Darbo organizavimas normavimas ir apmokejimas ab grafobal vilnius
3.5 (70%) 2 votes

Darbo organizavimas normavimas ir apmokejimas ab grafobal vilnius

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………..3

1. AB “Grafobal Vilnius” pristatymas………………………………………………………………………4

2. Darbo organizavimas:

2.1. Darbo organizavimas AB “Grafobal Vilnius”………………………………………6

2.2. Gamybos išlaidų formavimas………………………………………………………10

2.3. Darbo organizavimas pagal atsakomybės centrus………………………………….11

2.4. Gamybinės veiklos analizė…………………………………………………………11

3. Darbo normavimas……………………………………………………………………..13

4. Darbo apmokėjimo sistema…………………………………………………………….17

4.1. Moralinis skatinimas už darbą.……………………………………………………..20

4.2. Darbo apmokėjimo sistema AB “Grafobal Vilnius”……………………………….20

4.3. Darbo užmokesčio diferencijavimas tarptautinėje firmoje…………………………21

5. AB “Grafobal Vilnius” ūkinės veiklos analizė:

5.1. Produkcijos asortimentas, kaina ir savikaina……………………………………….23

5.2. Technologijos ir techninis lygis………………………………………………………………………28

5.3. Tiekėjai ir žaliavos………………………………………………………………………………………..31

5.4. Gamybos apimtys………………………………………………………………………………………….32

5.5. Produkcijos realizavimas……………………………………………………………………………….33

5.6. Konkurentai………………………………………………………………………………………………….35

5.7. Rizikos veiksniai, susiję su bendrovės veikla……………………………………………………36

5.8. Organizaciniai pasikeitimai…………………………………………………………37

6. Finansinė bendrovės charakteristika……………………………………………………………………38

6.1. Balansas………………………………………………………………………………………………….….40

6.2. Pelno (nuostolio) ataskaita…………………………………………………………………………….44

6.3. Finansiniai rodikliai………………………………………………………………………………….….46

7. Išvados ir pasiūlymai…………………………………………………………………………………………..49

8. Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………52

ĮVADAS

Žmogus savo darbu sukuria produktą, atlieka paslaugas, atranda naujus, tobulina esamus gamybos procesus. Be darbo nebūtų ir žmogaus, kuriančio savo gyvenimo sąlygas kylant mokslo ir technikos pažangai, žmogaus darbas darosi sudėtingas, lengvėja, tačiau reikalauja geresnių specialybės žinių.

Visų įmonių darbo procesų valdymas turi savitus ypatumus. Darbo procesų valdymas turi užtikrinti aukštą gamybos efektyvumą, kuris priklauso nuo darbo organizavimo, skatinimo, normavimo, darbo metodų ir kt. Čia pagrindinis vaidmuo tenka darbo našumo didinimo klausimams.

Gamybos procesas, pagrįstas bendra žmonių veikla, reikalauja darbą tam tikru būdu organizuoti. Racionalus darbo organizavimas turi nepaprastai svarbią reikšmę, plėtojant ekonomiką. Jam būdingas darbo pasidalijimas ir kooperavimas tarp įvairių ūkio šakų, įmonių ir gamybos barų. Jis nuolat plėtojasi ir tobulėja, tobulėjant gamybos technikai ir technologijai, kylant kompiuterizavimo ir gamybos automatizavimo techniniam ir darbo žmonių kultūriniam lygiui.

Darbo procesų sistemos veiklos tikslas yra darbo produktai. Darbo produktų kiekis ir kokybė parodo darbo proceso sistemos našumą. Kadangi darbo procesai sudaro gamybos procesų pagrindą, jie nulemia ir viso gamybos proceso našumą bei efektyvumą. Svarbiausias darbo našumo didinimo veiksnys – darbo priemonių tobulinimas, naujos technikos taikymas. Darbo procesų organizavimo uždavinys – nustatyti veiksnius, nuo kurių priklauso sistemos veikla, ir metodus parinkti tokioms tų veiksnių reikšmėms, kad darbo proceso sistemos veikla būtų optimali, t.y. didžiausias našumas, esant mažiausioms energijos sąnaudoms.

Prieš pradedant dirbti, organizuoti kokį nors darbą, būtinai reikia žinoti, kiek laiko reikės darbui atlikti. Tai nustatyti padeda darbo normavimas, kuris yra svarbus darbo organizavimo įmonėje elementas ir viena iš darbo našumo kilimo sąlygų. Darbo normavimas būtinas dėl dviejų priežasčių: 1) gaminamos produkcijos ar atliekamų paslaugų darbo imlumui nustatyti; 2) darbininkų darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Be to, darbo normavimu išaiškinami darbo laiko nuostoliai bei darbo našumo didinimo rezervai. Taigi, moksliškai pagrįstas darbo normavimas yra gamybos išlaidų našumo rezervas, kai kartu didėja ir įmonės pelnas.

Žmonės dirba skatinami įvairių motyvų: norėdami
gauti pajamų, siekdami karjeros, pripažinimo, norėdami bendrauti su kitais žmonėmis. Norint suvokti ekonomikos pagrindus, pakanka nagrinėti tik vieną jų – siekimą gauti pajamų. Pajamos darbo rinkoje išreiškiamos darbo užmokesčiu. Darbo rezultatai priklauso nuo darbuotojų materialinio suinteresuotumo, t.y. atlyginimo už atliktą darbą. Darbo užmokesčio organizavimas labai veikia gamybinės veiklos ekonominius rodiklius. Tam reikia skirti ypatingą dėmesį ir laikytis tam tikrų darbo užmokesčio principų: esama darbo organizavimo sistema turi skatinti dirbti našiai ir kokybiškai; turi būti išlaikytos tam tikros proporcijos tarp paprasto ir sudėtingo darbo, atlyginant už jį; tarp papildomo gamybos prieaugio, gauto panaudojus geresnes įgimtas asmenines dalykines savybes, ir papildomo užmokesčio už tuos rezultatus; dėl blogesnių darbo sąlygų, padidėjusių darbo sąnaudų ir atlyginimo už jas.

Verslo įmonės veiklos rezultatai priklauso nuo jos darbuotojų skatinimo, suinteresuotumo našiai, kokybiškai ir produktyviai dirbti savoje įmonėje. Dažniausiai tai susiję su noru dirbti konkrečioje organizacijoje, o norėjimą formuoja poreikiai.

1. AB “GRAFOBAL VILNIUS” PRISTATYMAS

Lietuvos ir Slovakijos AB “Grafobal Vilnius” yra įsikūrusi Paribio 12, Vilnius. Įmonės kodas 2151401. Registravimo data 92 08 05, registravimo numeris BĮ 95-325. AB įstatinis kapitalas 6544475 Lt. Bendrovės generalinis direktorius – S. Jurkuvėnas.

Įmonė įkurta 1964 m., įsteigus Eksperimentinį taros ir įpakavimo meninio konstravimo biurą su spaudos ir kartonažo eksperimentine baze. Palaipsniui plečiantis bazei, nuo 1976 m. šis biuras perorganizuotas į taros ir įpakavimo gamybinį susivienijimą “Vilnis”, kurio sudėtyje buvo: pagrindinė įmonė su gamybiniu padaliniu – popieriaus ir kartono gaminių įmonė “Darbas”; savarankiška įmonė – Eksperimentinis meninio konstravimo biuras. Likvidavus susivienijimą, 1991 m. įsteigtos trys įmonės: buvusio susivienijimo bazėje liko dvi savarankiškos įmonės – 1) Valstybinė poligrafijos įmonėl, “Vilnis”, 2) Valstybinė meninio konstravimo ir leidybos įmonė “Reta”; ir visiškai atskira įmone tapo – Valstybinė popieriaus ir kartono gaminių įmonė “Darbas”.

1992 m. “Vilnis” privatizuota ir reorganizuota į AB “Vilpakas”, prie kurios 1993 m. prisijungė AB “Tamena”(buvusi Valstybinė įmonė “Reta”).

1994 m. AB “Vilpakas” kontrolinį paketą įsigijo Slovakijos įmonė “Grafobal”.

1995 m. liepos 20 d. AB “Vilpakas”, padidinus įstatinį kapitalą ir didžiąją emisijos dalį nupirkus pagrindiniam akcininkui įmonei “Grafobal”, buvo perregistruota į bendrą įmonę – Lietuvos ir Slovakijos AB “Grafobal Vilnius”.

Įmonės rūšis – teisinė- organizacinė forma: AB – bendra įmonė su užsienio kapitalu. AB “Grafobal Vilnius” turi juridinio asmens teises, yra ribotos turtinės atsakomybės ir pagal savo prievoles atsako tik savo turtu, o akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią sumokėjo už akcijas.

Įmonės ūkio šaka – vietinė pramonė. Pagrindinė veiklos rūšis – pakuočių su poligrafine spauda gamyba.

Vidutinis sąraše esančių darbuotojų skaičius 2000 m. buvo 133 darbuotojai.

AB “Grafobal Vilnius” priklauso šioms asociacijoms:

a) Vilniaus prekybos pramonės ir amatų rūmams;

b) Lietuvos pakuotojų asociacijai;

c) Lietuvos pramonininkų asociacijai;

d) Lietuvos spaustuvininkų asociacijai;

e) Tarptautinei asociacijai “EAN- Lietuva”.

1 pav. Įmonės valdymo schema

2 pav. Valdymo organų struktūrinė schema

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Valdyba

Administracija

AB “GRAFOBAL VILNIUS” VEIKLA

Pagrindinė gaminama produkcija (teikiamų paslaugų rūšis ) :

• gofruotojo popieriaus ir kartono bei taros iš popieriaus ir kartono gamyba;

• popierinių raštinės reikmenų gamyba;

• sienų apmušalų gamyba;

• kitų, niekur kitur nepriskirtų, popierinių ir kartoninių gaminių gamyba;

• kita leidyba;

• kitas, niekur kitur nepriskirtas, spausdinimas;

• knygų įrišimas ir apdaila;

• rinkimas ir spausdinimo formų gamyba;

• kita su spausdinimu susijusi veikla;

• žaidimų ir žaislų gamyba;

• chemijos produktų didmeninė prekyba;

• kitų tarpinių produktų didmeninė prekyba;

• kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse;

• kita mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse;

• valgyklos;

• krovinių vežimas keliais;

• rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa;

• fotografavimo veikla;

• meninė ir literatūrinė kūryba ir interpretacija.

2. DARBO ORGANIZAVIMAS

2.1. DARBO ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE

Gamybos procesas, pagrįstas bendra žmonių veikla, reikalauja darbą tam tikru būdu organizuoti. Racionalus darbo organizavimas turi nepaprastai svarbią reikšmę, plėtojant ekonomiką. Jam būdingas darbo pasidalijimas ir kooperavimas tarp įvairių ūkio šakų, įmonių ir gamybos barų. Darbo organizavimas nuolat plėtojasi ir tobulėja, tobulėjant gamybos technikai ir technologijai, kylant kompiuterizavimo ir gamybos automatizavimo techniniam ir darbo žmonių kultūriniam lygiui.

Darbo organizavimas – tai sistema organizacinių – techninių priemonių, padedančių tikslingai naudoti darbo
jėgą, darbo laiką ir sudaryti normalias sveikas darbo sąlygas, esant atitinkamam gamybos technikos, technologijos ir organizavimo lygiui.

Pagrindinis darbo organizavimo uždavinys – sudaryti palankias sąlygas kilti visų įmonės darbuotojų darbo našumui.

Darbo našumas – tai žmonių darbo efektyvumo rodiklis.Vienas svarbiausių būdų darbo našumui kelti įmonėje yra technikos pažanga. Ji didina gamybos organizavimo ir jos kultūros, specialiojo bendrojo visų darbuotojų išsilavinimo reikalavimus. Kartu naujos technikos diegimas įmonėse sudaro galimybes iš pagrindų pagerinti ir palengvinti darbo sąlygas, sutrumpinti darbo trukmę, likviduoti sunkų fizinį darbą ir bet kurį nekvalifikuotą darbą, didinti produkcijos gamybą, gerinti jos kokybę.

Veiksnius, apsprendžiančius darbo proceso veiklą, galima klasifikuoti į šias darbo organizavimo kryptis: darbo pasidalijimas ir kooperavimas, darbo metodai, darbo vietų organizavimas ir aptarnavimas, profesinis orientavimas ir kvalifikacija, darbo sąlygos, darbo normavimas.

Optimalus darbo organizavimas reikalauja tam tikro gamybos technikos, technologijos ir darbo procesų organizavimo atitikimo. Racionalus darbo organizavimas įmonėje padeda kuo našiau panaudoti gamybos galimybes, yra vienas svarbiausių gero ūkininkavimo rodiklių.

Darbo pasidalijimas – tai gamybinio proceso suskaidymas į skirtingas užduotis, kurių kiekvieną atlieka kitas darbuotojas; tai sudėtingo darbo suskirstymas į smulkias operacijas, kurias darbininkas gali atlikti keliais veiksmais.

Įmonėse ir kitose organizacijose yra dvi pagrindinės darbo pasidalijimo formos: funkcinis ir technologinis pasidalijimas.

Funkcinis darbo pasidalijimas suskirsto darbus pagal atliekamų gamybinių funkcijų pobūdį. Funkcija yra darbuotojų veiklos sritis, laikoma savarankiška darbų rūšimi.

Pagrindinės gamybos funkcijos gali būti skaidomos dar smulkiau į funkcijas, kurias atlieka atskirų profesijų darbininkai, pavyzdžiui, lengvosios pramonės įmonėse įrengimus prižiūri derintojai, budintys elektrikai ir šaltkalviai.

Technologinis darbo pasidalijimas – tai darbų išskyrimas priklausomai nuo jų atlikimo ir technologijos, pavyzdžiui, tekinimas, frezavimas, šaltkalvystė, audimas. Šį pasidalijimą nulemia sudėtingo gamybinio proceso skirstymas į dalis. Dėl to darbininkai grupuojami pagal profesijas, pavyzdžiui, tekintojai, frezuotojai, audėjos ir kt.

Darbo pasidalijimas ir kooperavimas – svarbiausios darbo organizavimo dalys. Nuo jų priklauso visos darbo pasidalijimo formos. Detalus darbo pasidalijimas nulemia darbininkų siaurą specializaciją, darbininkų ruošimo principus, darbo vietos įrengimą.

Nuo funkcinio darbo pasidalijimo priklauso darbininkų ruošimo profilis ir kvalifikacija, darbo normavimas, darbo apmokėjimas.

Darbo pasidalijimas – vienas svarbiausių organizacinių darbo našumo didinimo veiksnių. Darbininkai greičiau įgauna greitį, sudaromos sąlygos gamybai automatizuoti.

Esant aukštam darbo pasidalijimui, vartojamos pastovios darbo priemonės, nereikia dažnai keisti įrankių, pasirenkami specializuoti įrankiai, sutrumpėja operacijos, darbininkas įgunda vartodamas tuos pačius įrankius. Įrankius reikėtų pritaikyti prie kiekvieno darbininko, atsižvelgiant į jo antropometrinius (asmeninius) duomenis, įvertinti individualias darbo savybes.

Darbo pasidalijimas yra būtina gamybos proceso sąlyga. Kuo didesnis darbo pasidalijimas, tuo lengviau automatizuoti sudėtingas operacijas.

Detalus darbo pasidalijimas turi trūkumų ir gali būti žalingas, peržengus šias ribas:

1. Fiziologinė darbo pasidalijimo riba – tai tokia darbo pasidalijimo trukmė, kurią sumažinus apkraunamos tik kai kurios nedidelės raumenų grupės. Darbas pasidaro monotoniškas, nereikalauja platesnių specialybės žinių, tampa žalingas darbininkui, nes jis greitai pavargsta ir sumažėja jo darbo našumas.

2. Sociologinė darbo pasidalijimo riba- tai toks operacijų turiningumas, kurį dėl darbo pasidalijimo sumažinimo, darbas praranda kūrybiškumą, pasidaro neįdomus. Populiaresnės yra tos specialybės, kuriose galiam parodyti kūrybiškumą.

Darbas turi būti laisvas – kad kiekvienas žmogus galėtų pasirinkti norimą darbą pagal savo profesiją, pomėgį.

Todėl reikia optimizuoti darbo pasidalijimą. Darbo pasidalijimo optimizavimas – tai darbo turinio optimizavimas. Optimalus darbo pasidalijimas pagal socialinį kriterijų yra toks, kai darbo turinys atitinka asmens poreikius, jis priklauso nuo amžiaus, lyties, psichofiziologinių poreikių.

Optimizuoti darbo pasidalijimą padeda profesinis orientavimas – moksliškai pagrįsta poveikio besimokantiems ir įsidarbinantiems formų, metodų, priemonių sistema. Tai leidžia nukreipti žmones, paskirstyti darbo vieta racionaliai, atsižvelgiant į išsilavinimą, asmenines savybes, poreikius.

Darbo pasidalijimas tiesiogiai susijęs su darbo kooperavimu. Darbo kooperavimas- tai įvairių specialybių skirtingos kvalifikacijos darbuotojų įmonėse sąveika; tai reguliarių galimybių ryšių užmezgimas tarp specializuotų įmonių, cechų, barų drauge gaminančių vieną sudėtingą gaminį ( mašiną, įrengimą ar jų sistemą). Kuo siauresnis įmonės, cecho ar baro specializavimas, tuo platesni jų ryšiai su kitais minėtais padaliniais, t.y. platesnis kooperavimas.

Gamybinio kooperavimo rūšys yra
daiktinis kooperavimas – viena įmonė, cechas ar baras teikia pagrindiniam padaliniui atskiras detales ar mazgus; detalinis – kai gretutiniai padaliniai teikia pagrindiniam padaliniui atskiras detales ar mazgus; technologinis – vienas padalinys kitam atlieka atskiras technologines operacijas.

Darbo kooperavimo optimizavimas – tai atskirų darbuotojo tikslų suderinimas su padalinio ir visos organizacijos, firmos tikslais. Optimaliu galima laikyti tokį darbo kooperavimą, kai subjektų tikslai visiškai sutampa. Esant optimaliam pagal asmenybės kriterijų darbo kooperavimui įmonės tikslai pasiekiami siekiant individualių tikslų. Tai būtina, bet sunkiai pasiekiama sąlyga.

Priartėjus prie optimalaus darbo pasidalijimo pagal socialinį kriterijų, darbo pasidalijimas optimizuojamas pagal ekonominius kriterijus. Skirstant kadrus, svarbu taip konkretizuoti darbuotojų funkcijas, kad kiekvienas aiškiai žinotų savo pareigas, ką daryti ir kaip atlikti darbą.

Tinkamai atrinkus ir paskirsčius darbuotojus, kiekvienas jų atlieka darbą, atitinkantį jo žinias ir įgūdžius. Darbų sudėtingumas neturi viršyti darbuotojo kvalifikacijos. Darbuotojas gali nevykdyti tų užduočių, kurios viršys jo kvalifikaciją, nes pablogės darbo kokybė.

Tinkamas personalo darbo kadrų paskirstymas susijęs su racionaliu darbuotojų skaičiumi, kuris nustatomas pagal darbo apimtį, laiką, sudėtingumą, darbuotojo efektyvumą.

Darbo metodai – tai darbininko veikimo būdas, t.y. darbo judesių ir veiksmų visuma ir jų nuoseklumas.

Prityrusių darbininkų veiksmai dažniausiai būna tikslingi. Jie mažiau atlieka nereikalingų veiksmų, operacijas atlieka sparčiai ir gerai.Todėl labai svarbu tirti pirmaujančių darbininkų darbo metodus ir skleisti juos kitiems šios profesijos darbininkams.

Darbo metodams tirti taikomos darbo laiko fotografijos, chronometražas, strobofotografija, ciklografija, chronociklografija, oscilografija ir filmavimas.

Sudėtingiausios operacijos yra įvairios paprasčiausių darbo elementų kombinacijos ( pvz., “ištiesti ranką”, “paimti”, “pasukti”, “perkelti”). Todėl, tiriant darbo metodus, būtina žinoti operacijos sudėtį. Šiuo metu nusistovėjusi darbo skaidymo į judesius, veiksmus, veiksmų kompleksus ir sustambintus veiksmų kompleksus sistema.

Darbo judesys yra vienkartinis žmogaus kūno arba kūno dalies poslinkis, kurio tikslas paimti, perkelti, atpalaiduoti kokį nors daiktą arba palaikyti jį rimties būsenoje. Tai pats mažiausias darbo elementas.

Darbo veiksmas yra keli nepertraukiamai atliekami, sklandžiai pereinantys iš vieno į kitą judesiai, kurie turi vieną tikslinę paskirtį ir yra susiję su vienu darbo objektu arba darbo priemone.

Darbo veiksmų kompleksas yra visuma darbo veiksmų, kuriuos jungia bendras tikslas ir pastovi darbo objektų ir darbo priemonių sudėtis.

Techninė pažanga visiškai arba iš dalies išlaisvina žmones nuo sunkių, monotoniškų funkcijų, fizinio darbo dalį paverčia protine. Todėl, diegiant naujas darbo priemones, naują techniką, būtina keisti darbo organizaciją: darbo pasidalijimą, darbo metodus, darbo vietų organizaciją ir aptarnavimą ir kt. Nauja technika ir darbo organizavimas turi bendrą tikslą – didinti gamybos efektyvumą. Technikos tobulinimas negali pakeisti darbo organizavimo, nes pastarasis yra būtina techninės pažangos gamyboje sąlyga.

Darbo pasidalijimas ir kooperavimas yra viena svarbiausių darbo organizavimo sudedamųjų dalių, nes kitos tiesiogiai priklauso nuo darbo pasidalijimo formų. Detalus darbo pasidalijimas nulemia siaurą darbuotojų specializaciją, darbo vietų įrengimą, darbo metodus ir kt. Nuo funkcinio darbo pasidalijimo formos priklauso darbuotojų ruošimo profilis ir kvalifikacija, darbo užmokesčio forma, darbo normavimas ir kt.

2.2.GAMYBOS IŠLAIDŲ FORMAVIMAS

Svarbiausias darbo organizavimo objektas yra informacijos apie gamybos išlaidas formavimas. Dėl to AB „Grafobal Vilnius“ atkreipia dėmesį į tą svarbią aplinkybę, kad organizuojant ir vykdant gamybą visada turima omenyje pelno gamyba. Kadangi įmonėje didesnę gaminamos produkcijos dalį sudaro žaliavos vertė, buvo labai svarbu organizuoti tinkamą žaliavų pirkimą. Bendrovėje perdirbant žaliavas į gatavą produkciją, eilė technologinių operacijų atliekama skirtinguose padaliniuose. Visose stadijose padarytos išlaidos yra kruopščiai apskaitomos. Tai daroma tam, kad vėliau sąnaudas galima būtų teisingai priskirti uždirbtoms pajamoms ir apskaičiuoti, kiek pelno įmonė uždirbo, gamindama vieną ar kitą gaminį.

Vienas paprasčiausių ir svarbiausių yra išlaidų skirstymas pagal gamybos apimties įtaką į pastoviąsias ir kintamąsias.

Pastoviosios išlaidos – tai išlaidos, kurių kitimas tiesiogiai nepriklauso nuo gamybos apimties pasikeitimo. Pvz.: tarkime, kad kovo mėnesį pakuočių gamyba padidėjo 0,2 karto nei vasario mėnesį. Pastoviosios išlaidos gali būti vienodos ir kovo, ir vasario mėnesį bent jau nepriklausomai nuo pagamintos produkcijos kiekio. Tai išlaidos, kurių didžioji dalis skiriama gamybai aptarnauti. Ryškiausias tokių išlaidų pavyzdys – administracijos išlaidos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2527 žodžiai iš 8242 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.