o atskirais atvejais – darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal medicinos įstaigos išvadą; darbuotojo iki 18 metų reikalavimus; invalido reikalavimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą; pareikalavus nėščiai moteriai ar neseniai pagimdžiusiai moteriai; pareikalavus darbuotojui , auginančiam vaiką iki 3 metų, taip pat auginančiam vaiką iki 14 metų ir kitais atvejais, nustatytais DK 146 straipsnyje.

Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos išvados, susitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą), arba darant ir viena, ir kita. Ne visas darbo laikas per darbo dieną gali būti suskaidomas dalimis. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka bei trukme susijusias sąlygas nustato Vyriausybė.

Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą , skiriant į aukštesnes pareigas , keliant kvalifikaciją ,
neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.

1.2 DARBO LAIKAS

Sena darbuotojų svajonė mažinti darbo laiko trukmę tik XIX a. Pabaigoje pasiekė kai kurių teigiamų rezultatų ie ypač po to, kai TDO 1935 metais priėmė konvenciją N r. 47 Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnis, įtvirtindamas teisę į poilsį, kartu preziumavo ir darbo laiko trukmės teisinę reglamentaciją, kuri buvo realizuota Žmonių saugos darbe Įstatyme (ŽSDĮ ).

Darbo laiko teisinė reglamentacija būtina, dirbant pagal darbo sutartį, įtvirtinti reikiamą darbo matą ir apriboti jo trukmę ir taip užtikrinti darbuotojui laiką pailsėti ir sugaištoms jėgoms atstatyti.

Darbo laikas – tai kalendorinio laiko dalis, kurios metu darbuotojas, laikydamasis vidaus darbo tvarkos, darbo grafiko ar darbo sutarties sąlygų, privalo vygditi savo darbines pareigas.

Į darbo laiką įskaitomas ne tik faktiškas darbo funkcijų vygdimas, bet ur kitokie laikotarpiai, pagal įstatymą prilyginami darbo laikui.

Sutinkamai su įstatymu kai kurios pertraukos įskaitomos į darbo laiką, pavizdžiui, pertraukos, duodamos moterims, turinčioms vaikų, jiems maitinti (ŽSDĮ 63 str.), taip pat, duodamos priklausomai nuo darbo sąlygų, atsižvelgiant į jų kenksmingumą.

Pertraukų rūšis ir trukmę nustato ŽSDĮ 51, 52 straipsniai bei darbo dienos ( pamainos) poilsio režimų bendrieji nuostatai, patvirtinti 1995 m. gruodžio 20 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymų Nr. 144. Į darbo laiko trukmę įskaitomos ir pertraukos, duodamos darbuotojui, atsižvelgiant į jo asmenybę, psichofiziologinius poreikius ( higieniniai poreikiai, nepilnametystė ir kt.)

Pertrauka pailsėti ir pavalgyti į darbo laiką neįskaitoma. Kolektyvinėse ar darbo sutartyse gali būti numatytos ir kitos pertraukos, kurios įskaitomos į darbo laiką.

1.3 DARBO LAIKO RŪŠYS

Darbo laiko norma (matas) yra darbo diena (pamaina) ir darbo savaitė.

Darbo diena vadinama darbo laiko trukmė9skaičiuojama valandomis ir minutėmis), kurią darbuotojai privalo dirbti per perą. Įstatymas nenumato darbo dienos trukmės, išskyrus 6 darbo dienų savaitę, kur numatytas maksimalus valandų skaičius per dieną – 7 valandos. Darbo dieną reikia skirti nuo darbo pamainos.

Darbo pamaina – darbo laiko trukmė, kurią darbuotojai turi dirbti per parą pagal darboi grafiką arba vidaus tvarkos taisykles. Darbo pamaina paprastai vadinamas darbas tam tikrą paros dalį ( dieninė, vakarinė, naktinė pamaina). Atsiroms darbuotojų kategorijoms darbo pamainos trukmė gali sutapti su kasdieninio darbo trukme.

Darbo savaitė – įstatymų nustatyta bendra darbo laiko norma per kalendorinę savaitę. Per savaitę gali būti dirbama 5 ar 6 darbo dienas priklausomai nuo darbdavio pasirinkimo, suderinus tai su profesine sąjunga ir darbuotojų kolektyvu (DĮK 151 str.).

Pagal darbo laiko trukmę ir darbuotojo teisinę padėtį darbo laikas skirstomas į:

1. normalų;

2. sutrumpintą;

3. ne visą darbo laiką;

4. budėjimą įmonėse ar namuose;

5. viršvalandinį darbą.

Normali darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Darbo dienos (pamainos) trukmė, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 10 valandų per parą, o esant suminei darbo laiko apskaitai ji gali būti iki 12 valandų per parą. Darbo dienos trukmė nustatoma pagal darbo dieną skaičių per savaitę.

Išimtinais atvejais tam tikrų kategorijų (gydimo, socialinės globos, vaikų auklėjimas ir kt ) darbuotojams , budėtojams patalpose (pamainose) trukmė per parą gali būti ilgesnė negu nurodita anksčiau. Tokiu atveju vidutė savaitės darbo trukmė neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp pamainų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandas. Darbų, kuriems taikomi šie darbo ir poilsio rėžimai, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Sutrumpintas darbo laikas – tai darbo laikas, kurio trukmė nustatoma trumpesnė už normalią, atsižvelgiant į darbo sąlygas ir dirbančio asmens fiziologines savybes

Sutrumpinta darbo trukmė nustatoma:

1. darbuotojams nuo 16 iki 18 metų – 36 valandos per savaitę, o asmenims nuo 14 iki 16 metų – 24 valandos per savaitę;

2. moksleiviams, dirbantiems mokslo metaislaisvu nuo mokymosi metu, darbo laiko trukmė per savaitęnegali viršyti pusės maksimalios darbo laiko trukmės;

3. darbuotojams, dirbantiems labai kenksmingomis darbo sąlygomis – ne daugiau kaip 36 valandas per savaitę.

4. riboto darbingumo asmenims – pagal medicinos arba invalidumąnustačiusios komisijos išvadą.

Kai kurių kategorijų darbuotojams ( mokytojams, gyditojams ir kt. ) sutrumpintą darbo trukmę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Ne visas darbo laikas – tai darbo trukmė,trumpesnė už atitinkamos kategorijos darbuotojams arba asmenims, dirbantiems tam tikromis sąlygomis, numatytą normalią darbo laiko trukmę, nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu.

Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas šalimssusitarus tiek priimant į darbą, (sudarant terminuotą ar neterminuotą darbo sutartį), tiek vėliau ( pakeičiant darbo sutartį ).

ŽSDĮ 46 straipsnyje numatytais atvejais darbuotojas turi teisę reikalauti, kad jam būtu nustatoma ne visa
diena, ne visa darbo savaitė ir šis reikalavimas yra privalomas darbdaviui. Tai jeigu to pageidauja:

1. nėščia moteris;

2. moteris, turinti vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų;

3. tėvas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų, globėjas tokio pat amžiaus vaiką;

4. invalidas;

5. asmuo, slaugantis sergantį šeimos narį ir pateikęs darbdaviui medicinos įstaigos išvadą dėl darbo laiko būtinumo bei laikotarpio, kurį ne visas darbo laikas taikytinas.

Budėjimas įmonėje, budėjimas namuose( ŽSDĮ 47 str.). Kai reikia užtikrinti įmonėje tvarką, atlikti neatideliotinus darbus, darbdavys gali pavesti darbuotojui darbą, ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojui sutikus – ne dažniau kaip kartą per savaitę, budėti įmonėje ar namuose, pasibaigus darbo dienai arba poilsio ar švenčių dienomis.

Viršvalandiniai darbai. Nustatydami darbo laiko ribinę trukmę, darbo įstatymai numato ir tam tikras jos laikymosi garantijas. Tokios garantijos visų pirma yra normose, reglamentuojančios viršvalandinius darbus. Viršvalandiniu laikomas darbas, kurį darbuotojai dirba viršydami kolektyvinėse sutartyse arba vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą darbo laiko trukmę.

1.4 DARBO LAIKO REŽIMAS IR APSKAITA

Darbo laiko režimas – tai darbo laiko trukė paskirstymas per tam tikrą kalendorinį laikotarpį (parą, savaitę rantuojant įstatymuose nustatytą poilsio laiką.

Kiekvieno darbuotojo darbo ir piolsio laiko paskirstymas(kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį , taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos darbo tvarkos taisykles.Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinus su įmonės, įstaigos , organizacijos darbuotojų atstovais( DK 19 str.), arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių įmonėse , įstaigose, organizacijose nustato Vyriausybė.

Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. Įmonėse, kuriuose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.

Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki grafikų įsigaliojimo.Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.

Darbo laiko apskaita – tai fiksavimas duomenų apie darbuotojų atvikimą į darbą ir apie tai, kaip jie laikosi nustatytos darbo laiko trukmės bei darbo rėžimo, norminiais aktais nustatytuose dokumentuose. DK numatytos trys darbo laiko apskaitos rūšys:

1. padienė;

2. savaitinė;

3. suminė.

Padienė darbo laiko apskaita yra tokia, kai atskirai apskaitomas darbuotojo dirbtas laikas kiekvieną dieną (pamainą).Jo trukmė neturi viršyti įstatymų numatytos darbo dienos laiko normos.

Savaitinė darbo laiko apskaita yra tokia, kai atskirai apskaitomas darbuotojo dirbtas laikas kiekvieną dieną (pamainą). Jo trukmė neturi viršyti įstatymų numatytos darbo dienos laiko normos.

Savaitės darbo laiko apskaita yra tokia, kai apskaitomas darbuotojo dirbtas laikas kiekvieną kalendorinę savaitę. Jo trukmė neturi viršyti įstatymų nustatytos kalendorinės savaitės darbo laiko normos.

Suminę darbo laiko apskaitą galima įvesti nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose , baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (DK 19 str.). Tačiau darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neruri viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip keturiasdešimt aštinias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą).Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.

Esant suminei darbo laiko apskaitai,privalo būti garantuota DK nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo piolsio trukmė. Jeigu suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Darbus, sąlygas, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarką nustato Vyriausybė.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2158 žodžiai iš 4249 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.