Darbo mobilumas bei politiniai ir ekonominiai perbegeliai
5 (100%) 1 vote

Darbo mobilumas bei politiniai ir ekonominiai perbegeliai

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………..3

1. Darbo jėgos mobilumas……………………………………………………………….. ……….4

2. Tarptautinis darbo jėgos modelis……………………………………………………………..5

2.1. Tarptautinis darbo jėgos judėjimo modelis…………………………………….5

2.2. Tarptautinio darbo jėgos judėjimo priežastys…………………………………6

2.3. Tarptautinio darbo jėgos judėjimo padariniai………………………………..10

3. Migracijos neigiamų padarinių išvengimo būdai…………………………………………..14

4. Emigracijos nauda ir kaštai………………………………………………………………………..14

5. Imigracijos nauda ir kaštai…………………………………………………………………………16

6. Migracija Europoje…………………………………………………………………………………..17

7. ES šalys…………………………………………………………………………………………………..18

8. Australijoje reikalingi žmonės……………………………………………………………………18

9. Protų nutekėjimas iš Pietų Afrikos……………………………………………………………..19

10. Tarptautinių darbo jėgos judėjimo pasekmės Lietuvai…………………………………19

Išvados…………………………………………………………………………………………………………..23

Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………….24

Įvadas

Žmonės juda iš vieno pasaulio regiono į kitą, iš vienos šalies į kitą nuo pačios rašytinės istorijos pradžios. Dažniausia kraustimųsi priežastis buvo klimatinių sąlygų pokyčiai arba stichinės nelaimės. Tai patvirtino ir tyrimai atlikti stebimuose populiacijos judėjimo regionuose. Karai taip pat buvo viena iš pagrindinių populiacijų ardymo priežasčių. 1971m. masinė migracija: 10 milijonų pabėgėlių paliko Bangladešą, ieškodami saugumo Indijoje, nors dauguma jų aprimus situacijai sugrįžo namo. Politinės ir religinės laisvės troškimas visada buvo ir tikriausiai bus svarbi varomoji žmonijos jėga, o ypač darbo judėjime. Tačiau pripažinta, kad ekonominis stimulas vaidina pagrindinį vaidmenį darbo judėjime per nacionalines ribas. Didesnio atlyginimo, saugesnio darbo ir geresnių mokymosi galimybių poreikis skatina individus ir šeimas judėti iš vienos šalies į kitą ir šiam procesui labai sunku sutrukdyti.

1. Darbo jėgos mobilumas

Darbo jėgos mobilumas tarp šalių yra mažesnis nei kapitalo. Tai susiję su darbo jėgos specifika. Staklės nėra tokios reiklios kaip žmogus. Nežiūrint finansinių ir asmenybinių kaštų emigracija, o tokią formą dažnai įgyja darbo jėgos judėjimas, pastoviai auga. Vien į JAV kasmet atvyksta apie vieną mln. meksikiečių. Iš visų tarptautinių gamybinių veiksnių judėjimų jautriausias yra darbo judėjimas. Rizikuoja patys migrantai, be to, jie sukelia ekonominį ir psichologinį diskomfortą šalies, į kurią imigravo, gyventojams (net jeigu pastarieji taip pat yra imigrantai). Patiems emigrantams iškyla nemažai pavojų, bet vidutiniškai gaunama nauda taip pat yra didelė. Neretai imigrantai suserga, nesuranda didesnių pajamų šaltinių ir grįžta atgal į savo šalį nusivylę. Tačiau dažniausiai jie nemažai išlošia – tai matyti ir iš tokių detalių, jog vis dėlto nemažai žmonių ryžtasi tokiai rizikai. Kai kuriais atvejais didelis laimėjimas yra politinė ir fizinė laisvė, kitais gi – ekonominė nauda. Daktarai, inžinieriai ir kiti aukštos kvalifikacijos specialistai iš šalių su žemesniais uždarbiais ( tokių kaip Indija, Pakistanas ar Lietuva) kelis kartus padidina savo įplaukas imigravę į tokias šalis, kaip Šiaurės Amerika, Australija, Didžioji Britanija ar Persijos įlanką. Meksikietis amatininkas Teksase ar Kalifornijoje uždirba pakankamai, kad galėtų anksti išeiti į pensiją ir gyvendamas savo patogiuose namuose Meksikoje finansiškai remti savo vaikus. „Kviestiniai darbuotojai“ iš Turkijos Vokietijoje taip pat užtikrina patogų gyvenimą ir žymų kiekybinį įplaukų padidėjimą. Jei taip nebūtų, jie nesiektų migruoti nei pastoviam gyvenimui nei laikinam. Daugelyje šalių per paskutinius metus vis labiau ir labiau pastebimos antimigracinės nuotaikos. Pasitaiko visokių nesusipratimų tarp etinių grupių, kartais net pereinančių į žiaurumą ar aštrius konfliktus. Imigrantai dažniausiai susiduria su diskriminacija ir pažeminimu. Politikai dažniausiai į migraciją žiūri kaip į „karštą bulvę“ ir jos vengia. 1989 metais JAV priimtas Imigracijos Reformų ir Kontrolės Aktas yra viena tų išimčių, kurios patvirtina taisyklę. Šis aktas buvo ne kartą svarstomas JAV Kongrese, kol galų gale su tam tikrom išlygom priimtas. Tokias karštas diskusijas ir pasipriešinimą migracija sukelia dėl keleto priežasčių:

1. Tiek šalis, į kurią imigruojama, tiek
šalies, iš kurios emigruojama gyventojai patiria ekonominius nuostolius. Todėl emigracija nėra skatinama netgi tokiose šalyse kaip Meksika.

2. Šalyje, į kurią imigruojama, egzistuoja tam tikras etinių priešiškumų pagrįstas nusistatymas.

3. Tam tikrų ekonominių sluoksnių pagrįsta ekonominė baimė, jog imigrantai sudarys papildomą konkurenciją. Jeigu imigrantų konkurencija staigiai didėja, tai gresia vietinių gyventojų nepasitenkinimas ir agresija.

4. Bet kurioje politinėje arenoje migrantų yra mažuma, imigrantų interesų gynimas garantuoja viso labo keletą papildomų balsų.

Šalyje, iš kurios migruojama, potencialūs emigrantai, šnekėdami apie savo teisę išvykti parodo, jog jie neketina dalyvauti šalies politikoje. Dauguma nelinkusi geranoriškai suteikti visišką laisvę, ypatingai, jeigu yra pažeidžiama šalies savigarba. Todėl populiarumo siekiantys politikai niekada nepalaikys laisvos migracijos idėjos, į jų pusę stoja tik darbdavių lobizuoti politikai ir atstovaujantys įvairioms Bažnyčioms. Neretai yra painiojamos tokios sąvokos, kaip migrantai, pabėgėliai ir perkelti į kitą gyvenamąją vietą asmenys.

“ Darbuotojas migrantas” reiškia susitariančiosios šalies pilietį, kuriam viena susitariančioji šalis leidžia pastoviai gyventi savo teritorijoje tam, kad jis galėtų dirbti apmokamą darbą.

“Pabėgėlis” reiškia tokį pilietį, kuris paliko savo gimtinę dėl politinių konfliktų ir neramumų savo šalyje, ir kuris ieško prieglobsčio kitose šalyse

2. Tarptautinis darbo jėgos modelis

2.1 Tarptautinis darbo jėgos judėjimo modelis



Norint išsiaiškint darbo jėgos migracijos ypatumus reikia panagrinėti tarptautinio darbo jėgos modelį. Pvz.: imant dvi šalis Lenkiją ir Vokietiją jos abi turi du gamybos veiksnius- darbą ir žemę bei gamina po vieną prekę. Šiame modelyje nėra galimybės įprastai tarptautinei prekybai prekių mainams. Šalys gali palaikyti tarptautinius ekonominius ryšius tik mainydamos žemę ir darbą. Kadangi žemė yra nejudinamas gamybos veiksnys vadinasi tarpusavio mainai įmanomi tik per tarptautinį darbo jėgos judėjimą.

Vokietija ir Lenkija turi tas pačias technologijas bet skirtingus žemės ir darbo išteklių kiekius. Jei Vokietijoje bus daugiau darbo jėgos darbininkai šioje šalyje uždirbs mažiau nei Lenkijoje kai žemę Vokietijoje kainuos daugiau negu Lenkijoje. Tai skatina gamybos veiksnių mainus. Vokietijos darbininkai norės vykti į Lenkiją o Lenkijos žemvaldžiai norėtų perkelti savo žemes į Vokietiją , bet tai neįmanoma. Jeigu darbininkams būtų galima laisvai judėti tarp abiejų šalių. Dėl šio judėjimo Vokietijoje sumažės darbininkų ir padidės realus darbo užmokestis, o Lenkijoje padaugės darbininkų ir sumažės realus darbo užmokestis.. Jeigu nebus kliūčių tokiam darbo jėgos judėjimui, šis procesas tęsis, iki ribinis darbo produktas bus vienodas abiejose šalyse.

2.2 Tarptautinio darbo jėgos judėjimo priežastys

Tarptautinį darbo jėgos judėjimą arba migraciją veikia daugybė priežasčių. Tarp migracijos priežasčių dažniausiai nurodomos ekonominės, politinės, ideologinės, rasinės, etinės ir kitos. Didžiausią reikšmę darbo jėgos migracijai turi ekonominiai motyvai. Tačiau nepaisant jų svarbos, sprendimą migruoti priima pats žmogus. Tai priklauso nuo jo demografinių ir kitų asmeninių savybių. Todėl visos darbo jėgos migracijos priežastys skirstomos į dvi dalis, t.y. makrolygio ir mikrolygio migracijos veiksnius.

Makrolygio veiksniai- tai tam tikros objektyvios sąlygos, kuriose gyvena ir dirba žmogus. Jos formuoja tam tikrą migracijos aplinką. Svarbiausi ekonominiai migracijos veiksniai yra šie:

• Nevienodi šalių ekonominio išsivystymo lygiai;

• Šalių gyvenimo lygio skirtumai;

• Darbo užmokesčio (pajamų) dydžio skirtumai;

• Užimtumo ir nedarbo lygiai šalyse;

• Valstybės ir vietinės valdžios verslo sąlygų, mokesčių politika ir t.t.

Atskirai išskirti šių veiksnių įtaką migracijai labai sunku, jie tarpusavyje susiję ir sąveikauja. Nustatyta, kad ekonomiškai motyvuotas migracijos potencialas kyla, kai šalių ekonominio išsivystymo lygiai skirtingi, kai vyrauja ryškūs skirtumai tarp grynųjų pajamų lygių, ypač tarp darbo užmokesčio lygių emigracijos ir imigracijos.

Darbo užmokesčio pasiskirstymo įtaka migracijai susijusi su vidutinių darbo užmokesčių lygiu. Šalyse, kuriose vidutinis kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokesčių skirtumas mažesnis, žmogiškojo kapitalo investicijų grąža žemesnė nei kitose šalyse. Kvalifikuoti ir profesionalūs šių šalių darbuotojai turi didžiausią pelną iš emigracijos į šalis, kuriose kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų vidutinis uždarbių skirtumas didelis. Nekvalifikuoti darbuotojai šalyse su vienodesniais darbo užmokesčiais yra gerai apmokami, palyginti su vietiniais nekvalifikuotais darbuotojais, ir todėl mažiau linkę migruoti.

Net jei dviejose vietovėse vienodas vidutinis darbo užmokestis, dalis žmonių vis tiek norės migruoti iš vienos šalie į kitą. Sakykime, dvejose šalyse vidutinis darbo užmokesčio lygis vienodas ir darbo užmokesčiai X šalyje daug nelygiau paskirstyti nei Y šalyje, kur didelė darbo jėgos
sutelkta apie šį darbo užmokestį. Jei aukštą darbo užmokestį gaunantys darbuotojai bus toje pačioje darbo užmokesčio pasiskirstymo padėtyje abiejose šalyse, tai jie migruos iš Y šalie į X šalį, nes tikėsis gauti didesnį darbo užmokestį. Kiekvienas, kuris gauna aukštesnį nei vidutinį darbo užmokestį Y šalyje ir tikisi įsitvirtinti toje pačioje darbo užmokesčio pasiskirstymo padėtyje, išloš migruodamas į X šalį.

Priešinga situacija yra žemą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų požiūriu. Šalyje su lygiau paskirstytais darbo užmokesčiais teikiama daugiau garantijų žemą užmokestį gaunantiems žmonėms. Dauguma gauna darbo užmokestį, artimą vidutiniam darbo užmokesčiui. Šie žmonės nenorės migruoti į šalį, kurioje darbo užmokesčiai paskirstyti netolygiau ir daug darbuotojų gauna gerokai mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį. Tuo tarpu žemo darbo užmokesčio darbuotojai X šalyje labiau linkę migruoti į Y šalį. Darant prielaidą, kad jie įsitvirtins santykinai toje pačioje darbo rinkoje, jie laimės aukštesnį darbo užmokestį. Jei žmonių santykinai darbo užmokesčiai abiejose šalyse tokie patys ir tas pats vidutinis darbo užmokestis, aukštą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų migracija vyks iš šalies, kurioje darbo užmokesčiai paskirstyti vienodžiau, į šalį su skirtingesniais darbo užmokesčiais. Žemą darbo užmokestį gaunantys darbuotojai migruos iš mažiau vienodų darbo užmokesčių turinčiose šalies į šalį su vienodesniais darbo užmokesčiais.

Šalyse, kuriose pirmenybė teikiama lygaus darbo užmokesčio pasiskirstymo politikai, gali smukti vidutinė darbuotojų kokybė. Todėl savaime susiformuoja imigrantų ir emigrantų atranka, palaikanti vidutinę darbuotojų kokybę. Labai produktyvūs darbuotojai migruos į šalis, kuriose galės gauti didesnį pelną iš savo talento. Mažiau produktyvius darbuotojus trauks į šalis, kuriose jų pajamas padidins vykdoma darbo užmokesčio perskirstymo politika. Šis efektas geriausiai matomas ten, kur nėra tiesinių migracijos apribojimų.

Mikrolygio migracijos veiksniai- tai subjektyvios sąlygos, žmonių individualūs motyvai, lemiantys migracijos pasirinkimą. Svarbiausi mikrolygio ekonominiai veiksniai yra šie:

• Amžius;

• Išsilavinimo lygis;

• Šeimyninė padėtis;

• Migracijos atstumas;

• Kalbos barjeras;

• Žinios apie šalį.

Tyrimais nustatyta, kad vietinės šalies darbo ir gyvenimo lygio charakteristikos neturi lemiamos įtakos sprendimui migruoti. Nors neturtingų vietovių žmonės labiausiai linkę migruoti, pačiose neturtingiausiose vietovėse, kuriose žemas gyvenimo, išsilavinimo ir kvalifikacijos lygis, yra žmonių, nenorinčių ar negalinčių migruoti. Tai lemia individualūs žmonių motyvai, iš kurių paprastai svarbesnis yra amžiaus veiksnys.

Nustatyta, kad, esant visoms sąlygoms vienodoms, kuo vyresnis žmogus, tuo jo apsisprendimo migruoti tikimybė mažesnė. Pirma, vyresnio amžiaus migrantams likę mažiau metų, per kuriuos atsipirktų jų migracijos kaštai. Taip pat migracija gali būti vertinama kaip investicija į žmoniškąjį kapitalą. Grynoji migracijos nauda priklauso nuo žmogaus amžiaus; vadinasi, vyresnio amžiaus žmogui lieka trumpesnis laikotarpis, per kurį jis galės iš imigracijos patirti naudą, ir todėl sumažina migracijos galimybę. Antra, vyresni žmonės paprastai turi aukštesnį žmogiškojo kapitalo lygį, kuris yra specifinis jų dabartiniame arba buvusiajame darbe. Būtent dėl šio specifiškumo šio žmogiškojo kapitalo negalima perkelti į kitas darbo vietas.

Apsisprendžiant, ar vykti į kitą šalį, gana svarbūs yra migracijos kaštai. Vyresni žmonės dažnai patiria didesnių migracijos kaštų nei jauni, be to, su amžiumi didėja ir psichologiniai migracijos kaštai. Kuo jaunesnis migrantas, tuo jo psichologiniai kaštai mažesni, kadangi jis dar nėra stipriai įsitvirtinęs ir sukūręs tvirtų ryšių visuomenėje. Tačiau su amžiumi šie ryšiai su visuomene tampa stipresni, todėl ir psichologiniai kaštai tampa didesni. Tai slopina vyresnio amžiaus žmonių norą migruoti. Galimi migracijos kaštai didėja, didėjant šeimos apimčiai. Todėl tikėtina, kad susituokę žmonės bus linkę mažiau migruoti negu vieniši, kitiems veiksniams esant pastoviems. Be to, logiška tikėtis didesnio susituokusiųjų migracijos lygio, kurių šeimose abu sutuoktiniai nedirba arba dirba už mažus atlyginimus. Jei abu sutuoktiniai dabartiniu metu gauna didelius atlyginimus, šeimos kaštai, praradus pajamas, dėl persikėlimo bus aukšti. O atsižvelgiant į galimybę, kad vienas iš sutuoktinių neras darbo, kaštai dar padidės. Taigi dabartinė šeimos migracijos vertė sumažės. Be to, migracijos tikimybė sumažėja šeimoje esant mokyklinio amžiaus vaikų. Tėvai ir vaikai paprastai padaro išvadą, kad psichologiniai kaštai, sąlygoti persikėlimo į kitą gyvenamąją vietą, yra labai susiję su laukiama pinigine nauda.

Atlikti tyrimai parodė tiesioginį darbuotojo išsilavinimo ir jo galimybės migruoti ryšį. Šis teigiamas išsilavinimo poveikis migracijos intensyvumui gali būti paaiškinamas tuo, kad aukštesnį išsilavinimą arba patirtį turintys darbuotojai daug efektyviau ieško darbo alternatyviose darbo rinkose. Aukštesnio išsilavinimo žmonėms gali būti ir mažesni
barjerai, todėl galima tikėtis greitesnės jų adaptacijos naujoje darbo aplinkoje. Kuo aukštesnis žmogaus išsilavinimas, kitoms sąlygoms esant vienodoms, tuo didesnė tikimybė. Kad jis migruos. Ypač darbuotojai, turintys universitetinį išsilavinimą ar atitinkamas kvalifikacijas, turi didesnių sugebėjimų analizuoti ir pasiekti tinkamą informaciją, kuri būtina ieškant darbo kitose šalyse, taip pat ir regioninėse bei nacionalinėse darbo rinkose.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2234 žodžiai iš 7064 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.