DARBO ORGANIZAVIMO PAGRINDAI
Doc. R. Kirlaitė
TURINYS
1. Temos
2. Kokius žinote darbo sąlygų veiksnius?
3. Kokias neigiamas pasekmes iššaukia triukšmas?
4. Kokias pasekmes darbe iššaukia nelaimingi atsitikimai?
5. Kas tai yra slenkantis darbo grafikas?
6. Kodėl darbinė aplinka turi atitikti estetinius poreikius?
7. Konfliktinių situacijų priežastys?
8. Darbo vietų specializavimas.
9. Darbo vietų įrengimas.
10. Darbo vietų išplanavimas.
11. Kokiais etapais rekomenduojama pravesti tyrimus? (8 etapai)
12. Darbo organizavimas įmonėje.
13. Darbo organizavimo tarnybos vaidmuo.
14. Koks skirtumas tarp perėjimų ir praėjimų?(Operacijos skaidymas)
15. Kokie yra judesiai pagal judėjimo rūšį? (4 grupės)
16. Kokias charakteristikas gali turėti vienodi pagal pavadinimus darbo judesiai?
17. Kas tai darbo veiksmas?
18. Veiksmų kompleksai.
19. Apskaičiuojamieji veiksmų kompleksai.
20. Kaip turi būti atliekama operacijos analizė?
21. Kas įeina į paruošiamąjį, baigiamąjį laiką? (Darbo laiko sąnaudų klasifikavimas)
22. Operatyvinis laikas ir jo paskirtis.
23. Darbo vietos aptarnavimo laikas.
24. Koks yra skirtumas tarp paruošiamojo baigiamojo ir darbo vietos aptarnavimo laiko?
25. Kokios yra darbo laiko nuostolių kategorijos?
26. Reglamentuojamos ir nereglamentuojamos darbo laiko sąnaudos.
27. Betarpiško darbo laikas.
28. Įrengimų dirbimo laikas.
29. Darbo laiko fotografijos paskirtis (tikslas).(Fotografijos)
30. Darbo laiko fotografijų atlikimo nuoseklumas.
31. Individualios darbo laiko fotografijos paskirtis.
32. Individualios darbo laiko fotografijos atlikimo nuoseklumas.
33. Kaip apdorojami stebėjimų duomenys?
34. Kaip sudaromas normatyvinis darbo laiko sąnaudų balansas?
35. Kaip nustatomas darbo laiko išnaudojimo koeficientas?
36. Darbo laiko nuostoliai dėl organizacinių techninių priežasčių ir darbo drausmės pažeidimų.
37. Kaip apskaičiuojamas galimas darbo našumo padidėjimas?
38. Kokių reikalavimų reikia laikytis prieš atliekant chronometražinius stebėjimus?
39. Kokią reikia surinkti informaciją apie tiriamą darbą?
40. Kaip skaidoma operacija?
41. Koks skirtumas tarp atrankinio ir ištisinio chronometravimo?
42. Kaip nustatomas chronometrinės eilutės pastovumas?
43. Kam reikia lyginti faktinį ir normatyvinį pastovumo koeficientus?
44. Žmogaus kūno judesių panaudojimo principai. (Knyga)
45. Darbo vietos sutvarkymo principai.
46. Darbo proceso stabilumo tyrimas.
47. Darbo veiksnių stabilizavimas.
48. Kokie veiksniai įvertinami siekiant supaprastinti darbo procesa?
49. Į kokius koeficientus atsižvelgiama, nustatant laiko normą?
1. TEMOS
1. Darbo organizavimas
2. Darbo salygos
3. Estetiniai darbo sąlygų veiksniai
4. Psichologinio klimato kolektyve reikšmė
5. Darbo vietos organizavimas
6. Darbo organizavimas įmonėje
7. Darbo organizavimo tarnybos
8. Operacijos skaidymas technologiniu ir darbiniu požiūriu
9. Darbo laiko sąnaudų klasifikavimas (Pagal gamybinį procesą, pagal vykdytoją, pagal įrengimus)
10. Darbo laiko panaudojimo tyrimas (individuali darbo laiko fotografija; chronometražinių stebėjimų metodas)
11. Atliekamo darbo proceso diagnostika.
12. Darbo proceso stabilumo tyrimas
13. Darbo veiksnių stabilizavimas
14. Naujo darbo proceso nustatymas
15. Laiko nustatymas
2. KOKIUS ŽINOTE DARBO SĄLYGŲ VEIKSNIUS?
Darbo sąlygos- tai aplinka, kurioje vyksta darbas. Jas formuoja pats gamybos pobūdis, darbo priemonės, darbo objektai, technologiniai procesai, sanitariniai higieniniai ir estetiniai darbo veiksniai, socialiniai psichologiniai veiksniai. Visus darbo veiksnius galima suskirstyti i keturias grupes:
1) psihofiziologinius- tai dirbančiojo fizinis apkrovimas, nervinė ir psichinė įtampa, darbo monotoniškumas, darbo ir poilsio režimas. Juos betarpiškai sąlygoja darbo procesas, jo turinys.
2) sanitarinius higieninius (gamybinis mikroklimatas, oro švarumas, triukšmas, virpesiai, apšvietimas)- tai geriausiai ištirtos darbo sąlygos. Jos sudaro išorinę darbo zonos aplinką, priklauso nuo naudojamų darbo įrankių ir objektų, nuo technologinių procesų, yra normuojamos ir kiekybiškai įvertinamos. Jų neigiamą įtaką galima mažinti nauojant įvairias apsaugos priemones.
3) estetinius- tai darbo aplinkos ir darbo procesų estetinio organizavimo charakteristikos. Ši veiksmų grupė atskleidžia, kokie gamybos ir darbo proceso elementai gali sukelti estetinį poveikį ir kokiais vienetais tai galima išmatuoti. Šiuo metu ne visi estetiniai elementai išreiškiami kiekybiškai, nors yra pavyzdžių kai darbo sąlygų atskirų elementų estetinis lygis nustatomas ekspertinio vertinimo metodais.
4) socialinius psichologinius- tai darbo sąlygos, apibūdinančios kolektyvo narių tarpusavio santykius, jo psichologinį klimatą. Sociologų skaupti duomenys rodo, kad socialinė aplinka, kurioje žmogus dirba, turi didelę reikšmę jo darbingumui, požiūriui į darbą, darbo rezultatams, jo socialiniam vystymuisi.
3. KOKIAS NEIGIAMAS PASEKMES IŠŠAUKIA TRIUKŠMAS?
Triukšmo intensyvumas yra vertinamas mato vienetais- decibelais. Galima išskirti keturis neigiamus padarinius, kuriuos darbo aplinkoje sukelia triukšmas:
a) apkurtumas. Bloga apsauga nuo stipraus ir ilgai trunkančio triukšmo daugeliui darbuotojų gali sąlygoti
apkurtumą. Todėl yra svarbu, kad įmonėje, kurioje darbuotojų darbo sąlygos yra triukšmingos (triukšmo intensyvumas siekia 80 ir daugiau decibelų), būtų reguliariai tikrinama klausa.
b) darbo efektyvumas. Tyrimai parodė, kad monotonoškas darbas, kuris nereikalauja intelektualinių pastangų, triukšmingose sąlygose mažiau vargina darbuotoją. Tuo tarpu darbe, kuris reikalauja budrumo, susikaupimo triukšmas mažina darbo efektyvumą, didina klaidų skaičių.
c) susierzinimas. Darbuotojai gali priprasti prie tam tikro triukšmo lygio darbo aplinkoje, tačiau jie turės nusiskundimų, jei triukšmas bus atsitiktinis, aiškiai nebūtinas, nelauktas ir nepateisinamas.
d) trukdymas bendrauti. Jei triukšmas darbo aplinkoje yra per didelis, jis gali trukdyti darbuotojų bendravimui.
4. KOKIAS PASEKMES DARBE IŠŠAUKIA NELAIMINGI ATSITIKIMAI?
Nelaimingi atsitikimai įatkoja gamybos pertraukimą, darbuotojų sužeidimus, nuostolius bei gedimus.
5. KAS TAI YRA SLENKANTIS DARBO GRAFIKAS?
Jeigu darbo pobūdis reikalauja nepertraukiamo darbo, darbo procesas dažniausiai yra organizuojamas pamainomis, tai yra pritaikomas slenkantis darbo grafikas. Dažniausiai 24 darbo valandos yra suskirstomos į tris aštuonių darbo valandų pamainas arba darbuotojas dirba nepertraukiamai po 24 valandas, bet pavyzdžiui, kas tris dienas.
Tyrimai parodė, kad slenkančiu darbo grafiku dirbantys darbuotojai patiria daug fiziologinių ir sociologinių adaptavimosi problemų.
6. KODĖL DARBINĖ APLINKA TURI ATITIKTI ESTETINIUS POREIKIUS?
Estetika- tai mokslas apie meną, grožį. Gamybinė estetika nagrinėja objektyvius grožio dėsnius materialinėje gamyboje. Drabas turi būti nevarginantis, našus ir patrauklus. Todėl tarnybinės, gamybinės patalpos, darbo vieta, įrengimai ir įrankiai turi kelti estetinį pasitenkinimą. Kuo labiau darbinė aplinka atitinka žmogaus estetinius poreikius, tuo geresnė nuotaika mažiau pervargsta nervų sistema, mažiau sunaudojama energijos. Visa tai didina našumą, keičia požiūrį į darbą.
7. KONFLIKTINIŲ SITUACIJŲ PRIEŽASTYS?
Konfliktinių situacijų priežastys gali būti:
a) darbo organizavimo (normavimo, skatinimo ir pan.) trūkumai
b) vadovo nesugebėjimas teisingai paskirstyti kadrus pagal jų kvalifikaciją, polinkius, pasirinkti tinkamą vadovavimo stilių ir metodą
c) nesveiki tarpusvio santykiai kolektyve- tarp gerai dirbančių ir atsiliekančių, tarp senų ir jaunų dirbančiųjų, tarp vykdytojų ir vadovų ir pan.
8. DARBO VIETŲ SPECIALIZAVIMAS.
Tinkamas darbo vietų organizavimas visų pirma priklauso nuo racionalaus jų specializavimo, t.y. nuo gamybinio profilio nustatymo. Kiekvienai darbo vietai skiriama tam tikra grupė darbų (operacijų), kuriuos tarpusavyje sieja, pavyzdžiui, bendras technologinis procesas, vienodas atlikimo sudėtingumas ar tikslumas, tokie pat įrankiai ar prietaisai, dažnai apdorojamų detalių konfigūracija ir t.t.
Aukštas darbo vietų specializavimo laipsnis lengviau pasiekiamas masinėje gamyboje.