Darbo pasaulis ir filosofija
5 (100%) 1 vote

Darbo pasaulis ir filosofija

Kas gi iš tiesų yra filosofija? Ką gi reiškia filosofuoti? Ir su kuogi yra siejama filosofija?

Tas, kuris klausia, ką reiškia filosofuoti, ir bando atsakyti, užsiima vien filosofija. Tai ne įvadinis, o svarbiausias filosofijos klausimas: jis veda į pačią filosofijos šerdį. Nieko negalima pasakyti apie filosofijos ir filosofavimo esmę nekalbėdamas apie žmogaus esmę. Būtent ši mintis ir atidengia filosofijos šerdį.

Ką reiškia filosofuoti? Yra filosofinis klausimas. Filosofinio klausimo esminė ypatybė yra ta, kad atsakymas į jį neateina kaip “nugludinta tiesa”.

Filosafavimas yra veiksmas, kuriuo peržengiamos grynojo pasaulio ribos. Tad pirmiausia reikėtų apibrėžti, ką reiškia posakis “ darbo pasaulis”.

Darbo pasaulis yra vartojimo, tikslingumo, rezultatų, darbo dirbimo pasaulis. Jį valdo tikslas – sukurti “visuotinę gerovę”. Tai darbo pasaulis, darbo kaip naudingos veiklos prasme. Darbo procesas yra “visuotinės gerovės” įgyvendinimo procesas.

Darbo pasaulis vis labiau grasina tapti visu mūsų pasauliu. Jo užmačios vis auga ir auga, jis vis labiau pasiglemžia visą žmogiškąją būtį.

Gana peržengti, tiek viduje, tiek išorėje, čia pat esančią ribą, ir pateksime į tokį darbo pasaulį, kuriame, savaime suprantama, nebeliks nei tikros filosofijos, nei tikrojo filosofavimo. Taigi tarkime, kad filosofinio veiksmo esmė yra ne priklausyti tam reikmių ir sumanumo, poreikių ir pelno, “visuotinės gerovės” pasauliui, o būti jam iš pricipo nebendramatišku. Galima tvirtinti, kad dabartinę filosofijos būklę labiau ženklina ši įtampa, grėsmė, kylanti iš absoliutaus darbo pasaulio, negu jos pačios turinys. Kuo labiau kasdienis darbo pasaulis pasiglemžia žmogų, tuo labiau filosofija neišvengiamai įgyja keistenybės, vien intelektualios prašmatnybės ar netgi netikro ir atsakomybės nereikalaujančio dalyko pobūdį.

Kasdieninis darbo pasaulis, kuriame reikia paplušėti, reikia įgyvendinti labai konkrečius tikslus, perspektyvas, kurias reikia užmatyti pastabia, savo aplinką fiksuojančia akimi. Darbo pasaulis yra svarbi žmogaus pasaulio dalis, juk jame sukuriami fizinės egzistencijos pagrindai, be kurių joks žmogus negali filosofuoti.

Klausimas, kodėl apskritai yra būtis, o ne niekas? Ištarus šį klausimą, žengiamas žingsnis, kuris transcenduoja darbo pasaulį ir peržengia jo ribas. Ir mylintysis peržengia darbo pasaulio reikmių raizgalynę, taip pat ir tas, kuris, patirdamas egzistencijos sukrėtimą, prieina būties ribas, pvz. jausdamas artėjančią mirtį. Visi pagrindiniai žmogaus elgesio būdai tarpusavyje yra natūraliai susiję: filosofinis, religinis, santykis su pasauliu, atsiveriantis per meilę, mirties artumą ar kitą.

Grynajame darbo pasaulyje visi išėjimo iš jo būdai ir formos turi merdėti t. y. turėtų merdėti, jei tik būtų įmanoma visiškai sunaikinti žmogiškąją prigimtį, kur nėra vietos mūzoms, kur meilė ir mirtis nebesukrečia, nes tampa lėkštos ir banalios, ten neklesti nei filosofija, nei filosofavimas.

Filosofija yra netinkama vartoti tiesioginės naudos ir pritaikymo prasme – tai viena. Antra, ji neleidžia savęs panaudoti, ji netinkama vartoti už jos pačios esantiems tikslams, ji pati sau tikslas. Filosofija yra aristokratiškas žinojimas; ne “naudingos” žinios, o “laisvas” žinojimas. Tačiau ta laisvė reiškia, kad filosofinį žinojimą įteisina ne jos naudingumas ir pritaikomumas, ne jos socialinė funkcija, ne tarnavimas “visuotinei gerovei”. Filosofija nuo seno yra traktuojama kaip laisviausias iš laisvųjų menų. Taigi yra vienas ir tas pats, ar sakysiu, kad filosofinis veiksmas peržengia darbo pasaulio ribas, ar kad filosofinės žinios yra netinkamos vartoti, ar kad filosofija yra “laisvasis menas”.

Specialieji mokslai yra ta prasme “laisvi” tiek, kiek jie yra filosofiški, kiek jie dalyvauja filosofijos laisvėje. Vertindami savo pačių požiūriu, specialieji mokslai iš esmės yra labai gerai “pritaikomi kokiems nors tikslams”, jie daugiausia susiejami su “kokia nors darbu pasiekiama nauda”.

Negalima tvirtinti, kad tarp visuotinės gerovės įgyvendinimo ir kurioje nors šalyje dėstomos filosofijos nebūtų visiškai jokio ryšio. Tačiau tai, kas savyje turi savo prasmę ir tikslą, kas pats yra tikslas, to negalima paversti priemone kitam tikslui pasiekti. Tas nepanaudojamumas, toji filosofavimo laisvė ir yra svarbiausias; yra labai glaudžiai susijusi su teoriniu filosofijos pobūdžiu. Filosofavimas yra grynai pasyvaus žvelgimo į tikrovę forma. Toje tikrovėje patys daiktai yra matas, siela juos tik priima. Kur būtybę žvilgsnis aprėpia filosofiniu būdu, ten klausiama “grynai filosofiškai”: tokiame klausime nėra nieko praktiška, jis neketina ką nors keisti ir todėl pakyla virš bet kokio tikslingumo. “Teoriškas” būtent ta pilna prasme, t. y. grynai pasyviai žvelgiantis, neketinantis nė per plauką keisti daiktų, priešingai, pasiruošęs valios pritarimą arba nepritarimą padaryti priklausomą nuo būties tikrovės, kuri išsako save esmės pažinime, “teoriškas” tąja pirmaprade prasme žmogaus žvilgsnis bus tik tada, kai būtybė, pasaulis jam reikš ką kitą ir daugiau negu lauką, medžiagą, žaliavą žmogaus veiklai. Visiškai teoriškai į tikrovę galės žvelgti tik tas, kuriam pasaulis tam tikra prasme yra pagarbos vertas
dalykas. Tik tokioje dirvoje veši tai, kas yra “grynai teoriška”, o tai ir yra filosofijos esmė. Tai lemiamas ir giliausias ryšys, kuris iš vidaus sukuria filosofavimo laisvę, tuo būdu ir patį filosofavimą.

Tikroji filosofija paremta įsitikinimu, kad tikrasis žmogaus turtas yra ne poreikių tenkinimas ir ne tai, kad mes “taptume valdovais bei šeimininkais”, o tai, kad įstengtume matyti visetą to, kas yra.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 881 žodžiai iš 1730 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.