Darbo psichologija
5 (100%) 1 vote

Darbo psichologija

Darbo psichologija yra taikomosios psichologijos šaka ir prasideda nuo XIX a. Ji tiria dirbančio žmogaus psichinės veiklos ypatumus, lemiančius jo darbo našumą. Ji padeda žmogui pasirinkti tinkamiausią profesiją, įstaigoms ir įmonėms – sudaryti palankią aplinką gamybai, vengti žmogaus darbą neigiamai veikiančių reiškinių, organizuoti gamybinį mokymą.

Darbo psichologijos tyrimų tikslas–išaiškinti, kas lemia žmogaus darbo efektyvumą, pateikti rekomendacijų, kaip pagerinti darbo organizavimą ir ekonominiu, ir psichologiniu požiūriu ir išnaudoti profesinės veiklos sąlygas. Svarbiausia gamybinis darbas pagal specialybę. Tai ne tik padidins darbo našumą, gausins produkciją, gerins jos kokybę, bet ir žmogus bus labiau patenkintas darbu, kai darbas nekenks jo sveikatai, leis taikyti savo sugebėjimus, parodyti kūrybiškumą.

Darbo psichologijos istorija užsienyje

Vienas pirmųjų darbo organizavimu susidomėjo amerikietis inžinierius Frederikas Teiloras. Jo darbo organizavimo sistema tapo iš esmės darbininkų prakaito varymo sistema, tačiau vertinga buvo jo iškelta mokslinio įmonių valdymo idėja, paskatinusi mokslininkus tirti žmonių darbą ir jo sąlygas atsižvelgiant į žmogaus savybes. Tokie tyrimai davė pradžią ir darbo psichologijai.

Amerikiečių psichologas Dilis Skotas kritikavo F. Teiloro sistemą kaip žalingą žmogaus sveikatai. Jis teigė, kad, atsižvelgiant į žmogaus psichinės veiklos ypatumus, darbo našumą galima padidinti 50%.

D.Skotas remdamasis psichologijos žiniomis siūlė šias priemones darbo našumui didinti:

1. sudaryti geras darbo sąlygas;

2. rūpintis aplinka: šviesa, šiluma, triukšmas…

3. teisingai atlyginti už darbą….

O kad pagerintų žmonių darbą, D.Skotas nurodė šias savybes:

1. polinkis sekti – iš darbo aplinkos reikia šalinti visa, kas rodo blogą pavyzdį – visus tinginius, simuliantus ir pan. Būtina rodyti didelio darbo našumo pavyzdžius.

2. solidarumo jausmas – geresnių rezultatų pasiekiama draugiškai dirbant, atsižvelgiant į darbininkų interesus, žmoniškai su jais elgtis…

4. dėmesio koncentravimas dirbant – sudarytos tokios darbo sąlygos, kurios padėtų koncentruoti darbininko dėmesį į atliekamą darbą.

F. Džilbertas sudarė specialią ženklų sistemą, kuria buvo fiksuojami darbininkų judesiai ir tai per pus padidino darbo našumą.

Bostono profesorius F. Parsonas sakė, kad reikia tirti visas profesijas įvairiais aspektais, išaiškinti reikalavimus, perspektyvas.

Vokiečių psichologas H. Miunsterbergas taip pat tyręs profesinės atrankos klausimus 1912m. išleido knygą “Psichologija ir ekonominis gyvenimas”, kuri padėjo psichotechnikos, kaip savarankiško mokslo, pagrindą. Knygoje apibūdinamas psichotechnikos mokslo turinys, metodai ir psichologijos problemos: profesinė atranka, konsultavimas ir mokymas; darbo racionalizavimas; kova su profesiniu nuovargiu ir nelaimingais atsitikimais; psichologinis poveikis; psichinė higiena;psichoterapija…

Psichologų V.Davidovič, J.Špigelio, S.Archangelskio pasiūlė darbo ritminimo metodą, kuris didino darbininkų darbo našumą.

Pirmieji darbo saugos įstatymai išleisti 1802 m. Anglijoje (krašte, kur pramonė buvo išvystyta geriausiai), kai prieš karinę tarnybą tikrinant dirbančių jaunuolių buvo pastebėta sutrikimų. Vargu ar “Etikos ir sveikatos įstatymas” apsaugo vaikus nuo įdarbinimo.

Darbo psichologija Lietuvoje

Darbo psichologija Lietuvoje pradėta domėtis po Pirmojo pasaulinio karo.Vienas iš jos pradininkų buvo J. Vabalas-Gudaitis. Jis teigė, kad reikia daryti psichologinę žmonių atranką darbui pagal jų polinkius ir gabumus. Nemažai dėmesio skyrė žmogaus įgimtų savybių tyrimo testų sistemai sudaryti.

A.Gučas domėjosi ne tik profesijų psichologine analize, bet ir tyrė aplinkos įtaką žmogaus darbui, fizinei ir psichinei sveikatai ir nusprendė, kad būtina gerinti darbo sąlygas. Gučas pabrėžė, kad darbo sėkmė, rezultatai priklauso ne tik nuo veiklos sąlygų, bet ir nuo dirbančiojo individualių savybių. Tinkama profesinė atranka ir konsultacija, A. Gučo nuomone, naudinga trimis aspektais:

1. asmeniniu – padidina darbo našumą ir pasitenkinimą darbu;

2. ekonominiu – teisingiau paskirstoma darbo jėga;

3. kultūriniu – pakelia įvairių sričių specialistų kvalifikaciją.

A.Gučas tyrė ir aplinkos įtaką žmogaus darbui, fizinei ir psichinei sveikatai. Jis pabrėžė, kad darbo sąlygos, įrankiai, darbo vietos įrengimas veikia žmogaus fiziologines ir psichines funkcijas ir daro įtaką darbo našumui, todėl būtina gerinti darbo sąlygas.

Po karo sparčiai vystėsi profesinio orientavimo darbai. Juos 1957 m. pradėjo S. Kregždė ir L. Jovaiša. L.Jovaiša tyrė mokinių profesinius interesus ir profesinį apsisprendimą. S.Kregždė nagrinėjo bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ir studentų profesinių interesų dėsningumus. 1967m. buvo sudaryta Respublikinė tarpžinybinė moksleivių profesinių orientavimo taryba, kurios pirmininkas buvo S.Kregždė.

Darbo psichologija nuolat vystosi, jos turinys vis plečiasi. Nuo darbo judesių elementų ir sugebėjimų matavimų darbo psichologai perėjo prie darbininko asmenybės ir jos santykių su socialine aplinka tyrimų. Liverpulio profesorius L. Hernšou pasakė, kad darbo psichologija turi rūpintis darbininkų gerove, o ne kaip
didinti pramoninkų pelną.

Darbo psichologijos tyrimo metodai:

Pagal tyrimo tikslus visi psichologiniai metodai skirstomi į:

· tiriamuosius – tikslas yra atskleisti dar nežinomus žmogaus psichikos dėsningumus.

· bandomuosius – tiria įvairius psichinius procesus, jų ypatumus, būsenas, asmenybės savybės tiriamos, norint nustatyti, ar jie atitinka profesijos keliamus reikalavimus.

1. Stebėjimas –žmogaus elgesio (judesių, veiksmų, gestų, mimikos, kalbos) sistemingas stebėjimas ir registravimas.

Kito asmens stebėjimas vadinamas objektyviu stebėjimu, arba ekstrospekcija, o savęs stebėjimas – savistaba, arba introspekcija.

2. Anketos – padeda gvildenti problemą, pasitelkiant daugelio žmonių apklausos duomenimis.

3. Eksperimentas: loboratorinis – atliekamas specialiose patalpose. Šiuo metodu tiksliai apskaičiuojama ir išorinius poveikius, ir atsakomąsias reakcijas į tuos dirgiklius. Natūralusis-atliekamas žmogui įprastomis gyvenimo ir darbo sąlygomis.

4. Darbo metodas – tiriamos profesijos, pats tirdamas psichologas gali pajusti tokius žmogaus veiklos ypatumus, kurių jis nepastebėtų iš šalies.

5. Pokalbis – iš anksto numatytais klausimais iš įvairių asmenų renkami duomenys apie dominančią problemą.

6. Testas – metodas, kai iš duoto uždavinio sprendimo rezultatų daromos išvados apie žmogaus psichines funkcijas, asmenybės savybes, jų išsivystymo lygį.

7. Veiklos produktų analizė – metodas, kai apie žmogaus sugebėjimus ir įgūdžius, pažiūrą į darbą, patį darbą bei su juo susijusią žmogaus psichinę veiklą sprendžiama iš jo darbo rezultatų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 959 žodžiai iš 3191 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.