Darbo rinka nedarbas ir jos socialinės pasekmės
5 (100%) 1 vote

Darbo rinka nedarbas ir jos socialinės pasekmės

KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJOS

VERSLO FAKULTETAS

SOCIOLOGIJOS REFERATAS

DARBO RINKA (NEDARBAS)

IR JOS SOCIALINĖS PASEKMĖS

Darbą atliko:

neakivaizdinių studijų 1d kurso

studentė

XXX XXX

Darbą tikrino:

dėstytoja

O.Zelenienė

Klaipėda, 2003

Pakitimai vykstantys kintant gyventojų skaičiui įtakoja žmonių

gyvenimą. Iš anksto žinodami kurios amžiaus grupės didės, o kurios mažės,

oficialūs pareigūnai gali planuoti mokyklų ir ligoninių bei kitų įstaigų

veiklą, nes nuo to priklauso, kokios bus labiau reikalingos tarnybos

ateityje. Ar visuomenė artėja į lygiateisiškumą? Šis klausimas domina

sociologus, moterų ir mažumų busimieji ekonominės ir socialinės padėties

kitimai atsako į šį klausimą.

Įmonių ir įstaigų vadovus taip pat domina būsimasis gyventojų dydis.

Vadovai parinkdami būsimos įmonės ar įstaigos vietą atsižvelgia į gyventojų

skaičiaus kitimą ir amžiaus grupių formavimąsi.

Demografija yra labai svarbus dalykas, todėl šią informaciją turi

žinoti ne tik ekspertai, bet ir visi norintys piliečiai, nors ir ne

specialistai.

Valstybės gyventojus apibrėžia trys faktoriai: skaičiaus kitimas dėl

išvykstančių ir atvykstančių, sudėtis amžiaus požiūriu ir lyčių santykis.

Kitos charakteristikos yra: rasė, etninė kilmė, užsiėmimas, pajamos. Dar

yra prieaugis, mirtingumas, gyvenimo trukmė. Vidinė ir tarptautinė

migracija istoriniu ir šiuolaikiniu požiūriu.

Demografija – (iš graikų kalbos demos – liaudis, žmonės) mokslas apie

žmonių populiacijas – remiasi statistine informacija, kuri gaunama iš

oficialių gimimų, mirčių, vedybų ir migracijos registravimų, taip pat iš

visuotinių surašymų ir apklausų, kurias atlieka vyriausybė, mokslinės ir

privačios tyrimo įstaigos, bei valstybinės įstaigos, pvz.: Lietuvos darbo

birža.

Tam, kad sureguliuoti Lietuvoje darbo rinką 1991 m. kovo mėn. 1 dieną

savo veiklą pradėjo Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos. Kurią sudaro Respublikinė ir 46 teritorinės darbo biržos.

Viena iš dabartinės darbo rinkos problemų yra nedarbas.

Lietuvos darbo birža – valstybinė institucija kuri teikia nemokamas

paslaugas ir informaciją visiems darbo rinkos subjektams: bedarbiams ir

dirbantiems asmenims kurie ieško darbo arba nori keisti darbą bei

darbdaviams.

Lietuvos darbo birža, įgyvendindama valstybines užimtumo garantijas

darbo rinkoje, padeda ieškantiems darbo asmenims įsidarbinti ne tik

Lietuvoje, bet ir kai kuriose užsienio šalyse legaliai, aprūpina darbdavius

reikiama kvalifikuota darbo jėga, darbo biržoje registruotus asmenis

įtraukia į gyventojų užimtumo programas: profesinį bei prevencinį mokymą,

perkvalifikavimo bei kvalifikacijos kėlimo kursus, savo verslo

organizavimą, įdarbinimą į užimtumo fondo remiamus arba viešuosius darbus,

subsidijuojamų darbo vietų steigimą, darbo klubų veiklą, moka bedarbiams

pašalpas. Valstybinėje darbo biržoje registruotiems bedarbiams yra

suteikiamos lengvatos gaunant patentus.

Visuomeniniais pagrindais prie visų darbo biržų veikia trišalės

komisijos, kurias sudaro: profesinės sąjungos, darbdaviai bei valstybės

valdymo organų atstovų. Trišalė komisija periodiškai nagrinėja šalies bei

teritorijų gyventojų užimtumo klausimus.

Lietuvoje yra įsikūrusios ir privačios įdarbinimo agentūros. Jos

Lietuvos darbo rinkoje užsiima tik asmenų įdarbinimu Lietuvoje bei

užsienyje, įdarbinimas užsienyje dažniausiai būna nelegalus. Ir šios

įdarbinimo agentūros dažniausiai neatsako už tai kas jų klientų laukia

užsienyje.

Kadangi socializmo laikotarpiu visi Lietuvos piliečiai turėjo

garantiją į darbą. Nepriklausomai nuo to koks buvo išsilavinimas: pradinis,

pagrindinis, vidurinis, profesinis, aukštesnysis ar aukštasis. Tad nelabai

buvo suinteresuoti tuo, kad turėti aukštesnį išsilavinimą ar didesnę

kvalifikaciją.

Todėl dauguma Lietuvos asmenų buvo nepasiruošę naujiems darbo rinkoje

pokyčiams. Kai kiekvienas asmuo yra pats atsakingas už tai, kad

įsidarbintų. Tuo labiau, kad darbdaviai pageidauja išsilavinusių, aukštos

kvalifikacijos darbuotojų.

Nors kai kurie darbdaviai diskriminuoja jaunus tik ką baigusius mokymo

įstaigas ir be darbinės patirties asmenis, bei vyresnio amžiaus panašiai

nuo 35 – 40 metų moteris ir nuo 50 – 55 metų vyrus. Vyresnio amžiaus

asmenys sudaro didžiąją daugumą ilgalaikių bedarbių (tai asmenys kurie

darbo biržoje registruoti ilgiau kaip 2 metus).

Kaip pavyzdį galiu pakomentuoti, galima
pavadinti labai linksmą,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 657 žodžiai iš 2178 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.