TURINYS
Įvadas…………………………………………..2
1. Darbo jėgos rinka………………………………3
1.1. Darbuotojų kvalifikacija……………………3
1.2. Lietuvos darbo jėgos rinka………………….5
Išvados………………………………………….7
Literatūra……………………………………….8
ĮVADAS
Darbas kuria prekes arba paslaugas. Vienu metu tik darbas, sunaudotas prekėms pagaminti, buvo laikomas gamybiniu, o darbas, kuriuo buvo teikiamos paslaugos, buvo traktuojamas, kaip negamybinis.
Taigi, įmonei labai svarbu turėti aukšta kvalifikacija pasižyminčių darbuotojų. Kai kurios įmonės, besistengiančios tapti rinkos lyderėmis, tokią darbuotojų kvalifikaciją yra priverstos kelti pačios, kadangi aukštosiose mokyklose įgytos teorinės žinios ne visada padeda kokybiškai atlikti darbą.
Daugiausiai galimybių įsidarbinti turi žmonės, kurie yra įgiję išsilavinimą, profesiją. Kvalifikuotos darbo jėgos paklausa vis didėja. Šiuolaikinėje visuomenėje jau iškyla problemų aprūpinant darbdavius reikiama darbo jėga. Be kvalifikacijos darbdaviai dar kelia ir kitus reikalavimus: pageidaujama, kad darbuotojas turėtų tam tikrų žmogiškų savybių – būtų iniciatyvus, turėtų atsakomybės jausmą, taip pat mokėtų užsienio kalbas, gebėtų dirbti kompiuteriu.
Daugiausiai laisvų darbo vietų yra paslaugų sektoriuje ir pramonėje. Per 60 proc. laisvų darbo vietų skirtos darbuotojams, turintiems profesinį pasirengimą, ir tik vos daugiau nei 20 proc. nekvalifikuotiems.
1. DARBO JĖGOS RINKA
1.1. DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJA
Didėjanti konkurencija darbo rinkose bei augantis vidaus ūkis bendroves priverčia atkreipti dėmesį į darbuotojų kvalifikaciją. Įmonės vis daugiau laiko ir lėšų skiria darbuotojų mokymui. Bendrovių lėšomis besimokančių specialistų skaičiaus didėjimas rodo, jog verslininkai ima suvokti, kad investicijos į mokymąsi – vienas svarbiausių įmonių išlikimo ir sėkmingo gyvavimo garantų. Ne vienas įmonės vadovas jau pastebėjo, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose įgyto išsilavinimo specialistams nepakanka, jei bendrovė turi ambicingų planų įsitvirtinti rinkoje ir net tapti lydere. Investuoti į darbuotojų mokymąsi skatina ir numatomi pokyčiai darbo jėgos rinkoje. Kasmet aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų paklausa išauga. 2003 metais taipogi prognozuojamas aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikio augimas. Tai daugiausia verslo administravimo ir vadybos, apskaitos, socialinio darbo, informatikos specialistai. Pasak darbo biržų specialistų, rinkoje atsiras darbdavių aprūpinimo kvalifikuota darbo jėga problema, dėl to padidės bedarbių kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo poreikis. Pastebėtina, kad darbuotojų kvalifikacijos kėlimu labiausiai rūpinasi prekybos ir paslaugų sektoriaus įmonės, pramonė – mažiau aktyvi. Statistiniais duomenimis, 47% besimokančiųjų atstovauja paslaugų sektoriui, 33% – prekybai ir tik 20% iš pramonės bendrovių.
Žinių labiausiai siekia informacinių technologijų bei komunikacijų, farmacijos verslo atstovai, taip pat bankų ir didmeninės prekybos įmonių darbuotojai. Įmonių vadovai domisi, kaip konkreti mokymo programa bus pritaikyta jų specifikai. Auga poreikis spręsti įmonių specifines problemas, o ne klausyti bendriausių tiesų. Todėl mokymų rinka auga, nepaisant didėjančių mokymo paslaugų kainų – lemiančiu veiksniu tampa kokybė, o ne kaina. Vidurio bei Rytų Europos šalyse buvo atlikta išsami vadybos mokymo poreikių analizė. Atlikus įmonių vadovų apklausą paaiškėjo, kad šio regiono pramonės bendrovių vadovai mano, jog sunkiausias laikas jų verslui jau praėjo, svarbiausios rinkos iškovotos, ateitis aiški. Todėl natūraliai susiklostė suvokimas, kad pramonės darbuotojų žinios – pakankamos. Tuo tarpu prekybos ir paslaugų sektoriams reikia daug didesnio lankstumo, mokėjimo taikytis prie nuolat besikeičiančios situacijos. Todėl šių sričių įmonės daugiau skiria lėšų darbuotojų mokymui.
Sėkmingai dirbančių Lietuvos pramonės įmonių darbuotojai nuolatos dalyvauja mokymuose. Tokios įmonės bendrauja su užsienio kompanijomis, kurios tikrai nesikalbėtų su beraščiais. Todėl ir pramonė privalo nuolat atnaujinti žinias. Pvz. sėkmingai Lietuvos ir užsienio rinkose dirbanti bendrovė “Utenos trikotažas” kitais metais darbuotojams mokyti skirs 250 tūkst. litų. Pramonės įmonėse, kurios privalo nuolat kautis dėl naujų rinkų, negalioja patarlė, kad mokytis – niekada nevėlu. “Utenos trikotažas” mokytis nuolat siunčia vadovaujančio personalo atstovus, darbininkus moko savo jėgomis.