Darbo rinkos problemos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Darbo rinkos problemos Lietuvoje

TURINYSĮVADAS………………………………………………………………………………………….…….3

1.SOCIALINĖ –EKONOMINĖ SITUACIJA LIETUVOJE………………………….….4

2. DARBO RINKOS POLITIKA……………………………………….………………..5

2.1 Užimtumas……………………………………………………………………………..5

2.2.Nedarbas…………………………………………………………………………….…………..7

2.3 Bedarbiai………………………………………………………….…………………………….8

3. NEDARBO PROBLEMA KAIME………………………………………………….………………9

3.1. Skurdas kaime………………………………………………………………….…………….11

3.2.Kodėl didėja nedarbas kaime?………………………………………………………………………………..12

3.3.Ką reikėtų daryti?……………………………………………………………………………………………………..12

4.ILGALAIKIS NEDARBAS – GILIAI ĮSIŠAKNIJUSI PROBLEMA………………………………15

5. JAUNIMO NEDARBAS…………………………………………………………………………….17

6. DARBO RINKOS PROBLEMŲ TOLIMESNĖS SPRENDIMO PRIEMONĖS……………………18

7.LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO DIDINIMO 2002-2004 METŲ PROGRAMA……….19

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………21

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………22

PRIEDAI……………………………………………………………………………………………………………………………….23

ĮVADAS

Šiuo metu Lietuvoje užimtumo klausimams valstybiniame lygyje skiriamas nepakankamas dėmesys. Priimami ekonominiai sprendimai dažniausiai nevertinami darbo rinkos požymiu, neanalizuojamas jų poveikis gyventojų užimtumui. Vienintelės struktūros, kurios rūpinasi gyventojų užimtumo problemomis ir jų efektyviu sprendimu yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbo birža. Bet šių institucijų veikla susijusi tik su betarpišku darbo jėgos panaudojimo procesu, o kalbant konkrečiai, tai tik su tam tikra darbo jėgos panaudojimo proceso dalimi.

Gyventojų užimtumas tiesiogiai priklauso nuo bendros ūkio situacijos, todėl negalima teigti, kad darbo rinkos politika turi būti kažkokios vienos institucijos prerogatyva, o jeigu ir galima, tai ta institucija yra valstybė. Todėl darbo politika turi būti formuojama ir vykdoma kiekvienoje vietoje, kur atsiranda darbo santykiai. Europos šalyse jau seniai darbo rinkos politika traktuojama, kaip neatskiriama šalies ūkio vystymo dalis ir tai betarpiškai atsispindi darbo rinkos programose.

Aš pabandysiu išanalizuoti Lietuvos darbo rinkos politiką. Atlikdamas darbą pasistengsiu susipažinti su pagrindinėmis darbo rinkos problemomis, sužinoti kaip yra panaudojama darbo jėga ir pabandysiu įsivaizduoti ką reikėtų daryti, kad sumažintumėme nedarbo lygį šalyje.

1.SOCIALINĖ –EKONOMINĖ SITUACIJA LIETUVOJE

Lietuvoje 2002 metų pradžioje gyveno 3475.6 tūkst. žmonių, iš jų 33.7 proc. gyveno kaime. Moterys sudarė 53.3 proc. gyventojų skaičiaus. Darbingo amžiaus gyventojai sudarė 58.5 proc., pensinio amžiaus – 20.2 proc. Darbo jėgą sudarė 1790.9 tūkst. žmonių, užimtieji – 1586.0 tūkst. žmonių.(http:// www.ldb.lt)

Minimali mėnesinė alga nuo 1998 m. birželio 1 d. yra 430 Lt ir iki šiol nesikeičia.

Minimalus gyvenimo lygis (MGL) sudaro 125 Lt per mėnesį ir šis dydis yra nustatytas nuo 1998 metų gegužės 1 d.

Oficialiai dirbančių žmonių skaičius respublikoje kasmet mažėja (žr. 1 lent.).

1 lentelė

1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m.

Socialiai apdraustų dirbančių skaičius 1325 1345.5 1321.1 1299.5 1274

Oficialus nedarbo lygis Lietuvoje 2002 m. sausio 1 d. – 12.9 proc. Užslėptas nedarbo lygis gerokai didesnis už oficialųjį, nes dalis žmonių dirba nelegaliai.

Lietuvoje 2001 metais darbo vietų skaičius mažėjo žemės ūkio bendrovėse, akcinėse bendrovėse, viešosiose įstaigose.

Paskutiniaisiais metais jau nusistovėjo dirbančiųjų persiskirstymas pagal nuosavybės formas bei ekonominės veiklos šakas. Šalyje įsigalėjo privati nuosavybė.

2. DARBO RINKOS POLITIKA

2001 m. Lietuvos darbo rinkos situacija buvo gana įtemta: mažėjo užimtumas, nors ir lėtesniais tempais, bet ir toliau augo nedarbas. Tai nulėmė bendra šalies ekonominė būklė. 2002 m. situacija keitėsi- nedarbas kas mėnesį mažėjo ir vasaros viduryje jis buvo 10.5 proc. Pastaruosius mėnesius nedarbas Lietuvoje nedidėjo.

Spalio 1 d. didžiausias nedarbo lygis buvo registruotas Druskininkų (24,6 proc.), Mažeikių (22,8 proc.) ir Lazdijų (20,8 proc.) savivaldybėse. Mažiausias nedarbas išliko Kretingos (4,4 proc.), Elektrėnų (4,7 proc.) bei Trakų (po 5,6 proc.) savivaldybėse.(“Darbo biržos naujienos” LDB biuletenis Nr.9, 2002)

Iš didžiausių šalies
miestų mažiausias nedarbo lygis registruotas Vilniuje (5,7 proc.), didžiausias – Panevėžyje (12,8 proc.). Nedarbo lygis Šiauliuose, metų pradžioje siekęs 13,5 proc., spalio 1 d. sumažėjo iki 9,8 proc. (žr. priedą Nr. 1)2.1 Užimtumas

Per pastarąjį dešimtmetį įvyko reikšmingų pokyčių gyventojų užimtumo srityje: užimtųjų skaičius sumažėjo beveik 300 tūkst. Pasikeitė užimtumo struktūra: 1990 m., iki ekonominių reformų pradžios, didžioji dalis gyventojų dirbo pramonėje (30 proc.), žemės ūkyje (18 proc.) bei statyboje (12 proc.) (Gruževskis B. “Darbas – užimtumo struktūros kaita. Socialiniai pokyčiai: Lietuva 1990-1998”. Vilnius,2000). Įgyvendinant reformas, 1992–2001 m. darbuotojų skaičius labiausiai sumažėjo pramonėje ir statyboje-beveik per pusę, didėjo paslaugų sferoje, kur dirba pusė visų dirbančiųjų. Vyko intensyvus dirbančiųjų judėjimas iš valstybinio į privatų sektorių. 1990-2001 metų laikotarpiu bendras dirbančiųjų valstybinėse įmonėse, įstaigose, organizacijose skaičius sumažėjo nuo 1332.9 tūkst. iki 495.2 tūkst. Atitinkamai užimtųjų privačiose įmonėse skaičius išaugo beveik du kartus (nuo 564.7 tūkst. iki 1090.8 tūkst.).

Susiformavo trys teritorijų pagal užimtumo situaciją grupės. Aukščiausiais-didžiųjų miestų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), vidutinis – vidutinių miestų, kuriuose dominuoja pramonė (Alytaus, Plungės, Utenos ir kt.), žemiausias užimtumas – miestelių ir rajonų, kuriuose dominuoja žemės ūkis (Lazdijai, Šalčininkai, Skuodas ir kt.). Labiausiai užimtųjų per pastaruosius penkerius metus sumažėjo Šiaulių (9.4 tūkst.), Panevėžio (9.0 tūkst.), Utenos (3.1 tūkst.) apskrityse, o padidėjo – Vilniaus (11.2 tūkst.), Kauno (8.2 tūkst.) apskrityse. Du trečdaliai visų užimtųjų dirbo mieste, trečdalis – kaime. (B. Gruževskis, A. Pocius Užimtumas. Lietuvos gyventojai 1900-2000. Vilnius, 2002 )

Daug problemų susikaupė žemės ūkio sektoriuje, kuriame dirba apie penktadalis šalyje dirbančių gyventojų. Vykdant žemės ūkio reformą, susikūrė smulkių ūkių, tačiau jie nepajėgūs užtikrinti ūkio savininkų ir jų šeimos narių efektyvaus užimtumo ir pragyvenimui reikalingų pajamų. Užimtumas žemės ūkyje didėjo iki 1996 m., kai šiame sektoriuje dirbo 24.1 proc. visų dirbančiųjų. Vėliau jis ėmė mažėti ir 2001 m. sudarė 18 proc. (keturis kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį). Pramonėje dirbančiųjų procentas – 20.7 , paslaugų 40.2 .

2001 m. Statistikos departamento duomenimis daugiausia šalies gyventojų pagal užimtumo statusą buvo samdomi darbuotojai (79.3 proc.). Darbdaviai ir dirbantys sau sudarė tik 16.7 proc.

Nevisiškas užimtumas – kai darbuotojai dėl darbo trūkumo dirba mažiau valandų nei numatyta Darbo sutarties įstatyme. Nevisiškai užimtų darbuotojų skaičius (Lietuvos darbo biržos duomenimis) 1996-1997 m. sumažėjęs daugiau nei du kartus, dėl prasidėjusios Rusijos krizės 1998 metais išaugo nuo 9.5 iki 16.7 tūkst. 1999 m. II pusmetį šių darbuotojų skaičius pradėjo mažėti ir 2001 metų pabaigoje sudarė 10.5 tūkst. Didžioji dalis įmonių, susiduriančių su nevisiško užimtumo problema, daugiausiai yra maisto pramonės įmonės. Pagrindinės to priežastys – nepakankama gaminamos produkcijos paklausa, užsakymų gamybos stoka, įvairios finansinės problemos.

2.2.Nedarbas

Duomenimis apie nedarbo lygį ir bedarbius įprasta skelbti remiantis valstybinės darbo biržos informacija. Tačiau ne visi bedarbiai kreipiasi į ją. Nemaža dalis nedirbančių asmenų darbo ieško privačiose darbo biržose, renka informaciją apie darbą iš žiniasklaidos, giminaičių, pažįstamų ar padedami darbdavių. Kitas būdas įvertinti užimtųjų ir bedarbių skaičių – atlikti gyventojų užimtumo tyrimus, apklausiant gyventojus apie užimtumą. Todėl nedarbo lygis tyrimo duomenimis skiriasi nuo registruoto darbo biržoje nedarbo lygio. (žr. priedus Nr. 2 ir Nr.3)

Po Nepriklausomybės atkūrimo 1992-1994 metais nedarbo lygis augo lėtai, metų pabaigoje neviršydamas 3.6 – 4.5 proc., tačiau apimdamas vis naujus regionus ir socialines demografines gyventojų grupes (žr. priedą Nr. 4). 1995 metai išsiskiria nuolatiniu nedarbo lygio augimu (metų pabaigoje siekė 7.3 proc.), kuris susijęs su ūkio pertvarkymo plėtimu bei ekonomikos liberalizavimu. Nuo 1997 metų nedarbo lygis augo ir dėl Rusijos finansinės krizės, kurios poveikis Lietuvos ekonomikai bei dirbančiųjų užimtumui išryškėjo 1998 metų pabaigoje, o 1999 metų pabaigoje pasiekė 10 proc..

2001 metais oficialus vidutinis metinis nedarbo lygis – 12.5 proc. ir buvo aukščiausiais po Nepriklausomybės atkūrimo. 2001 metais nedarbo lygis augo visuose šalies rajonuose, tačiau skirtingais tempais. Didžiausiais nedarbo pokytis užregistruotas Druskininkuose, Joniškyje ir Mažeikiuose ir mažiausiai keitėsi Anykščiuose ir Varėnoje.

Išlieka ir dideli nedarbo teritoriniai skirtumai. Aukščiausias ir žemiausias nedarbo lygis skiriasi 4-5 kartus. Didžiausias nedarbas – Druskininkuose (24.6 proc.), o mažiausias -Kretingoje (4.4 proc.).

Rekordiškai mažas – 5,7 proc. – nedarbo lygis Vilniaus mieste fiksuojamas kelis mėnesius iš eilės. Šiuo metu didžiausia statybų
pramintas Vilnius suteikia naujas darbo vietas ne tik miesto, bet ir visos šalies gyventojams. Šiuo metu į Vilnių dirbti atvyksta įvairių profesijų atstovai iš aplinkinių gyvenviečių ir miestų – Lentvario, Vievio, Kauno, Panevėžio.

2.3 Bedarbiai

Lietuvos darbo biržos duomenimis 2002 m. spalio 1 dieną darbo ieškojo 183052 asmenų, iš kurių 52.3 proc. sudarė moterys.

2002 metų spalio 1 d. duomenys (http:// www.ldb.lt)

Nedarbo lygis, proc. 10,5 %

Moterų 11,0 %

Vyrų 10,0 %

Jaunimo 13,8 %

Įregistruota bedarbių 183052

iš jų: moterų 95699 (52,3)*

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1371 žodžiai iš 4560 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.