Darbo rinka Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Darbo rinka Lietuvoje

Dar netolimoje praeityje Lietuvoje buvo planinis ūkis. Pramonė ir žemės ūkis buvo įjungti į sudėtingą visasąjunginį mechanizmą, įmonės nesusidurdavo su prekių realizacijos problemomis, nereikėjo rūpintis žaliavomis – viskas buvo skirstoma iš centro. Bedarbystė neegzistavo, nes baigusiam studijas ir įgijusiam specialybę asmeniui buvo garantuojama darbo vieta, neatsižvelgiant į tos rūšies specialistų paklausą. Jeigu žmogus dėl tam tikrų priežasčių (motinystės atostogų, grįžusieji po būtinosios karinės tarnybos) būdavo bedarbis, tai valstybė jam arba išsaugodavo ankstesnę darbo vietą, arba suteikdavo galimybę per tam tikrą laiko tarpą susirasti kitą darbą. Neįgalintiems žmonėms taip pat buvo garantuojamos bent jau nedidelės pajamos iš apmokamo darbo.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, padėtis iš esmės pakito. Prasidėjo perėjimas nuo planinio ūkio prie rinkos ekonomikos, buvo vykdoma privatizacija. Suirus centralizuotai ūkio valdymo sistemai, įmonės prarado produkcijos ir žaliavų realizavimo rinkas, suiro darbo vietų paskirstymo sistema. Tai sukėlė įmonių prastovas, gamybos apimties sumažėjimą, bankrotus, lėšų, skirtų darbo apmokėjimui, stygių, darbo vietų sumažėjimą. Sumažėjo sunkiosios pramonės reikšmė, karinė pramonė visai išnyko.

Įteisinus privačią nuosavybę, atsirado naujos verslo organizavimo formos: individualios įmonės, partnerinės įmonės (UAB), akcinės bendrovės (AB), investicinės akcinės bendrovės (IAB). Visi šie pokyčiai lėmė darbo rinkos susiformavimą, nes dėl socialistinei sistemai būdingo darbo vietų paskirstymo galima sakyti, kad tarybiniu laikotarpiu tokios rinkos nebuvo. Darbo pasiūla ėmė nebeatitikti darbo paklausos. Kai kurios specialybės (ūkio planuotojai, sunkiosios ir karinės pramonės inžinieriai ir pan.) tapo nebereikalingomis, o jas turintys žmonės nespėja arba nebesugeba persikvalifikuoti. Padidėjo paklausa tokių specialybių kaip: teisininkai, politologai, ekonomistai, ypač rinkos ekonomikos specialistai, bankininkai, verslininkai. Anksčiau tokių specialistų buvo ruošiama nedaug, todėl norintys dabar užimti šitas darbo vietas turi greitai persikvalifikuoti.

Lietuvos darbo rinkos pokyčiai pasireiškė tuo, kad:

 Nuo 1989 iki 1993m. statybose dirbančių žmonių skaičius sumažėjo 45% .

 Nuo 1989 iki 1993m. pramonės dirbančiųjų skaičius sumažėjo 35% .

 Nuo 1989 iki 1993m. transporto darbuotojų skaičius sumažėjo 40% .

 Švietimo ir sveikatos apsaugos darbuotojų skaičius praktiškai nepakito.

 Žmonių, užsiimančių komercine veikla, skaičius išaugo 60% .

 Prekybininkų skaičius padidėjo 43% .

 Jeigu 1989m. tik 10 % visų dirbančiųjų priklausė privačiam sektoriui, tai 1993m. šis skaičius išaugo iki 56% .

 1993m. pabaigoje tik 3% žemės ūkio darbininkų dirbo ne privačiame sektoriuje. (Lietuvos demografiniai pokyčiai ir gyventojų politika.- V.: 1995)

Atsiradus darbo rinkai, atsirado ir nedarbas, kuris suprantamas kaip darbo pasiūlos ir paklausos disbalansas. Nedarbo lygis gali būti suprantamas dvejopai:

 Natūralus bedarbystės lygis – kai ciklinės bedarbystės lygis lygus nuliui. (Ciklinė bedarbystė – fenomenas atsirandantis esant nestabiliai ekonominei situacijai, kai mažinamas darbo vietų skaičius. Tai ypatingai nepageidautina bedarbystės rūšis.)

 Normalus nedarbo lygis – bedarbių santykis su ekonomiškai aktyviais šalies gyventojais. Ekonomiškai aktyviais laikomi darbingo amžiaus, visada pasirengę pradėti dirbti asmenys.

Nedarbo lygis nulemia, ar nedarbas yra blogybė, ar toleruotinas dalykas. Įvairūs šaltiniai skirtingai charakterizuoja normaliais laikytinus nedarbo lygius. Dažniausiai normaliu nedarbo lygiu laikomas 5-6% nedarbo lygis. Lietuvos respublikinės darbo biržos duomenimis vidutinis oficialus nedarbo lygis Lietuvoje atitinka normą ir sudaro 6.7 % (1994m. – 3.8% , 1995m. – 6.1% , 1996m. – 7.1% (Lietuvos ekonominė ir socialinė raida. – 1996m. sausio – gruodžio mėn.,- V.: Statistikos departamentas prie LRV., 1997, p.8). Tačiau tai neatspindi realios padėties, nes nėra vieningo susitarimo, koks asmuo turi būti laikomas bedarbiu. Darbo birža pateikia tokią bedarbio sampratą: bedarbiu laikomas darbingo amžiaus asmuo, neturintis darbo, užsiregistravęs darbo biržoje, vykdantis aktyvią darbo paiešką.

Statistikos departamentas taip pat tiria bedarbystės paplitimą, tačiau naudoja ne bedarbio, o nedirbančio žmogaus sampratą. Į nedirbančiųjų skaičių patenka visi apklausos metu pasisakę esantys bedarbiais (neatsižvelgiant į tai, ar jis registruotas darbo biržoje, ar ne, ar aktyviai ieško darbo, ar ne).

Todėl respublikinės darbo biržos ir statistikos departamento pateikiami duomenys apie bedarbystės lygį yra skirtingi. Pvz.: 1994 m. respublikinės darbo biržos duomenimis bedarbystės lygis siekė 3.8% , o statistikos departamento atliktas tyrimas rodė tą lygį esant net 14% . (Lietuvos demografiniai pokyčiai ir gyventojų politika.- V.:1995, p188).

Prie viso to dar reikia paminėti neseniai mūsų visuomenėje atsiradusį fenomeną – juodąją darbo rinką (neoficialų darbą). Tai reiškia, kad nėra jokių raštiškų darbininko ir darbdavio susitarimų, nemokami mokesčiai ir socialinis draudimas, negarantuojamas darbo saugumas ir atlyginimas
už darbo metu galimas traumas. Be to į juodąją darbo rinką gali būti įsitraukę tiek užsiregistravę darbo biržose, tiek jose neregistruoti asmenys. Galima ir tokia situacija, kada žmogus yra oficialiai registruotas darbo biržoje kaip bedarbis, gauna bedarbio pašalpą, bet tuo pačiu yra užimtas juodojoje darbo rinkoje. Tai galima paaiškinti politinės, ekonominės situacijos nestabilumu, neoficialaus darbo kontrolės ir apskaitos nebuvimu. Įvairiais duomenimis nuo 150 iki 600 tūkstančių žmonių yra įtraukti į neoficialią darbo rinką. (Lietuvos demografiniai pokyčiai ir gyventojų politika.-V.:1995, p185)

Lietuvos darbo rinkos struktūrą galima pavaizduoti taip:Oficialiai

registruoti, gauna

bedarbio pašalpą.Neoficiali bedarbystė.(trumpas

darbo laikas, priverstinės atostogos,

niekada neregistruoti darbo biržoje)Neoficiali darbo rinka. Juodoji darbo rinka.

Firmos , nemokančios mokesčių ir socialinio draudimo.

Oficialiai dirbantys.

Darbo rinka kiekvienoje apskrityje yra skirtinga:

VILNIAUS APSKRITISVilniaus apskritis yra didžiausia Lietuvoje. Apskritį sudaro Vilniaus miesto, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Elektrėnų bei Vilniaus savivaldybių teritorijos. Bendras plotas yra 9650 km2. Tai apima apie 15 % šalies teritorijos. Centras yra šalies sotinė Vilnius. Apskrityje yra 16 miestų, kuriuose gyvena 79,5 % apskrities gyventojų, tarp jų 64,6 % Vilniaus miesto gyventojų, 20,5 %. kaimo gyventojų. Apskritis ribojasi su Baltarusijos Respublika, taip pat ir kitomis Lietuvos apskritimis: Alytaus, Kauno, Panevėžio ir Utenos.

Apskrityje gyvena 89500 gyventojų, kurie sudaro 24,2 % šalies gyventojų. Vilniaus apskrityje viename kvadratiniame kilometre gyvena vidutiniškai 92,7 žmogaus.

Apskrityje gyvena įvairių tautybių gyventojai. Palyginti su kitomis Lietuvos apskritimis, tai daugiausia įvairių tautų turinti apskritis.

Pastaruoju metu apskrities administracija didžiausią dėmesį skiria Regiono plėtrai, kuriai vadovauja Regioninės plėtros departamentas. Apskrities visuomeninio gyvenimo intensyvumui didelę reikšmę turi Vilniaus mieste įsikūrusios šalies valdymo institucijos, diplomatinės tarnybos, užsienių šalių atstovybės.

Vilniaus apskrityje yra geografinis Europos centras, senoji Lietuvos sostinė gražieji Trakai, legendinė sostinė Kernavė. Čia kertasi svarbūs Rytų bei Vakarų ekonominiai ir politiniai interesai. Geriausi teatrai, orkestrai, turtingiausios bibliotekos, linksmiausios šventės yra taip pat Vilniuje, jo priemiesčiuose ir gretimuose rajonuose.

Apskrityje išplėtota mašinų gamybos ir metalo apdirbimo, chemijos ir farmacijos, elektronikos, energetikos, statybinių medžiagų, baldų ir popieriaus, lengvoji ir maisto, kitos pramonės šakos. Šiose srityse sukauptas mokslinis techninis ir gamybinis potencialas, daug labai kvalifikuotos darbo jėgos. Didelės ir iki šiol neišnaudotos turizmo galimybės.

2003 m. pabaigoje registruotas nedarbo lygis Vilniaus apskrityje buvo 6,1%. 2004 metų sausio 1 d. Vilniaus apskrities darbo biržose buvo įregistruota 31000 bedarbių. Tai penktadalis visų šalies darbo biržose įregistruotų bedarbių.

Šalies sostinės Vilniaus savivaldybėje 2003 m. pabaigoje buvo įregistruota 15700 bedarbių arba kas dešimtas šalies bedarbis. Nežiūrint to, Vilniaus mieste registruotas nedarbo lygis yra vienas mažiausių Lietuvoje ir 2003 m. vidutiniškai sudarė 5,5 proc. Didžiausias nedarbo lygis iš Vilniaus apskrities savivaldybių buvo registruotas Šalčininkų rajone ir siekė beveik 19 proc.

Per 2003 metus ieškantiems darbo asmenims Vilniaus apskrities darbo biržose buvo pasiūlyta beveik 32000 laisvų darbo vietų. Iš jų net 90 proc. buvo skirtos nuolatiniam darbui, tuo tarpu vidutiniškai šalyje nuolatinio darbo vietos sudaro apie 75 proc. visų laisvų darbo vietų.

Didžiausia darbo vietų pasiūla buvo pramonės įmonėse (41,0 proc.) ir paslaugų sektoriuje (31,0 proc.). Pastaraisiais metais žymiai išaugo darbo jėgos paklausa statybos sektoriuje, paklausūs įvairių statybinių profesijų darbuotojai.

2003 m. IV ketvirčio paklausiusios profesijos buvo: verslo administravimo, prekybos, reklamos, draudimo vadybininkai, finansininkai, pramonės inžinerijos, metalo apdirbimo inžinieriai technologai, siuvinių technologai, anglų kalbos mokytojai.

Numatoma, kad didžiausias įsidarbinimo galimybes Vilniaus apskrityje 2004 metais turės verslo specialistai, rinkodaros vadybininkai, kompiuterių ir elektronikos inžinieriai, finansininkai, draudimo bei reklamos agentai, siuvimo technologai, statybos inžinieriai, užsienio kalbų ir kompiuterijos mokytojai.

Iš darbininkiškų profesijų atstovų bus jaučiamas parduotuvių pardavėjų, drabužių siuvėjų, virėjų, konditerių, kepėjų trūkumas.

Pagal prognozę darbo jėgos pasiūla atitinka paklausą medienos apdirbimo inžinierių, maisto ir gėrimų technologų, metalo konstrukcijų montuotojų, ekskavatorių, buldozerių mašinistų ir kai kuriose kitose veiklos srityse.

Prognozuojama, kad 2004 m. Vilniaus apskrityje istorijos, muzikos, fizinio lavinimo mokytojų, teisininkų, architektų, žurnalistų, žemėtvarkininkų, chemijos inžinierių, veterinarų, agronomų, zootechnikų, audėjų, verpėjų, mezgėjų, keramikų, pynėjų pasiūla viršys paklausą.

KAUNO APSKRITIS

Kauno apskritis yra vidurio
Lietuvoje. Graži ir spalvinga Kauno apskritis apima Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų ir Raseinių rajonus, Kauno miestą ir Birštoną. Kauno apskritį supa net 6 apskritys – Alytaus, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Marijampolės apskritis.

Kauno apskrities teritorija 8060 km2, gyventojų skaičius 749000 tūkstančiai.

Apskrities administracinis centras – Kaunas – antras pagal dydį ir reikšmę Lietuvos miestas, visada veržęsis pirmauti. Tai – ne tik senų tradicijų miestas, bet ir stambus mokslo, verslo, pramonės ir kultūros centras. Jis seniai garsėja elektronikos ir lengvosios pramonės gaminiais. Nuo jo lengvosios pramonės gaminiais stengiasi neatsilikti Raseiniai. Jonavoje ir Kėdainiuose – svarbiausios Lietuvos chemijos pramonės įmonės. Prienuose gaminami lietuviški sklandytuvai. Birštonas – trečiasis pagal svarbą šalies kurortas, garsus gydomaisiais mineraliniais vandenimis bei poilsiavietėmis. Kruonyje, Kaišiadorių rajone veikia vienintelė Lietuvoje hidroakumuliacinė elektrinė. Kauno apskritis – patrauklus bei turintis daug galimybių regionas turizmui ir kitokiam verslui plėtoti.

2003 m. registruotas nedarbo lygis Kauno apskrityje siekė 7,8% ir lyginant visas 10 Lietuvos apskričių, jis buvo vienas iš žemiausių. Nedarbo lygis 2003 m. pabaigoje Kaune siekė 7,4%, o Prienuose – 5,7% ir buvo pats mažiausias nedarbo lygis visoje Kauno apskrityje.

Tikimasi, kad 2004 m. nedarbo lygis nežymiai mažės, nes geresnis mokesčių administravimas, verslo sąlygų liberalizavimas, ES struktūrinių fondų atėjimas, įsigaliojęs Darbo kodeksas skatins darbdavius teisėtai įforminti darbo santykius.

Daugiausia Kauno miesto gyventojų yra užimta pramonėje, statybose, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. 2003m. IV ketvirtį paklausiausios profesijos buvo maisto prekių pardavėjas, siuvėjas, stalius staklininkas, vadybininkas, draudimo agentas.

Per 2003 m. 10 mėn. Kauno darbo biržoje buvo įregistruotos 8555 laisvos darbo vietos. Tikimasi, kad 2004 m. jų bus įregistruota 10000. Daugės darbo vietų privačiame sektoriuje. Tai sąlygos tolesnis valstybei priklausančių objektų privatizavimas bei privataus sektoriaus pramonėje ir versle didėjimas.

Vyraujančios Kauno mieste pramonės veiklos – maisto produktų ir gėrimų gamyba ir tekstilės bei lengvosios pramonės gaminių gamyba, audinių ir avalynės gamyba; drabužių siuvimas; kailių apdaila ir dažymas.

Kauno mieste veikia nemažas skaičius komercinių įmonių, teikiančių paslaugas. Paslaugas teikiančių įmonių tarpe didžiausią skaičių sudaro verslo veiklos įmonės, antroje vietoje – įmonės, atliekančios nekilnojamojo turto operacijas, trečioje – sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugų įmonės.

Prognozuojama, kad Kaune 2004 m. bus jaučiamas šių specialistų su aukštuoju universitetiniu/neuniversitetiniu bei aukštesniuoju išsilavinimu trūkumas: vadybininkų, buhalterių apskaitininkų, informatikų, viešbučių ir įstaigų administratorių. Iš darbininkiškų profesijų atstovų bus jaučiamas stalių baldžių, barmenų padavėjų, betonuotojų, mūrininkų, tinkuotojų trūkumas. Pagal prognozę darbo jėgos pasiūla atitinka paklausą farmacininkų, veterinarijos gydytojų, socialinių darbuotojų, prekių pervežimo organizatorių, elektrikų, šaltkalvių remontininkų ir kai kuriose kitose veiklos srityse.

Prognozuojama, kad 2004 m. Kauno apskrityje kūno kultūros mokytojų, agronomų, interjero dizainerių, ikimokyklinio ugdymo specialistų, sodininkų, daržininkų, kalvių, namų ūkio ekonomų pasiūla viršys paklausą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1946 žodžiai iš 6416 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.