KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJOS
VERSLO FAKULTETAS
SOCIOLOGIJOS REFERATAS
DARBO RINKA (NEDARBAS)
IR JOS SOCIALINĖS PASEKMĖS
Darbą atliko:
neakivaizdinių studijų 1d kurso
studentė
XXX XXX
Darbą tikrino:
dėstytoja
O.Zelenienė
Klaipėda, 2003
Pakitimai vykstantys kintant gyventojų skaičiui įtakoja žmonių
gyvenimą. Iš anksto žinodami kurios amžiaus grupės didės, o kurios mažės,
oficialūs pareigūnai gali planuoti mokyklų ir ligoninių bei kitų įstaigų
veiklą, nes nuo to priklauso, kokios bus labiau reikalingos tarnybos
ateityje. Ar visuomenė artėja į lygiateisiškumą? Šis klausimas domina
sociologus, moterų ir mažumų busimieji ekonominės ir socialinės padėties
kitimai atsako į šį klausimą.
Įmonių ir įstaigų vadovus taip pat domina būsimasis gyventojų dydis.
Vadovai parinkdami būsimos įmonės ar įstaigos vietą atsižvelgia į gyventojų
skaičiaus kitimą ir amžiaus grupių formavimąsi.
Demografija yra labai svarbus dalykas, todėl šią informaciją turi
žinoti ne tik ekspertai, bet ir visi norintys piliečiai, nors ir ne
specialistai.
Valstybės gyventojus apibrėžia trys faktoriai: skaičiaus kitimas dėl
išvykstančių ir atvykstančių, sudėtis amžiaus požiūriu ir lyčių santykis.
Kitos charakteristikos yra: rasė, etninė kilmė, užsiėmimas, pajamos. Dar
yra prieaugis, mirtingumas, gyvenimo trukmė. Vidinė ir tarptautinė
migracija istoriniu ir šiuolaikiniu požiūriu.
Demografija – (iš graikų kalbos demos – liaudis, žmonės) mokslas apie
žmonių populiacijas – remiasi statistine informacija, kuri gaunama iš
oficialių gimimų, mirčių, vedybų ir migracijos registravimų, taip pat iš
visuotinių surašymų ir apklausų, kurias atlieka vyriausybė, mokslinės ir
privačios tyrimo įstaigos, bei valstybinės įstaigos, pvz.: Lietuvos darbo
birža.
Tam, kad sureguliuoti Lietuvoje darbo rinką 1991 m. kovo mėn. 1 dieną
savo veiklą pradėjo Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos. Kurią sudaro Respublikinė ir 46 teritorinės darbo biržos.
Viena iš dabartinės darbo rinkos problemų yra nedarbas.
Lietuvos darbo birža – valstybinė institucija kuri teikia nemokamas
paslaugas ir informaciją visiems darbo rinkos subjektams: bedarbiams ir
dirbantiems asmenims kurie ieško darbo arba nori keisti darbą bei
darbdaviams.
Lietuvos darbo birža, įgyvendindama valstybines užimtumo garantijas
darbo rinkoje, padeda ieškantiems darbo asmenims įsidarbinti ne tik
Lietuvoje, bet ir kai kuriose užsienio šalyse legaliai, aprūpina darbdavius
reikiama kvalifikuota darbo jėga, darbo biržoje registruotus asmenis
įtraukia į gyventojų užimtumo programas: profesinį bei prevencinį mokymą,
perkvalifikavimo bei kvalifikacijos kėlimo kursus, savo verslo
organizavimą, įdarbinimą į užimtumo fondo remiamus arba viešuosius darbus,
subsidijuojamų darbo vietų steigimą, darbo klubų veiklą, moka bedarbiams
pašalpas. Valstybinėje darbo biržoje registruotiems bedarbiams yra
suteikiamos lengvatos gaunant patentus.
Visuomeniniais pagrindais prie visų darbo biržų veikia trišalės
komisijos, kurias sudaro: profesinės sąjungos, darbdaviai bei valstybės
valdymo organų atstovų. Trišalė komisija periodiškai nagrinėja šalies bei
teritorijų gyventojų užimtumo klausimus.
Lietuvoje yra įsikūrusios ir privačios įdarbinimo agentūros. Jos
Lietuvos darbo rinkoje užsiima tik asmenų įdarbinimu Lietuvoje bei
užsienyje, įdarbinimas užsienyje dažniausiai būna nelegalus. Ir šios
įdarbinimo agentūros dažniausiai neatsako už tai kas jų klientų laukia
užsienyje.
Kadangi socializmo laikotarpiu visi Lietuvos piliečiai turėjo
garantiją į darbą. Nepriklausomai nuo to koks buvo išsilavinimas: pradinis,
pagrindinis, vidurinis, profesinis, aukštesnysis ar aukštasis. Tad nelabai
buvo suinteresuoti tuo, kad turėti aukštesnį išsilavinimą ar didesnę
kvalifikaciją.
Todėl dauguma Lietuvos asmenų buvo nepasiruošę naujiems darbo rinkoje
pokyčiams. Kai kiekvienas asmuo yra pats atsakingas už tai, kad
įsidarbintų. Tuo labiau, kad darbdaviai pageidauja išsilavinusių, aukštos
kvalifikacijos darbuotojų.
Nors kai kurie darbdaviai diskriminuoja jaunus tik ką baigusius mokymo
įstaigas ir be darbinės patirties asmenis, bei vyresnio amžiaus panašiai
nuo 35 – 40 metų moteris ir nuo 50 – 55 metų vyrus. Vyresnio amžiaus
asmenys sudaro didžiąją daugumą ilgalaikių bedarbių (tai asmenys kurie
darbo biržoje registruoti ilgiau kaip 2 metus).
Kaip pavyzdį galiu pakomentuoti, galima
pavadinti labai linksmą,
situaciją. Ji atsitiko 42 metų moteriškei. Buvo skelbimas Klaipėdos rajono
dienraštyje, kad ieškoma įmonės administratorė, mokanti gerai dirbti
kompiuteriu, mokanti rusų ir anglų kalbas, komunikabili ir t.t. Moteris
susitvarkė, pasidažė. Atrodė patraukli dar neturinti 40 metų moteris.
Darbdaviui labai patiko. Jau sutarė nuo kada pradės dirbti ir kokį gaus
atlygį. Įdavė pasą ir sodros pažymėjimą darbo sutarčiai paruošti. Kai po
kelių minučių darbdavys atėjo ir pasakė, kad ji nebetinka šiam darbui.
Moteris paklausė kas nutiko. Jai buvo atsakyta, kad jinai yra per sena šiam
darbui, nors atitiko visus reikalavimus. Tuo labiau, kad prieš tai ji buvo
dirbusi panašų darbą.
Kadangi pati dirbu valstybinėje darbo biržoje, tai tiesiogiai tenka
susidurti tiek su darbdaviais, tiek su asmenimis registruotais darbo
biržoje.
Kartą teko užregistruoti darbdavio skelbimą laisvai darbo vietai.
Darbdavys prašė buhalterės moters. Ji turi būti su aukštuoju išsilavinimu,
turėti nemažesnį kaip 7 metų buhalterinio darbo stažo ir būti nevyresnė
kaip 25 metų.
Toksai darbdavio prašymas byloja, kad darbdavių tarpe yra
neišsilavinusių asmenų, kurie neįsivaizduoja, kad į aukštąją mokyklą
įstojama baigus vidurinę mokyklą, esant 18-ai metų, ir mokomasi aukštojoje
mokykloje nemažiau 4-ių metų. Jau aukštasis išsilavinimas įgyjamas esant
mažiausiai 22-23 metų. Taigi dar pridėjus 7-is metus buhalterinio darbo
stažo gauname apie 30-ies metų amžiaus asmenį. Ilgalaikiams bedarbiams, kad
juos būtų lengviau įdarbinti vyriausybė patvirtino naują programą
“Ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką”. Su ilgalaikiais bedarbiais
būna sudaroma mokymosi sutartis ir jie atnaujina savo kvalifikacinius
įgūdžius. Tokiu būdu juos lengviau įdarbinti. Šitie asmenys įgyja didesnį
pasitikėjimą savimi.
Darbdaviams padeda išsirinkti tinkamą specialistą tokia užimtumo
programa, kaip remiami darbai. Per šią programą daugiausia yra įdarbinama
absolventų, darbdavys 2 mėnesius gali stebėti priimta asmenį į darbą. Jeigu
darbuotojas tinka tai gali priimti nuolatiniam darbui, o jeigu ne tai
ieškomas kitas asmuo. Per laikotarpį kai asmuo dirba remiamus darbus
Valstybinė darbo birža moka minimalią algą ir 33% mokesčių.
Dar mažinti nedarbui nors laikinai yra užimtumo programa viešieji
darbai. Ten daugiausia dalyvauja ilgalaikiai bedarbiai praradę
kvalifikaciją. Darbdaviams būna apmokama puse minimalios darbuotojo algos
ir 1% sodros mokesčių.
Tokiu būdu nedirbantiems asmenims būna galimybė nors trumpam
užsidirbti. O darbdaviam jeigu reikia išsirinkti tinkamą darbuotoją
nuolatiniam darbui.
Dar yra užimtumo programa valstybinėse darbo biržose kaip darbo
klubai. Juose būna mokoma kaip kalbėtis su darbdaviais, kaip parašyti CV
(gyvenimo aprašymą) ir t.t. Paskaitas skaito psichologai, mokymo