2
TURINYS
1. Titulinis puslapis _________________________________________ 1
2. Turinys_________________________________________________ 2
3. Įvadas _________________________________________________ 3
4. Situacija darbo rinkoje_____________________________________ 4
5. Darbo jėgos paklausa ______________________________________ 6
6. Darbo jėgos pasiūla _______________________________________ 8
7. Darbo rinkos prognozės ____________________________________ 8
8. Išvados _________________________________________________ 10
9. Naudota literatūra ________________________________________ 11
3
ĮVADASVisiškas užimtumas – tai bet kurios šalies ekonominės politikos
tikslas. Tikrovėje darbo rinkos ūkis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio
tikslo: jis neaprūpina visų norinčių dirbti darbo vietomis. Taigi apie
darbo rinką tenka kalbėti kaip apie svarbią ekonominę problemą ir
vyriausybės politiką, siekiant sumažinti nedarbo sukeliamus nuostolius.
Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir socialinės padėties,
pilnavertiškumo pagrindas. Ekonomikos požiūriu darbas – tai riboto
ištekliaus panaudojimas, gaminant norimas prekes bei paslaugas. Dėl to,
tiek atskiras asmuo, tiek visuomenė gauna didžiausias pajamas bei
paslaugas, kai visi, kurie gali ir nori, dirba.
4
SITUACIJA DARBO RINKOJE
2005 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, beveik 18 proc.
išaugo darbo jėgos paklausa. Šalies teritorinėse darbo biržose per mėnesį
buvo įregistruota 20,3 tūkst. laisvų darbo vietų, tai yra 3,1 tūkst.
daugiau negu praeitą mėnesį. Neterminuoto darbo pasiūla išaugo 15,6 proc.,
o terminuoto – net 37,8 proc.
Darbo jėgos pasiūla rugsėjo mėnesį išaugo 1,4 tūkst. arba 11,5 proc.
Per šį laikotarpį teritorinėse darbo biržose įregistruota 13,9 tūkst.
bedarbių.
Darbo jėgos pasiūla rugsėjo mėnesį išaugo 1,4 tūkst. arba 11,5 proc.
Per šį laikotarpį teritorinėse darbo biržose įregistruota 13,9 tūkst.
bedarbių.
[pic]
Nuo metų pradžios augant darbo jėgos paklausai bei mažėjant pasiūlai,
jau balandžio mėnesį paklausa pralenkė pasiūlą. Rugsėjo mėnesį registruotas
didžiausias skirtumas tarp laisvų darbo vietų ir bedarbių skaičiaus.
Per devynis šių metų mėnesius darbo biržose buvo įregistruota 126,8
tūkst. bedarbių. Palyginti su 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu darbo jėgos
pasiūla sumažėjo per 20 proc. Nuo metų pradžios darbo birža galėjo
pasiūlyti bedarbiams per 79 tūkst. laisvų darbo vietų nuolatiniam ir
17,3 tūkst. terminuotam įdarbinimui.Vis didėjanti darbo jėgos paklausa
sudarė prielaidas bedarbių skaičiaus mažėjimui. Spalio 1 d. šalyje buvo
85,6 tūkst. registruotų bedarbių. Tai 5,9 tūkst. mažiau negu rugsėjo 1 d.
Palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, bedarbių skaičius sumažėjo
40,5 tūkst. arba 32,1 proc.Spalio 1 d. teritorinėse darbo biržose
įregistruoti bedarbiai sudarė 4,1 proc. visų darbingo amžiaus šalies
gyventojų. Šis rodiklis per mėnesį sumažėjo 0,2 proc. punkto, o nuo metų
pradžios – 1,9 proc. punkto.Bedarbių moterų dalis tarp šalies darbingo
amžiaus moterų spalio 1 d. sudarė 5,1 proc., o bedarbiai vyrai – 3 proc.
tos pačios amžiaus grupės vyrų. Moterų nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3
proc. punkto, o nuo metų pradžios – 1,9 proc. punkto. Vyrų nedarbas
atitinkamai mažėjo – 0,2 ir 2,1 proc. punkto.Moterų nedarbas mažėja lėčiau
nei vyrų, todėl didėja moterų dalis tarp bedarbių. Metų pradžioje moterys
sudarė 57,4 proc. visų bedarbių. Per devynis šių metų mėnesius moterų dalis
bedarbių struktūroje išaugo iki 63,5 proc.
5
Jauni bedarbiai spalio 1 d. sudarė 1,4 proc. visų šalies 16-25 m.
amžiaus gyventojų. Šios amžiaus grupės bedarbių rugsėjo pabaigoje buvo
registruota 6,8 tūkst.Teisę gauti nedarbo draudimo išmoką rugsėjo pabaigoje
turėjo 13,7 tūkst. bedarbių.
[pic]Darbdaviams vis sunkiau rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Iš
13,9 tūkst. bedarbių registruotų rugsėjo mėnesį, kas trečias neturi
profesinio pasirengimo, kas penktas praradęs kvalifikaciją dėl ilgesnės
kaip 3 m. darbo pertraukos, kas šeštas neturi darbinės veiklos
praktikos.Augant darbo jėgos paklausai, nepakanka pasirengusių darbo rinkai
darbuotojų esamoms darbo vietoms užpildyti. Kiekvienam pasirengusiam darbo
rinkai autotransporto priemonių vairuotojui, statybos ar medienos apdirbimo
darbininkui teko apie 4 – 6 laisvos darbo vietos. Labai trūksta lokomotyvų
mašinistų, keramikos bei stiklo dirbinių meistrų.Tuo tarpu darbo vietų
trūko kirpėjams ir kosmetologams, socialiniams bei jaunesniems
administravimo darbuotojams, ikimokyklinio ugdymo pedagogams.Daugiausia,
per 30 proc. visų įregistruotų laisvų darbo vietų buvo skirta
kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams, apie 27 proc. –
nekvalifikuotiems darbininkams, 15 proc. – aptarnavimo sferos ir prekybos
darbuotojams, per 11 proc. įrengimų ir mašinų operatoriams.
6
DARBO JĖGOS PAKLAUSA
Darbo biržai tarpininkaujant nuo metų pradžios, buvo įdarbinta 83
tūkst. ieškančių darbo asmenų, iš jų 66,0 tūkst. pagal neterminuotą darbo
sutartį (79,5 proc.). Pernai buvo įdarbinta 97,5 tūkst., iš jų 76,4 proc.
gavo nuolatinį darbą. Moterų įdarbinama daugiau negu vyrų, jos sudaro 52,6
proc. įdarbintųjų. Tarp įdarbintų 15,4 proc. sudarė jaunimas, 17,5 proc.
ilgalaikiai bedarbiai.Per 2005 m. sausio – rugsėjo mėn. išlieka didelė
darbo jėgos paklausa – 93,7 tūkst. Palyginti su praeitų metų tuo pačiu
laikotarpiu, laisvų darbo vietų neterminuotam darbui sumažėjo 1,7 tūkst., o
terminuotam darbui 6,1 tūkst. Šiais metais neterminuoto darbo pasiūlymai
sudarė 81,6 proc. visų įregistruotų laisvų darbo vietų, prieš metus – 77,0
proc.
[pic]Vidutiniškai per mėnesį registruojama beveik 10,4 tūkst. laisvų darbo
vietų.
[pic] | | |
| | |
| | |
| | |
| | |
| | |
| | |
| | |
| | |
| |Darbo biržai tarpininkaujant nuo metų pradžios, buvo įdarbinta 83 tūkst. |
| |ieškančių darbo asmenų, iš jų 66,0 tūkst. pagal neterminuotą darbo sutartį|
| |(79,5 proc.). Pernai buvo įdarbinta 97,5 tūkst., iš jų 76,4 proc. gavo |