Darbo kodekso naujovės
5 (100%) 1 vote

Darbo kodekso naujovės

1121

ĮVADAS

Naujo darbo kodekso priėmimas yra svarbus įvykis, nes didžioji dalis Lietuvos gyventojų tiesiogiai dalyvauja darbo santykiuose ir nuo kodekso priklauso žmonių galimybės ir teisinė padėtis.

Darbo, užimančio vos ne trečdalį žmogaus gyvenimo, reguliavimas yra jautri tema. Nenuostabu, jog dėl būdų, kaip užtikrinti didesnes ir stabilias pajamas bei saugumą darbe visuomenė karštai nesutaria.

DARBO KODEKSO NAUJOVĖS

Kodeksas suderintas su tarptautinėmis darbo teisės normomis: TDO

konvencijomis, Europos socialine chartija (pataisyta), ES direktyvomis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir sudaro palankias prielaidas Lietuvai tapti ES nare. 2 str. Nustatyti nauji šiuolaikiniai darbo teisinių santykių reguliavimo principai: asociacijų laisvė, darbo teisės subjektų lygybė, darbo santykių stabilumas, kolektyvinių derybų laisvė siekiant suderint darbuotojų, darbdavių ir valstybės interesus ir kt. VII skyriuje įtvirtinta socialinė partnerystė, trišalė ir dvišalės tarybos, informavimas ir konsultavimas, koletyvinių derybų tvarka, valstybės pareiga skatinti darbuotojų ir darbdavių socialinį dialogą. 130 str. 4 d. nustato prievolę darbdaviui prieš įteikiant įspėjimus apie atleidimą suregti konsultacijas su darbuotojų atstovais, kad būtų išvengta numatomų pertvarkų neigiamų pasekmių arba jas sušvelninti. Labiau ginamas darbuotojas kaip silpnoji darbo sutarties šalis: labia svarbi 11 str. 2 d., pagal kurią tuo atveju, kai tarp norminių teisės aktų nuostatų yra prieštaravimų, taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata. Pagal Darbo kodekso 4 str. 2 dalį negalioja Vyriausybės ir kitų valstybės ir savivaldybių institucijų norminių aktų nuostatos, pabloginančios darbuotojų padėtį, palyginus su ta, kurią nustato Darbo kodeksas ir kiti daro įstatymai. Pagal Darbo kodekso 61 str. 1 d. Įmonės kolektyvinė sutartis negalės prieštarauti arba pabloginti tos padėties, kuri nustatyta įstatymais, kitais norminiais aktais, nacionalinėje, šakos ar teritorinėje sutartyje.

Nustatytos didesnės teisės ir garantijos profesinėms sąjungoms atstovaujant darbuotojus. Darbuotojai, išrinkti į profesinių sąjungų darbuotojų atstovaujamuosius organus, negalės būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, be išankstinio to organo sutikimo, taip pat ir nubausti drausmine nuobauda; darbuotojai, kurie yra išrinkti į profesinių sąjungų darbuotojų atstovaujamuosius organus, naudosis pirmenybės teise būti paliktam dirbti kai mažinamas darbuotojų skaičius; darbo tvarkos taisekles, darbo pamainų grafikus tvirtins administracija suderinusi su darbuotojų atstovais (profesine sąjunga); įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkami darbuotojai bus atleidžiami nuo darbo iki šešių darbo dienų per metus kvalifikacijai kelti, dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose; darbuotojų atstovams, vykdantiems įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto įpareigojimus, bus mokamas jų vidutinis darbo užmokestis; konkursinių pareigų sąrašus ir konkursų nuostatus tvirtins darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę; kvalifikacinių egzaminų tvarką nustatys dabdavys, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę; kai mažinamas darbuotojų skaičius prieš įteikdamas įspėjimus darbdavys privalės surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais ir prieš du mėnesius pranešti darbuotojų atstovams kai atleidžiama grupė darbuotojų. Suminė darbo laiko apskaita galės būti vedama, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę.

19-22 str. Šalia profesinių sąjungų darbuotojus galės atstovauti darbo tarybos, kurios bus renkamos ir veiks pagal dar nepriimtą bet ruošiamą Darbo tarybų įstatymą. Darbo taryba negalės atlikti funkcijų, kurios pagal įstatymus yra pripažintos kaip profesinių sąjungų prerogatyva (sudaryti viršįmoninių kolektyvinių sutartčių, atstovauti trišalėse ir dvišalėse tarybose, skelbti streiką ir kt.). Darbo taryba galės būti išrinkta tik esant dviems sąlygoms: 1) kai įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos; 2) kai darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperduos atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai.

50-67 str. Geresnės prielaidos sudaryti kolektyvines sutartis. Neliko kolektyvinių susitarimų, kurie bus vadinami nacionaline, šakos ar teritorine kolektyvine sutartimi. Socialinės apsaugos ir darbo ministras galės praplėsti šakos ar teritorinės kolektyvinės sutarties ar jos atskirų nuostatų taikymo sritį visai šakai, profesijai, paslaugų sričiai ar tam tikrai teritorijai. Jei įmonėje galios kelios kolektyvinės sutartys, bus taikomos tos sutarties nuostatos, kurios numato palankesnes sąlygas darbuotojams. Įmonės kolektyvinę sutartį su darbdaviu galės sudaryti ir darbo taryba.

101-103, 112-117, 150 str. 5 d. nustatyta įvairesnė priėmimo į darbą tvarka, darbo sutarties prielaidos, darbo sutarčių rūšys. Reglamentuotas priėmimas į darbą skelbiant konkursą, į renkamas pareigas, kvalifikaciniai egzaminai, sezoninių, laikinųjų, antraeilių darbo sutarčių sudarymas, darbo sutartys su namudininkais, patarnavimo darbams ir kt.
Administracijos pareigūnų darbas viršijantis nustatytą darbo trukmę nelaikomas viršvalandiniu. Naktiniu laikomas darbas, jeigu 3 darbo valandos tenka nakčiai (22-6 val.).

109, 111 str. Nustatytos didesnės darbuotojų garantijos sudarant terminuotas darbo sutartis. Bus neleidžiama sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinė sutartis. Neliko DSĮ 9 str. 2 d. Sąlygos: kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuotojas. Jeigu terminuota darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, bus pratęsta arba nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl bus sudaryta terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis galės būti pripažinta sudaryta neapibrėžtam terminui.

127, 128, 129, 131, 132, 133 str. Iš esmės pasikeitė atleidimo iš darbo tvarka. Neliko Darbo sutarties įstatymo 26 ir 29 str. Išvardintų 38 darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) pagrindų ir 30 str. Atleidimo darbdavio valia. Juos pakeitė DK 129 str. – Darbo sutarties nutraukimas, kai nėra darbuotojo kaltės ir 136 str. – Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo. DK 235 str. 2 d. Duotas sąrašas 11 šiurkščių darbo pareigų vienkartinių pažeidimų, už kuriuos darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį pagal 136 str. 3 d. 2 p. neįspėjęs darbuotojo. Darbuotojai įgiję teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunantys, įspėję darbdavį prieš 3 dienas, turės būti atleisti iš darbo nuo jų prašyme nurodytos dienos. Nėščia moteris negali būti atleista nuo nėštumo pažymos darbdaviui įteikimo dienos ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Draudžiama įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikinojo nedarbingumo, atostogų metu ir pašauktą atlikti tikrąją karinę tarnybą.

237, 240, 254, 257 str. Pakeista drausminių nuobaudų skyrimo ir materialinės atsakomybės tvarka. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turės raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Neliko drausminės nuobaudos “griežtas papeikimas”, drausminė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutarukimo ir ne vėliau, kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos kai darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, reviziją. Kitais atvejais kaip ir anksčiau drausminė nuobauda negali būti paskirta praėjus vienam mėnesiui nuo pražangos išaiškinimo ir šešiems mėnesiams nuo padarymo. Nuo vieno iki 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių padidinta darbuotojo materialinė atsakomybės. Atlygintinos žalos dydį sudaro ir negautos pajamos.

Iš esmės pasikeitė darbo ginčų nagrinėjimo tvarka: 285-303 str. Darbo ginčus nagrinės nuolatinė ne ilgesniam kaip 2 metams sudaroma darbo ginčų komisija iš darbuotojų susirinkime išrinktų darbuotojų atstovų ir dabdavio atstovų, paskirtų darbdavio įsakymu. Darbo ginčų komisiją aptarnaus darbdavio paskirtas darbo ginčų komisijos raštvedys, kuris registruos prašymus, išreikalaus dokumentus, siųsn pranešimus, rašys posėdžio protokolą, siųs išrašus ir sprendimus, persiųs bylą teismui. Visas darbo ginčų komisijos išlaidas padengia darbdavys. Darbuotojai darbo bylose atleidžiami nuo teismo išlaidų mokėjimo. Nagrinėdamas darbo bylą teismas galės išeiti iš ieškininių reikalavimų ribos, turės pats išreikalauti reikiamus dokumentus.Jeigu teismas nustatys, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas, o atleidimas yra neteisėtas, teismas darbo sutartį pripažins nutarukta teismo sprendimu, negrąžins darbuotojo į darbą, bet priteis darbuotojui vidutinį užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ir dar vieno mėnesio išeitinę išmoką, kuri bus padidinta iki 6 mėnesinių darbo užmokesčių priklausomai nuo darbuotojo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. Darbuotojų išrinkti darbo ginčų komisijos nariai darbdavio iniciatyva negalės būti atleidžiami iš darbo, jei nėra jų kaltės, išskyrus atvejį kai įmonė likviduojama. Darbo ginčų komisijos nariams už laiką, sugaištą nagrinėjant darbo ginčus, paliekamas vidutinis darbo užmokestis.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1384 žodžiai iš 2678 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.